Birželio 2–3 dienomis Vilniaus miesto savivaldybė, „Go Vilnius“ ir asociacija AGATA kviečia į jau tradiciniu tapusį renginį „Vilnius – atvira muzikos salė“.
Pirmosiomis vasaros dienomis sostinės gyvenamieji rajonai pavirs į spalvingą muzikos šventę, o klausytojai išgirs repo, roko ir kitų stilių muziką bei išvys žinomų mūsų šalies atlikėjų pasirodymus.
Koncertui Jeruzalėje besiruošianti dainininkė Rūta Mur žada išskirtinę programą ir atvirauja, kad su sostine jos kūrybą sieja ypač stiprus ryšys.
Muzikoje siekia laisvumo
Šventėje „Vilnius – atvira muzikos salė“ pasirodys 24 šalies grupės ir atlikėjai, kurie skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose susirinkusiems klausytojams padovanos net 700 minučių trunkančios muzikos.
Šis skaičius pasirinktas neatsitiktinai, jis primins apie švenčiamą Vilniaus pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose.
Viename iš koncertų pasirodys ir žinoma šalies atlikėja Rūta Mur, savo kūriniu „So Low“ pakerėjusi žiūrovus Eurovizijos atrankoje.
„Mano tikslas – mokytis jaustis laisvai ir nebijoti to ištransliuoti kitiems. Todėl mano muzika moko drąsos būti ištikimiems sau ir savo jausmams.
Praėjus sudėtingesnius patyrimus dažnai yra nelengva vėl atsiverti ir įsileisti žmones, patirtis, jausmus.
Pati tai patyriau ir man viską pavyko paversti muzika, kuri galbūt padės ir kitiems.
Visi taip ir mainomės savo įvairiausių formų kūryba ir padedame gyventi vieni kitiems“, – pasakoja Rūta Mur.
Vilniaus klausytojai – išskirtiniai
Pasirodymo metu atlikėja klausytojus nustebins ne tik savo žinomu Eurovizijos hitu, bet ir naujesniais bei senesniais kūriniais.
Todėl Rūta Mur teigia, kad pasirinkdami praleisti penktadienio vakarą Jeruzalės mikrorajone, susirinkę žmonės pamatys įvairialypę programą.
„Koncertai skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose, žiūrovų atžvilgiu, yra labai komfortiški, nes muzika juos pasitinka tiesiog išėjus į namų kiemus.
Susirinkusiems klausytojams žadu sukurti šventę, į savo programą įtraukdama tiek senesnes ir galbūt mažiau žinomas dainas, tiek naujesnius ir jau didesnio proveržio sulaukusius kūrinius.
Tačiau grosiu kiek šviesesnę, šiltesnę ir švelnesnę programą nei įprastai.
Be to, kai kurios dainos tinkamai suskambės tik tamsoje, tad kviečiu šį išskirtinį vakarą praleisti kartu“, – į būsimą koncertą kviečia ateiti Rūta Mur.
Atlikėja su Vilniaus klausytojais yra gerai pažįstama.
Čia prasidėjo jos muzikinis kelias ir buvo surengtas ne vienas solinis koncertas.
„Vilniečius sudominti yra sunkiau nei kitų miestų klausytojus, bet kai jau sudomini, tai atrodo, kad jie ištikimai tavęs nebepaleidžia.
Ironiška, bet savo gimtajame mieste Klaipėdoje esu dainavusi tik vieną kartą, matyt Vilnius man yra atviresnis.
Man patinka groti ten, kur esu laukiama, o Vilnius puikiai moka priimti ir mylėti“, – apie patirtį grojant sostinėje pasakoja dainininkė.
Pirmojo paminėjimo proga miestui linki atvirumo
Rūta Mur mano, kad Vilnius – puiki vieta svajonių įgyvendinimui.
„Vilnius nuo pat studijų metų man buvo naujų galimybių miestas.
Jis – greitas, intensyvus ir retai leidžiantis atsikvėpti.
Nors dabar mane ir Vilnių daugiausia sieja darbiniai santykiai, o gyventi grįžau į uostamiestį, tačiau ketveri studijų metai Vilniaus universitete prisidėjo prie mano asmenybės formavimosi.
Tas laikotarpis man visada išliks ypatingas, nors ir nebuvo pats lengviausias.
