Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje pristatė Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaitą ir šių metų veiklos prioritetus.
Premjerė pažymėjo, kad Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis. Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei, tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimą Ministrė Pirmininkė vadino svarbiausiu 2022 m. Vyriausybės uždaviniu.
„Dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 m. išvengti nepavyks. Visa tai verčia koreguoti Vyriausybės kadencijos pradžios planus – kai kurių pradinių tikslų įgyvendinti jau nebepasiseks, o pasipriešinti išorės šokams galime tik toliau stiprindami saugumą, taip pat finansinius ir ekonominius valstybės pagrindus“, − sakė I. Šimonytė.
Užsienio politika
Pasak premjerės, tokios grėsmės kaip vykstantis karas kontekste Lietuva įgijo iki šiol neturėtas saugumo garantijas. Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą ministrų kabineto vadovė vadino Lietuvos diplomatijos ir pozicijos globalioje arenoje pripažinimu.
Ataskaitiniu laikotarpiu įtvirtinta strateginė partnerystė su Jungtine Karalyste, Japonija. Sustiprinti prekybiniai ryšiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Taivanu, Meksika, Kanada ir kitais prekybos partneriais, pasak I. Šimonytės, leidžia verslui diversifikuoti eksportą, o Lietuvai, kaip valstybei, diversifikuoti importą.
I. Šimonytė pabrėžė, kad išliko ir nuosekli Lietuvos parama Rytų kaimynystės šalims.
„Esame tikrai matomi ir girdimi įvairiuose formatuose, keliame svarbius žmogaus teisių pasaulinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos išlaikymo klausimus, ar tai būtų Baltarusija, Sakartvelas, Kinija, Rusija, ar kitos šalys“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Ekonomika ir finansai
Pristatydama Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą Ministrė Pirmininkė sakė, kad 2021 ir 2022 metais valstybės biudžetas buvo nuosaikiai deficitinis, skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) sumažėjo iki 39 proc. praėjusiais metais, tikimasi, kad tas santykis ir toliau mažės, bet ne todėl, kad pradėsime išleisti tiek, kiek surenkama mokesčių, o dėl nominalaus efekto.
„Iki subalansuoto biudžeto mums, deja, vis dar yra toloka. Didžioji problema yra net ne skolos lygis, skolos santykis su BVP, kurį mes turime ir kurį Europos Sąjungos kontekste galime vertinti kaip nuosaikiai vidutinišką, didžioji problema yra skolos aptarnavimo išlaidos, kurioms aptarnauti reikia atidėti savo gaunamų pajamų dalį“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Nauja patirtis visoms Europos Sąjungos valstybėms pernai metais, I. Šimonytės teigimu, buvo dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikloms, individams, transakcijoms, finansinėms institucijoms. Dėl to teko pergalvoti visą institucinę sąrangą: „Buvo pasirinkta FNTT, kaip sankcionuotų asmenų ryšius tirianti ir išplėstinį sankcionuotų asmenų sąrašą nustatanti institucija. Užsienio reikalų ministerija vadovauja Sankcijų įgyvendinimo komisijai, o Valstybės duomenų agentūra analizuoja importo ir eksporto duomenis, kurie leidžia analizuoti ir pastebėti sankcijų apėjimo kelius ir tokiu būdu lengviau siūlyti sprendimus ar nacionaliniu, ar labiau Europos Sąjungos lygiu, kadangi ekonominės sankcijos yra Europos Sąjungos politikos dalis, ir tokiu būdu mažinti Rusijos galimybes tęsti karą apeinant apribojimus, kurie yra nustatyti turint tikslą, kad Rusijos karinė galia silptų kuo greičiau.“
Nacionalinio saugumo stiprinimas
Vertinat gynybos išlaidų santykį su BVP Lietuva Europos Sąjungoje užima antrą vietą, (didesnį gynybos išlaidų santykį su BVP turi tik Graikija), tarp NATO valstybių – trečią vietą: „Kalbame apie santykį, kuris yra artimas 2,5 proc., ir tai yra tikrai labai ženklus išlaidų didėjimas, labai didelis dėmesys krašto apsaugai, dėl to yra sutarusios parlamentinės partijos ir labai džiaugiuosi, kad tai įtvirtinantį susitarimą taip pat pavyko pasitaršyti ir parlamente.
Kartu, atsižvelgdami į patirtis, su kuriomis susidūrėme tiek COVID-19 metu, tiek ir nelegalios migracijos valdymo metu, žinoma, turėjome pergalvoti visą krizių valdymo sistemą. Nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjo veikti Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris dabar yra atsakingas už įvairių krizių koordinavimą, institucijų tarpusavio sąveiką.“
Parama Ukrainai
I. Šimonytė pabrėžė, kad solidarumas, kurį parodėme Ukrainai, buvo beprecedentis, įvairialypis, tiek teikiant dvišalę paramą, tiek mobilizuojant partnerius teikti paramą, tiek priimant karo pabėgėlius, tiek telkiant tarptautinę paramą dėl specialiojo tribunolo, tiek siekiant Rusijai ir Baltarusijai kuo griežtesnių sankcijų tam, kad Rusijos galimybės tęsti šį karą mažėtų.
