Koks pramanas gaubia žmogaus sveikatos ir augalų apsaugą?

Pasakomis tiki ne tik vaikai. Milijonai amerikiečių prieš dešimtmetį buvo patikėję televizijos daktaro Mehmeto Ozo kalbomis apie stebuklingas maisto papildų galias.

Dėl savo kalbų eteryje TV žvaigždė turėjo teisintis JAV Senate, įsivėlė į ilgus teismų procesus.

Skandalinga istorija parodė, kad net pažangiose valstybėse žmonės linkę tikėti teiginiais, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo, o pinigai lengva ranka išleidžiami produktams, kurių veiksmingumas neįrodytas.

Dėl gaminių, kurių pardavėjai susižėrė didžiulius pelnus, o vartotojai liko apkvailinti, JAV valdžia buvo priversta priimti atitinkamus sprendimus ir sugriežtinti reguliavimą.

Šiuo metu šalies Nacionalinis papildomos ir integruotos sveikatos centras įspėja, kad nors kai kurie maisto papildai gali būti naudingi sveikatai, tačiau ne visų veiksmingumas yra įrodytas.

Augant visuomenės pasipiktinimui dėl apgaulės, 2012 m. JAV atlikto tyrimo metu buvo išnagrinėti 127 skirtingi maisto papildai, kurių nurodyta paskirtis buvo pagalba atsikratyti svorio ar sustiprinti imuninę sistemą.

Tyrėjai nustatė, kad kas penktas teiginys apie maisto papildus prasilenkė su tiesa.

Buvo įrodyta, kad kai kurie gaminiai gali sukelti žalą, jeigu juos vartoja atitinkamos sveikatos būklės asmuo arba maisto papildai vartojami su vaistais.

Pavyzdžiui, papildai su jonažole sumažina daugelio vaistų veiksmingumą.

Taip pat mokslininkai nustatė, kodėl žmones taip veikia į reklamos kalbą įpintas natūralumo sumanymo – bendruomenėms didelę įtaką nuo seno daro religija, tikėjimas, kad gamta yra tyresnė ir tauresnė už žmogų.

Būtent šios nuostatos ir įvaizdžiai daro didelę įtaką su sveikata susijusiems žmonių sprendimams.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) skelbia ir nuolat atnaujina sąrašą gaminių, kurių savybės ir poveikis sveikatai yra nepatvirtintas, tačiau reklamuojamas, nors gali būti klaidinantis ar net galimai pavojingas.

Natūralus – ne visada saugus

Savo ruožtu asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė pastebi, kad žemės ūkyje padėtis panaši – apstu tikėjimo neištirtų preparatų galia, kuri yra nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais.

Nemažai diskusijų kelia biopesticidai, jau dabar gan plačiai naudojami Šiaurės Amerikos ir Azijos regionuose.

Anot žinovės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) biopesticidų žinovų susitikime 2021 metais mokslininkai per seminarą pristatė išvadą, kad biopesticidai turės labai svarbų vaidmenį ateityje pasėlių apsaugai, tačiau šiandien labai trūksta žinių apie tai, kaip šie produktai veiklia realiomis sąlygomis.

Atkreiptas dėmesys, kad biologinių gaminių veikimo veiksmingumą stipriau nei cheminių lemia aplinkos temperatūra ir santykinė oro drėgmė.

Buvo išvardinta daugybė biopesticidų veiksmingumą mažinančių veiksnių, įskaitant jų neatsparumą UV spindulių poveikiui, ribotą medžiagų patekimą į augalų audinius per lietų, efektyvumo priklausomybę nuo paties augalo mitybos ir fiziologinės būklės ir kt.

„Taigi, matome, kad augalams apsaugoti skirtų medžiagų vartojimas yra panašus į medžiagų, kurias vartoja žmonės, siekdami sustiprinti ir apsaugoti savo kūną.

Abejose srityse gajus mitas, kad natūralus lygu saugus. Iš tiesų natūralus gaminys gali būti ir nesaugus, ir nesveikas.

Juk natūralus yra ir alkoholis, ir nikotinas, ir mikotoksinai, susidarantys mikroskopiniais grybais užkrėstuose javuose.

Gyvačių ar nuodingų vabzdžių nuodai taip pat yra natūralūs.

Nereikia savęs apgaudinėti:

veikia biologiškai aktyvios medžiagos, o jų kilmė gali būti tiek cheminė, tiek biologinė“, – atkreipia dėmesį Z. Varanavičienė, įsitikinusi, kad produktų lyginimas pagal kilmę augalų apsaugos srityje neturi prasmės.

Laukia ilgas kelias ir atsakymų paieškos

Augalų apsaugos žinovės teigimu, kol kas cheminės kilmės gaminiai turi neginčijamą privalumą, nes yra išgryninti, jų veikimo mechanizmas ištirtas, nustatytos veiksmingos dozės, taip pat aiškus jų skilimas aplinkoje.

