Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kultūros paveldas

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį

www.alkas.lt
2023-05-25 09:00:24
2
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Valdovų rūmų muziejaus žinovai Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos kvietimu nuo šiol bendradarbiaus su Anykščiais ir kartu ieškos, kaip patraukliai pristatyti Anykščių dvarvietės istoriją, nes būtent šioje vietoje, ant Anykštos kranto, ir gimė miestas.

Seniausioji miesto istorija susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais:

Anykščiai niekada nebuvo padovanoti kitiems didikams už nuopelnus ar parduoti valstybės iždui pritrūkus lėšų, o rezidencija buvo įkurta ten, kur šiandien veikia Anykščių menų inkubatorius-menų studija.

Miestas ir jo apylinkės iki pat XIX a. išliko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių valdomis.

Todėl Valdovų rūmų muziejaus mokslininkų, istorikų, restauratorių ir archeologų patirtis, konsultacijos yra vertingos rengiant Anykščių istorijos parodą menų inkubatoriuje-menų studijoje.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Netikėti radiniai muziejuje

Dvidešimt mokslininkų, restauratorių, archeologų, architektų, parodų ir leidybos bei komunikacijos žinovų viešnagę Anykščiuose pradėjo nuo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, kuriame saugomi Anykščių dvarvietės archeologiniai radiniai.

Puikiai įrengtose saugyklose saugomi numizmatikos, keramikos ir kiti radiniai.

Restauratoriai itin susidomėjo išlikusių koklių fragmentais, pasiūlė, kaip įdomiai juos parodyti rengiant naująją istorijos parodą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje.

Mokslininkai džiaugėsi ir kitu muziejaus eksponatu – A. Baranausko klėtele.

Pasirodo, kai Vilniuje, Valdovų rūmų teritorijoje, buvo atkastas ir restauratoriams perduotas medinis pastatas, šie ilgai svarstė, kam galėjo būti naudojama landa slenkstyje.

Išlikusiuose XIX a. pastatuose, kaip ir šiais laikais, landos šunims ar katėms dažniausiai būdavo duryse.

Atkastame XIII a. pabaigos pastate tokia landa buvo suformuota slenkstyje.

Valdovų rūmų muziejaus archeologai ir restauratoriai kreipėsi į daugelį Lietuvos bei kaimyninių šalių muziejų ir gavo atsakymą iš Anykščių, kad tokia landa yra išlikusi A. Baranausko klėtelės slenkstyje!

Kolegų iš Anykščių patvirtinimas paskatino Vilniaus muziejininkus ieškoti daugiau duomenų apie naminius gyvūnus, mat anksčiau teigta, kad katės Lietuvoje atsirado XIV a., bet, ištyrus rastas gyvūnų kaulų liekanas, nustatyta, jog jų Valdovų rūmų aplinkoje būta jau ir XIII amžiuje.

Taigi rodomo svirno duryse išpjauta landa buvo skirta būtent katėms, kurios turėjo podėlį saugoti nuo graužikų.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Pažintis su Anykščių istorija

Anykščių turizmo ir verslo žinių centras pakvietė Valdovų rūmų muziejaus atstovus susipažinti su mieste išlikusiais paskutiniųjų šimtmečių ženklais.

Malonūs netikėtumai laukė ir čia:

kultūros istorikė dr. Ieva Kuizinienė sutiko skubančią bendramokslę dr. Jolantą Zabulytę, vilniečiai kalbino skvere sėdinčias pensininkes, o Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje visi nudžiugo sužinoję, kad čia šiuo metu reziduoja ir keramikė Kristina Motuzienė, daug pagelbėjusi Valdovų rūmų muziejui atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, taip pat – daugeliui pažįstami dizainerė Jolanta Rimkutė ir režisierius Linas Mikuta.

Valdovo miestui – ir valdovo istorija

Muziejininkai su Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos kolektyvu diskutavo, kokia turėtų būti ta istorinė paroda, ką svarbu parodyti ir kaip tai padaryti patraukliai.

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas Gintautas Striška teigė, kad „dėmesys asmeninėms istorijoms apie čia gyvenusius žmones šiandien yra bene paklausiausia istorijos pristatymo forma.

