Vyriausybės atstovų įstaigai nenustačius nė vieno pažeidimo savivaldybių išmokų reglamentuose, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška atkreipia dėmesį, kad galimo didžiausios apimties šalyje viešųjų lėšų švaistymo nepastebėjo visos valstybės priežiūros struktūros – nuo Vyriausybės atstovų iki Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT). Tiesa, kontrolieriai aptiko bent vieną ydą – įstatymų neatitinkantį Kauno miesto išlaidų reglamentą.
„Vietos savivaldos įstatyme palikdami galimybę „kitoms“ tarybos narių išlaidoms, nesitikėjome, kad tai palieka galimybę neribotai vaizduotei. Tačiau kodėl nesuveikė saugikliai, ar lėšos naudojamos teisėtai? Turėjo suveikti ir savivaldybės kontrolieriai, ir vidaus auditas, ir pačios savivaldybių buhalterijos, galų gale – STT“, – sako R. Juška.
Jo pastebėjimu, vienintelė faktinį pažeidimą išlaidų reglamentuose aptikusi valstybės institucija yra Savivaldybių kontrolierių asociacija. Trečiadienį jos prezidentas Gintaras Radavičius atskleidė, kad „Kauno miesto reglamentas <…> visiškai prieštarauja galiojusiam Buhalterinės apskaitos įstatymui ir dabar galiojančiam Finansinės apskaitos įstatymui“. „Tuo metu Alytaus mieste čekiukai [pildomi] su tarybos narių vardu, pavarde, asmens kodu ir net gyvenamosios vietos [adresu]“, – pridūrė G. Radavičius.
Savo ruožtu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nurodymu, savivaldybių patikrinimus atlikusi Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė trečiadienį pranešė neaptikusi nė mažiausio pažeidimo. „Įvertinę dabar galiojančius reglamentus pagal naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, dėl tarybos nario išmokų mes pastebėjimų ar pažeidimų, dėl kurių galėtume imtis įgyvendinti savo įgaliojimus, tikrai nenustatėme“, – komitetui sakė ji.
Tarnautojos aiškinimu, Vyriausybės atstovas gali pasakyti, ką savivaldybės turi padaryti, bet negali nurodyti, kaip padaryti, jeigu tai nenumatyta įstatyme.
„Nors Vyriausybės atstovai nuolat prižiūrėjo savivaldą ir, nustatę prieštaravimų teisės aktams net bylinėjosi su savivaldybėms, tai nepadėjo pamatyti ir sustabdyti didžiausios apimties piktnaudžiavimo nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Taip pat atsivėrusios Pandoros skrynios savivaldoje nepastebėjo STT, kuriai prioritetas buvo nepotizmo rizikų kontrolė, o ne išlaidų priežiūra“, – sako R. Juška.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad STT per praėjusius metus surašė net 18 korupcinės rizikos vertinimų vienos ministerijos parengtiems teisės aktams ir taip iš dalies dubliavo vykdomąją valdžią, tačiau savivaldą „pražiūrėjo“. „Jeigu tarnybos inspektoriai būtų patikrinę bent 18 tarybų faktines išlaidas, tuomet nebūtų kilęs toks politinis cunamis kaip dabar. Tikiuosi, šią savaitę paskyrus naują STT direktorių, jis nedelsdamas imsis pertvarkos ir tarnyba taikliau vertins korupcines rizikas valstybėje“, – sako R. Juška.
Komiteto pirmininko žodžiais, šiuo metu vienintelis problemos galimas sprendėjas yra tik Seimas, kuris privalės griežtinti Vietos savivaldos įstatymą. „Numatysime darbo užmokestį tarybos nariams, o išlaidų kompensavimo atsisakysime“, – sako R. Juška.
Pagal Savivaldybių kontrolierių asociacijos duomenis, šalyje dirbantys 1497 tarybos nariai per vieną mėnesį dalijasi apie 19,8 tūkst. eurų kanceliarinių išlaidų. Vieno tarybos nario gaunamų išmokų vidurkis – 330,7 euro. Pernai 60 savivaldybių tarybų kanceliarinėms, transporto, ryšių ir kt. išlaidoms panaudojo apie 4,8 mln. eurų.