Energetinė nepriklausomybė
Kartu su gynybos stiprinimu Vyriausybės vadovė ne mažiau svarbiu elementu vadino kelią energetinės nepriklausomybės link. Lietuva pirma Europoje atsisakė rusiškos naftos, dujų ir elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos: „Pradėjo veikti dujotiekis GIPL, kuris buvo pradėtas anksčiau ir čia, žinoma, yra ilgalaikis projektas, praėjusiais metais pabaigtas, sėkmingai išbandytas. Labai svarbu, kad jis papildomai užtikrino mūsų energetinės sistemos saugumą.“
Didelis dėmesys buvo skirtas atsinaujinančios energetikos vystymui. Energetikai iš atsinaujinančių šaltinių ir žaliajai transformacijai tiek gyventojams, tiek verslui praėjusiais metais buvo skirta daugiau nei 200 mln. eurų, šiais metais tokios paramos yra numatyta per 1 mlrd.
Pasak premjerės, būtina kuo skubiau baigti Lietuvos elektros sistemos atskyrimą nuo Rytų energetikos tinklo: „Būtina kaip įmanoma greičiau techniškai sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais ir čia paminėsiu vieną įvykį, kuris jau įvyko šiais metais, bet kuriam buvo praėjusiais metais tikrai labai intensyviai ruošiamasi – tai yra mūsų elektros sistemos savarankiško veikimo bandymas, kuris buvo atliktas balandžio mėnesį ir kuris parodė, kad Lietuvos energetikai profesionaliai geba valdyti dažnį, ir Lietuvos pasirengimas kelyje į mūsų elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais tikrai yra labai didelis ir labai svarbus. Vyriausybė dirba toliau ir pati, ir kartu su partneriais Baltijos šalyse.“
Kalbėdama apie praėjusiais metais visus sukrėtusius itin staigius ir ženklius energetikos kainų šuolius ministrų kabineto vadovė sakė, kad reaguodama į šiuos šokus Vyriausybė praėjusių metų viduryje peržiūrėjo valstybės biudžetą ir pasiūlė įvairių – mokestinių, kainodaros – kompensavimo sprendimų, kurie leido iš dalies sumažinti finansinę naštą Lietuvos gyventojams ir įmonėms.
Reformos
Pristatydama Vyriausybės atskaitą premjerė trumpai apžvelgė svarbiausias ministrų kabineto reformas: „Tūkstantmečio mokyklos. Nemažai sutarčių su savivaldybėmis buvo pasirašyta praėjusiais metais, tačiau šiais metais planuojama pasirašyti sutartis dar su 36 savivaldybėmis. Tokiu būdu nemažai, beveik 300 mokyklų, gaus paramą, numatytą pagal šią programą. Skaitmeninė švietimo transformacija taip pat yra viena iš svarbių reformų: dalyvauja 23 valstybinės aukštosios mokyklos, daugiau kaip 800 dėstytojų, beveik 300 pedagogų studijuoja pagal parengtą informatikos mokslų magistro programą, gegužės mėnesį 2 tūkst. 200 pedagogų pradės mokymus pagal skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programą.“
Labai svarbia I. Šimonytė vadino inovacijų sistemos reformą: veiklą pradėjo Inovacijų agentūra, buvo sustiprintos Lietuvos mokslo tarybos, kaip patariamosios institucijos mokslo politikos strateginiais klausimais, funkcijos. Reorganizuota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra – ji prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos. Patvirtinti sumanios specializacijos prioritetai ir sukurtas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Trys misijas įgyvendinantys projektai turėtų prasidėti šiemet.
Sveikatos srityje, pasak premjerės, įgyvendinant Seimo sprendimus, vyksta parengiamieji darbai dėl kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modelio pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo, rengiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektas.
Ministrė Pirmininkė pažymėjo, kad per mažai gyventojų reguliariai dalyvauja prevencinėse programose dėl to, kad kvietimai jose dalyvauti yra netolygiai pasiskirstę priklausomai nuo šeimos gydytojų komandų. Todėl yra numatoma pradėti centralizuotai kviesti gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, siųsti individualizuotus kvietimus, paskirti instituciją, kuri analizuotų prevencinių programų duomenis ir tokiu būdu padėtų greičiau užčiuopti ligas, kurias laiku gydant galima išvengti vadinamojo išvengiamojo mirtingumo.
Valstybės tarnybos pertvarka, I. Šimonytės nuomone, yra viena svarbiausių Vyriausybės reformų: „Būtų be galo svarbu ją patvirtinti birželio mėnesį. Tokiu būdu būtų sudarytos visos sąlygos pertvarkai ir jos įgyvendinimui pasiruošti nuo sausio 1 dienos ten, kur nėra kažkokie labai paprasti perėjimai: institucijos turės parengti darbo užmokesčio politikas, atitinkamai jas suderinti, vertinimą, kvalifikacijų, kompetencijų tam tikrą lentelę parengti pagal egzistuojančius standartus.“
Pristačius ataskaitą, ją svarstys visi Seimo komitetai. Diskusiją dėl šio dokumento planuojama rengti birželio 6 d. Seimas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos.