Kad ant kitos tų pačių svarstyklių lėkštelės būtų galima uždėti ir palyginti biologinės kilmės gaminius, jų veiksmingumas turėtų būti detaliai ištirtas, atlikta daug kitų tyrimų ir ilgalaikių studijų.

„Kol kas Europos Sąjungoje net nėra biopesticidų apibrėžimo. Kai kurios valstybės turi šią sąvoką nacionaliniuose teisės aktuose, o Lietuva – ne.

Apskritai, šioje srityje labai daug vadinamosios pilkosios vietos – daug neatsakytų klausimų dėl reguliavimo, naujų produktų vertinimo bruožų, pranešimo vartotojams ir kt.“ – teigia Z. Varanavičienė.

„Žinoma, jokiu būdu neneigiu biologinių gaminių svarbos, nepriešinu biologinės ir cheminės kilmės gaminių. Tačiau poveikį lemia medžiagos savybės, o ne jos kilmė.

Tiesiog reikia konstatuoti faktą, kad biologiniai produktai dar turi nueiti gan ilgą kelią.

Šiuo atveju pramonė aktyviai juda tyrinėdama ir kurdama biopesticidus, mat natūralumo poreikis yra akivaizdus, tad ateityje pasiūla ir naudojimas tik didės.

Reikia prisiminti, kad ES Žaliasis kursas numato perpus sumažinti sintetinių pesticidų naudojimą, tad ūkininkams reikės alternatyvių veiksmingų biologinių medžiagų.

Kitas svarbus faktas – didieji pasauliniai pesticidų gamintojai prieš porą metų paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį į biopesticidų kūrimą investuos 4 mlrd. eurų“, – dėsto asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė.

Biologinių gaminių kūrėjams kyla daug iššūkių

Vertindami atliktų tyrimų duomenis žinovai sutinka, kad sukurti veiksmingus biologinius vaistus užtruks.

Be to, pastebima, kad biologiniai gaminiai gali būti susiję su greitesniu rezistentiškumo atsiradimu, t. y. kenkėjai ir ligos ilgainiui tampa atsparūs šio tipo apsaugos gaminiams.

Pernai pristatytas Europos Sąjungos finansuotas 46 mėnesius trukęs „Optima“ tyrimas atskleidė, kad biopesticidai dar vis nėra tokie efektyvūs, kaip jų sintetiniai atitikmenys.

Jeigu sintetinių pesticidų veiksmingumas yra apie 80 proc., ir daugiau, tai biopesticidų veiksmingumo rodikliai nėra pasiekę nė 60 proc. ribos.

Tai reiškia, kad jie gerokai prasčiau apsaugo augalus nuo kenkėjų ir ligų.

Taip pat pastebėta, kad biopesticidų veiksmingumą mažina besikeičiančios klimato sąlygos, kurias prognozuoti dėl dažnėjančių gamtos anomalijų tampa vis sudėtingiau.

Kita vertus, šie gaminiai turi siauresnį veikimo spektrą ir gali būti panaudojami tikslingiau.

Savo ruožtu projektą AMBER (Application, Management of Biopesticides for Efficacy) vykdę Jungtinės Karalystės mokslininkai priėjo išvados, kad trūksta aiškių žinių apie biopesticidų veikimo veiksmingumą, esant tam tikroms aplinkoms sąlygoms.

Taip pat ne kartą yra atkreiptas dėmesys, kad naujo tipo produktams turi būti pritaikyta purškimo įranga.

„Apskritai, kalbant apie augalų apsaugą, vieno stebuklingo problemų sprendimo nėra.

Reikėtų nepamiršti, kad kovojant su kenkėjais ir saugant derlių, būtina užtikrinti taikomų priemonių efektyvumą ir jų įvairovę“, – pabrėžia pašnekovė.

Tiek vienų, tiek ir kitų gaminių naudojimą derėtų sumaniai derinti, nepamirštant sėjomainos ir kitų agronomijos mokslo klasikinių būdų.

Priminė Sosnovskio barščio pamoką

Varanavičienės teigimu, neištirtų gaminių, dar blogiau – nelegalių gaminių, naudojimas atliekant bandymus su gyvomis sistemomis gali sukelti liūdnų pasekmių.

„Pavyzdžiui, pasklis kokia nors bakterija, kuri išskiria antibiotikus, arba bus paskleisti dirvos mikroskopiniai grybai, kurie suklestės ir nustelbs visą kitą dirvožemio mikroflorą“, – įspėja ji ir pateikia invazinio augalo, Sosnovskio barščio, pavyzdį.

Sosnovskio barštis sovietmečiu Lietuvoje buvo introdukuotas kaip didelę biomasę išauginantis, nereiklus augalas su „valdžios pritarimu“, o šio nepamatuoto bandymo pasekmės šiandien yra akivaizdžios – invazinė rūšis nustelbia vietinius augalus ir agresyviai plečiasi prie upių ar apleistose pievose.

Be to, šios piktžolės sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina žmogaus odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus.