55 metų sukaktį švenčiantis Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato sumanymą – Lietuvos etnografinį peizažą apžvelgiantį didžiulį elektroninį leidinį „5×5 papročiai: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“.
Būdamas universiteto ansamblis, suburiantis studentus iš įvairiausių Lietuvos kampelių, „Ratilio“ nuo pat savo ištakų puoselėja visų penkių šalies etnografinių regionų folklorą.
Visais laikais „Ratilio“ nariai dainavo, muzikavo įvairiausiais instrumentais, trypė smagius šokius, čiauškėjo gimtosiomis šnektomis, pasididžiuodami dėvėjo tautinį drabužį.
Todėl išvydus artėjančios sukakties penketukų porą kilo ir leidinio sumanymas – pamėginti atskleisti savitą Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos veidą, pažvelgiant į kiekvieno regiono kultūrą iš penkių perspektyvų:
dainuojamojo, instrumentinio, choreografinio folkloro, tarmės, šventadienių drabužių.
Tarsi burdamas sau ilgus kūrybinės veiklos metus, ansamblis pridėjo ir dar vieną penketą – kiekvieną regionų paveldo sritį pailiustruoti bent penkiais pavyzdžiais.
Taigi iš viso parengta apie 12 gigabaitų įvairios medžiagos:
net pusšeštos valandos dainų, sutartinių, instrumentinių kūrinių, pasakojimų garso įrašų, šokių vaizdo įrašų ir pusantro šimto tautinių kostiumų nuotraukų, iš kurių lyg mozaika dėliojamas margas Lietuvos kultūrinis kraštovaizdis.
Visą šį gausų kraitį galima rasti specialioje interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis.
Rinkinį geriau suprasti padės įvairių sričių žinovų apžvalgos, suteikiančios leidiniui teorinį kontekstą.
Apžvalgų autoriai – prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, doc. dr. Gaila Kirdienė, doc. dr. Dala Urbanavičienė, prof. dr. Vytautas Kardelis ir Asta Vandytė.
Svetainės lankytojai vaizdo įrašuose pamatys VU kiemeliuose nufilmuotus porinius, kadrilinius, trejetais šokamus šokius.
Sklaidydami nuotraukas, galės iš arti apžiūrėti dailias marškinių, sermėgų, pasijonių dalis, pamatyti skirtingus juostų rišimo būdus ir moterų galvos puošmenų įvairovę.
Tarmės skyrelyje klausytojus juokins, gąsdins, gyvenimo išminties mokys iškalbingi ansamblio pasakotojai.
Dainuojamojo folkloro skirsnį atvėrę lankytojai išgirs jaunimo, meilės, darbo, vaišių, karines dainas, skirtingų rūšių sutartines, susipažins su lietuvių daugiabalsumu.
Elektroninį leidinį papildo „Ratilio“ tautinių drabužių nuotraukomis puošiamų atvirlaiškių rinkinys „Atviras, bet asmeninis: laiškas tavo kraštui“.
Atvirlaiškių nugarėlėje esantys QR kodai veda į atitinkamas „5×5“ svetainės skiltis, kuriose drabužius galima apžiūrėti iš arčiau.
Drabužius projektui atrinkęs ansamblio folkloristas Vilius Marma sako, kad „Ratilio“ turi išties išskirtinį šventadienių drabužių rinkinį, atspindintį visą folklorinio judėjimo raidą.
„Rinkinys kurtas 55 metus, tad galima matyti, kaip kito pats požiūris į drabužį.
Per pastaruosius penkerius metus rinkinys gerokai atnaujintas, bet esame išsaugoję ansamblio veiklos pradžią menančių dalių.
Drabužių detalės kurtos geriausių Lietuvos meistrų, o drabužiai komplektuoti stengiantis atspindėti ne regiono apskritai, o siauresnio rajono, tam tikros vietovės tendenciją“, – pasakoja jis.
„Ratilio“ meno vadovė, leidinio sudarytoja Milda Ričkutė džiaugiasi ilgamečiu ansamblio įdirbiu ir neabejoja projekto verte.
„Jau 55 metus „Ratilio“ puoselėja Lietuvos etnografinių regionų savitumą, tad neatsitiktinai kilo mintis sukurti interaktyvų elektroninį leidinį, kur vienoje vietoje glaustai būtų galima susipažinti su regionų pagrindiniais sakytinio, muzikinio, žaidybinio folkloro ir aprangos ypatumais.
Toks leidinys labai reikalingas folkloro ansamblių vadovams, pasaulio lietuvių bendruomenėms ir visiems besidomintiems tautine bei regionine tapatybe, regioninio savitumo raiška“, – tikina ji.
„Ratilio“ ansamblio nariams projekto rengimas buvo ir asmeniškai svarbus.
„Aš, pati būdama nuo Suvalkijos ir Punsko krašto rubežiaus, labai branginu savo tėvukų šnektą ir visaip noriu jos neužmiršti, – sako du pasakojimus („Kaip ubagas prūsę apgavo“ ir „Laumės globoja paliktus kūdikius“) projektui įrašiusi ansamblietė Indrė Kubiliūtė.
– Besiruošdama įrašams ieškojau pasakojimo, užrašyto kuo arčiau namų. Ir radau vieną iš Navininkų kaimo apylinkių, visai šalia gimtosios Sangrūdos kaimo.
Tuo pasakojimas ir patiko – kitiems perduoti kažką, ką gali drąsiai laikyti savo.“
Interneto svetainė jau veikia ir laukia ją tyrinėti nekantraujančių smalsuolių.
Kūrėjai tikisi, kad leidinys bus naudingas išteklius švietimo, kultūros įstaigoms, į savo paveldą norintiems gilintis lietuviams šalyje ir pasaulyje, taip pat Lietuva besidomintiems užsieniečiams.
Galiausiai ansamblis kviečia į šią elektroninę biblioteką užsukti visus, kurie tiesiog nori maloniai praleisti laiką virtualiame, pačių susidėliotame koncerte.
Daugiau žinių apie „Ratilio“ galima rasti čia.
Projekto rengėjai – VU folkloro ansamblis „Ratilio“ ir VU Kultūros centras.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kažin, ar yra lietuviškų pasakojimų iš Dieveniškių apylinkių ( kai kurių gerb. istorikų nuomone, tai nelietuviškų tarmių arealas, tad jų nuomone,nepriskirtinas Aukštaitijai). Ar yra pasakojimų iš dabartinėje Baltarusioje esančių Gervėčių apylinkių- Rimdžiūnų ir kt., Pelesos, Girių, Brėslaujos apylinkių ?
Logotipe (VLKK sako, kad žodis vartotinas…) iš 5 žodžių 4 – nelietuviški. Išvada?