Tokių pasakojimų galima būtų rasti nuo laiškus iš Anykščių rezidencijos rašiusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio iki A. Vienuolio, kuris, kaip pasakojama, anksčiau čia veikusioje mokykloje yra dirbęs mokytoju“.

Taip pat jis pasiūlė į dienos šviesą ištraukti pastato pritaikymo naujoms veikloms konversijos nuotraukas, kad jas galėtų apžiūrėti visi.

Valdovų rūmų muziejaus vyriausioji restauratorė Deimantė Baubaitė patikino, kad muziejaus žinovai padės atrinkti vertingiausius eksponuotinus radinius, tačiau Anykščiai turėtų kreiptis į istorijos tyrėjus, kad šie parengtų išsamesnį XV–XVIII a. istorijos pasakojimą.

Pasak D. Baubaitės, „Anykščių istorija labai turtinga ir išskirtinė, pamatėme labai įdomių archeologinių radinių ir džiaugiamės, kad jų laikymo sąlygos – puikios.

Parinkus keletą artefaktų į parodą, istorija atsivertų ir lankytojams“.

Parodų ir leidybos žinovė dr. Živilė Mikailienė patarė, kad geriausia būtų istoriją pristatyti lankytojui parodoje iškleidus linijinį istorinį pasakojimą – tai šiandien paklausu ir kituose pasaulio muziejuose.

Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.
Kaip A. Baranausko klėtelė padėjo įminti seniausio Vilniaus medinio pastato paslaptį | V. Abramausko nuotr.

Kultūros istorikė dr. Ieva Kuizinienė pastebėjo, kad šiai vietai trūksta interaktyvių meno kūrinių dvarvietės teritorijoje:

„Tokie meno kūriniai galėtų būti ir interaktyvūs, ir kartu šiuolaikiškai iliustruojantys čia gyvenusių valdovų gyvenimą ar kitą istorijos tarpsnį.“

Su Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos vadove Daiva Perevičiene sutarta, kad konsultacijos ir susitikimai bus tęsiami.

Išskirtinis miesto istorijos pristatymas taps dar vienu traukos tašku Anykščiuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip archeologai pakeitė Vilniaus istoriją
  2. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  3. Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia kelios didelės staigmenos
  4. Dėl lėšų švaistymo tai siaurinant tai vėl platinant Vilniaus gatves – kreiptasi į prokuratūrą
  5. „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)
  6. A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m. (5. Saracėnų g., 1-oji dalis)
  7. A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (8. Šilutės g., II dalis)
  8. Vilniuje pristatomi „Anykščių kultūros fenomenai“
  9. Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video)
  10. Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją Vilniuje
  11. Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas
  12. Valdovų rūmų muziejuje – valdovo Algirdo laikų pilies įtvirtinimai
  13. Valdovų rūmuose – naujas, vertingas eksponatas
  14. Ko nežinome apie Lietuvos miestų istoriją?
  15. Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vilna says:
    2 metai ago

    Bet apie Mindaugo Vorutą regis istoriko T.Baranausko “rastą” Anykščiuose kaip ir nesigirdi. Matyt, Batūra gali būti teisus, kad Voruta galėjęs būti kitoks (senesnis) Vilniaus vardas.
    Iš Ipatijaus metraščio žinoma, kad viena iš Mindaugo garbintų deivių buvo Žvėrūna/Žvoruna. Ar ne iš tų laikų atitinkama Vilniaus dalis turi Žvėryno vardą. Kaip žinoma senovėje žvėrims atiduotą kaltąjį žvėris sudraskydavo, o nekalto neliesdavo. Romoje tai vykdyta Koliziejuje. Žodis Žvėrūno giminiuotinas su bendriniu žodžiu sverti, svoris. Svarstyklės yra teisingumo deivės Temidės simbolis. Tokiu atveju matyti, kad Žvėrūna buvo teisingumo vykdymo deive Mindaugo laikais ir jos šventvietė (arena) galimai buvo Žvėryne Vilniuje.
    Akivaizdu, kad vardažodis Voruta tapatintinas su Žvėrūna/Svėrūna kaip šiems tarminis sinonimiškas lietuvių žodis, esantis be pradinio ‘s’ dėl tos pačios kalbinės priežasties kaip ir ‘sverti – vertinti’ atveju. Tokiu atveju Voruta = Svoruta ir Mindaugo Vorutos, į kurią, kad nesikovus su Tautvilo kariuomene tarpusavyje, įžengė Mindaugas, vieta laikytina buvusia Vilniuje. Toks Mindaugo pasirinkimas, matyt, reiškė, kad ginčą su Tautvilu dėl Lietuvos valdovo sosto pavesta spręsti teisingumo deivei Žvėrūnai – (S)Vorutai.
    Šitai, matyt, T. Baranauskui privalu būtų pripažinti ir 700 metų nuo Vilniaus paminėjimo renginiuose tai viešai pasakius, judėti pirmyn Vorutos istorijos, t.y. lietuvybės Vilniuje tyrimų klausimu, apskritai visuomenės istorinio švietimo reikalais.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    2 metai ago