Tiesioginio ryšio su šia praeities dalimi nebeturiu, tačiau studijas atsimenu kaip nueitą kelią, kuris atvedė mane į čia, kur esu šiandien“, – prisimena atlikėja.
Vilniaus 700–ųjų paminėjimo metinių proga miestui ir gyventojams Rūta Mur linki:
„Nebijokite reikšti savo jausmų, neužmirškite atvirumo, atlaidumo ir švelnumo vieni kitiems.
Miestas yra gyvas tol, kol jo žmonės yra gyvi, laimingi ir gali išpildyti savo svajones.
Be šių dedamųjų neturėsime nei šypsenų gatvėse, nei palankumo vieni kitiems.“
Šiais metais „Vilnius – atvira muzikos salė“ koncertams pritaikytos scenos bus įrengtos Jeruzalėje, Lazdynuose, Karoliniškėse ir Žirmūnuose, siekiant kultūrą skleisti ne tik centrinėje miesto dalyje, kur įprastai rengiami renginiai, bet ir visame mieste.
Atlikėjos Rūtos Mur pasirodymą bus galima išvysti jau birželio 2 d., 21 val. Jeruzalėje, prie Miežių g. 6 įrengtoje scenoje.
Daugiau žinių apie renginį ir dienotvarkė:
Kodėl tos kumelaitės tokios liūdnos akys?
Kur kumelaitei nebus liūdna, kai gal jau mėnuo kelis kartus per dieną LRT programose skamba pašaipios gaidos “antiška” daina: “Nuo Vilniaus ir Kauno…”, o Lietuvos laukiamos Pavilionienės – “Aš nuvyksiu Vilniaus miestan …” – taip ir nesulaukia.
Draugo laukia nesulaukia, pavasaris juk.
O kokiu vardu vadinosi miestas Vytenio laikais – iki jo paminėjimo Vilnaus vardu (regia Vilna dicta), t.y. iki pasakant, kad jis yra kraliaus dvaras. Tai nepasakyti šia proga yra Lietuvos istorijos gėda…
Ar tai ne Vilniaus istorijos menkinimas? Iki „paminėjimo“ buvo tik plynas laukas? Kiek lėšų įsisavinta?
> Pajūrietis
Yra nustatyta, kad vieta, kurioje dabar stovi Vilnius, su dzūkišku tarminiu ci = čia anksčiau buvo vadinama Ci’ka (runinis užrašas, išrėžtas ant akmens Žvėryne). Remiantis archeologiniais ir paleoastronominiais tyrimais, pirmasis namų židinio aukuras, pašvęstas deivei Gabijai (Romoje – Vestai), Šventaragyje buvo užkurtas 7.275 m. pr. Kr. metu, kai amžinas ledas nuo Skandinavijos kalnų tuomet buvo beveik pasitraukęs ( .edynas apleido Europą 10 tūkst. m. atgal). Išvada: nuo 7.275 m. pr. Kr. Vilnius yra Dzūkijos sostinė. Dėkoju.
Ačiū. Labai įdomu.
Garsai ci ir dzi yra labai panašiai skambantys. Teisingiau būtų tą runinį užrašas skaityti kaip dzi. Ir užrašytą pavadinimą Ci’ka skaityti Dzika. Dzūkai šerną vadina dzykiu, tokiu atveju Žvėrynas gali būti siejamas su deivės Žvėrūnos vardu. Iš to seka daug su žemdirbių pasaulėžiūra susijusių dalykų. Akivaizdu, Sereikiškių vardas sietinas su deivės Šerialės vardu, o ši su romėnų Cereros vardu. Tas Šventaragis, tai šernas, kuris šnipu knisa (aria) žemę, iš kurios visa žemdirbystė. Arimas yra šventas darbas. Taigi Vilnius yra Dangaus vartų vieta, iš kurios per tuos vartus tauta (jos gentys) susisiekdavo su Dievo deivėmis, kad sužinotų jų valią.
Klausimas tik, ar neginčijamai teisingai perskaitomas runinis užrašas. Kur to perskaitymo mokslinis pagrįstumas?
> Vilna
Juozas Šeimys, “Egiptas, skitai, lietuviai runomis””.
> Vilna
Juozas Šeimys, “Egiptas, skitai, lietuviai runomis””.