Europos aplinkos agentūra šią savaitę paskelbė studiją apie oro taršos poveikį vaikams, praneša aplinkos apsaugos agentūra.Nors oro tarša veikia visus, tačiau ypač pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai, nes jų kūnas, organai ir imuninė sistema vis dar vystosi. Oro tarša kenkia sveikatai vaikystėje ir padidina ligų riziką suaugus, tačiau vaikai sunkiau gali apsisaugoti ar tuo labiau daryti įtaką oro kokybės politikai. Kol foninis oro užterštumas nesumažės iki saugaus lygio, sumažinti neigiamą taršos poveikį galima gerinant oro kokybę vaikams skirtose vietose, pavyzdžiui, mokyklose ir darželiuose.
Vaikai ir oro tarša: problematika
Vaikų sveikatos apsauga dažnai minima kaip pagrindinis klimato ir aplinkos politikos tikslas. Dauguma vaikų Europoje yra sveiki, tačiau susirūpinimą kelia aplinkos poveikis jų sveikatai. Vaikai ir paaugliai daugeliui nepalankių aplinkos veiksnių yra jautresni nei suaugusieji. Kai kuriais atvejais jie jaučia didesnį taršos poveikį nei suaugusieji ir patys negali pakeisti situacijos ar apsisaugoti. Tai ypač pasakytina apie oro taršą, kuri daro didžiausią neigiamą įtaką sveikatai.
Aplinkos oro tarša ir vaikai: šaltiniai ir poveikis
Oro teršalų poveikis vaikų ir paauglių sveikatai iš dalies panašus į poveikį suaugusiesiems, tačiau tam tikrais atvejais jis skiriasi. Vaikai oro taršos veikiami jau būdami motinos įsčiose, o gimę – vaikams skirtose vietose, pavyzdžiui, lauke, mokyklų ir darželių teritorijose, klasėse, kur patalpų oro kokybę blogina aplinkos oro tarša. Važiuodami į mokyklą ir užsiimdami popamokine veikla, vaikai taip pat būna vietose, kur oras užterštas. Mažesni vaikai susiduria su oro tarša arčiau žemės, – ten kai kurių teršalų koncentracijos yra didesnės. Vaikai ir paaugliai linkę daugiau laiko praleisti lauke ir yra fiziškai aktyvesni nei suaugusieji. Be to, kaip ir kitų aplinkos keliamų pavojų atveju, vaikai, augantys neturtingose šeimose, yra sistemingai labiau veikiami oro taršos.
Kaip sumažinti oro užterštumo poveikį vaikams
Nuo 2005 m. iki 2020 m. bendras visų teršalų išmetimas ES-27 nuosekliai mažėjo.
Mažėjant išmetamų teršalų kiekiui, sumažėjo ir jų koncentracijos. Tačiau nors aplinkos oro užterštumo lygis Europoje mažėja, 91 proc. miesto gyventojų vis dar kvėpuoja oru, kurio teršalų koncentracija viršija 2021 m. PSO oro kokybės gaires (EEA, 2022c). Akivaizdu, kad suaugusieji turi imtis iniciatyvos, siekiant apsaugoti vaikus nuo neigiamo oro taršos poveikio.
Vaikams ir paaugliams paprastai trūksta žinių ir (arba) gebėjimo apsisaugoti mažinant poveikį. Jie negali nuspręsti, kur gyventi, eiti į mokyklą ir važiuoti į darbą ir atgal. Paprastai jie nėra pajėgūs vertinti oro kokybės duomenų ar oro taršos požymių ir imtis aktyvių veiksmų poveikiui sumažinti. Vaikai yra ypač pažeidžiami ir, galimai, ateityje patirs šiandieninės oro taršos padarinius sveikatai, tačiau jie negali daryti įtakos šiems veiksniams.
Aplinkos politikoje tradiciškai nėra atsižvelgiama į vaikus, nes dauguma duomenų, naudojamų kuriant šią politiką, buvo gauti tiriant suaugusius žmones ir suaugusius gyvūnus. Ši politika netiesiogiai traktuoja juos kaip „mažus suaugusiuosius“, neatsižvelgdama į jų pažeidžiamumą ir skirtingą biologiją. Svarbus sėkmės faktorius – įtraukti suinteresuotas grupes ir institucijas, susijusias su vaikų priežiūra, švietimu ir sveikata, taip pat tėvus ir (arba) globėjus.
Paveiksliukas klaidinantis, CO2 neteršia aplinkos.