    Vilna
    Your comment is awaiting moderation
    2 sekundės ago
    Bet apie Mindaugo Vorutą regis istoriko T.Baranausko “rastą” Anykščiuose kaip ir nesigirdi. Matyt, Batūra gali būti teisus, kad Voruta galėjęs būti kitoks (senesnis) Vilniaus vardas. Iš Ipatijaus metraščio žinoma, kad viena iš Mindaugo garbintų deivių buvo Žvėrūna/Žvoruna. Ar ne iš tų laikų atitinkama Vilniaus dalis turi Žvėryno vardą. Kaip žinoma senovėje žvėrims atiduotą kaltąjį žvėris sudraskydavo, o nekalto neliesdavo. Romoje tai vykdyta Koliziejuje. Žodis Žvėrūno giminiuotinas su bendriniu žodžiu sverti, svoris. Svarstyklės yra teisingumo deivės Temidės simbolis. Tokiu atveju matyti, kad Žvėrūna buvo teisingumo vykdymo deive Mindaugo laikais ir jos šventvietė (arena) galimai buvo Žvėryne Vilniuje. Akivaizdu, kad vardažodis Voruta tapatintinas su Žvėrūna/Svėrūna kaip šiems tarminis sinonimiškas lietuvių žodis, esantis be pradinio ‘s’ dėl tos pačios kalbinės priežasties kaip ir ‘sverti – vertinti’ atveju. Tokiu atveju Voruta = Svoruta ir Mindaugo Vorutos, į kurią, kad nesikovus su Tautvilo kariuomene tarpusavyje, įžengė Mindaugas, vieta laikytina buvusia Vilniuje. Toks Mindaugo pasirinkimas, matyt, reiškė, kad ginčą su Tautvilu dėl Lietuvos valdovo sosto pavesta spręsti teisingumo deivei Žvėrūnai – (S)Vorutai. Šitai, matyt, T. Baranauskui privalu būtų pripažinti ir 700 metų nuo Vilniaus paminėjimo renginiuose tai viešai pasakius, judėti pirmyn Vorutos istorijos, t.y. lietuvybės Vilniuje tyrimų klausimu, apskritai visuomenės istorinio švietimo reikalais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Marija apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Marija apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kleboniškių muziejuje atidaryta paroda „Veltinio laikas: paveldas ir kūryba“
  • Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Kaip gelbėti odą nudegus saulėje?
  • Po didingais Albatroso sparnais padėkota gyvenimą jūrai ir uostui paskyrusiems

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gžegožas Poznanskis, Audrius Valotka, Lenkija nurodinėja

L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

2025 07 25
Nrtanjahu, karas, Izraelio nusikaltimai, Gaza

Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

2025 07 25
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
„Jaunas kaip Vilnius“

Vilnius gimtadienis: nuo pirmosios pagalbos iki civilinės saugus

2025 07 24
Žaliųjų ežerų paplūdimys

Į sostinės paplūdimius – autobusu ar dviračiu

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Marija apie Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
  • Marija apie Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę
  • Marija apie Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Marija apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Rūšių raliui – 10 metų: kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“ | vstt.lrv.lt nuotr.

„Rūšių raliui – 10 metų: kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai