Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi ir tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pernai gavo pajamų iš užsienyje veikiančios įmonės arba kitos šalies gyventojo, taip pat, jei gavo pajamų už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už svetur atliekamą samdomą darbą, vykdomą registruotą individualią veiklą ir pan.). VMI duomenimis, 2021 metais tokias pajamas iš užsienio gavo apie 28 tūkst. gyventojų.
Kada privaloma deklaruoti užsienyje gautas pajamas ir kokias?
Užsienyje pajamas gavę gyventojai turi deklaruoti visas savo pajamas: tiek gautas Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse (darbo užmokestis, direktorių atlyginimai (tantjemos), draudimo pajamos, pensijos ir pajamos iš nekilnojamojo turto ir pan.), išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas. Pajamas privaloma deklaruoti nepriklausomai nuo to, ar Lietuvoje nuo šių pajamų turi mokėti pajamų mokestį, ar jo mokėti neturi (pvz., naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą, pajamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio sumokėjimo Lietuvoje).
„Šiuo metu VMI iš užsienio valstybių, vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) Tarybos direktyvomis, gauna daug įvairių duomenų, taip pat apie įvairių rūšių pajamas bei apie dividendus, honorarus, stipendijas ir pan. Duomenų mainai vykdomi su 33 valstybėmis“, – pasakoja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis. Daugiausia deklaruojamų pajamų iš užsienio Lietuvos gyventojai gauna Vokietijoje, Švedijoje ir Latvijoje.
Kokias klaidas daro užsienyje pajamas gavę gyventojai?
VMI duomenimis gyventojai dažniausiai nedeklaruoja pajamų už samdomąjį darbą, nes duomenys iš užsienio gaunami vėliau negu pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo terminas. Pernai pateiktose pajamų deklaracijose už 2021 metus užsienio valstybėse gautų pajamų nedeklaravo apie 8 tūkst. gyventojų, tad jiems išsiųsti pranešimai tikslinti deklaracijas.
„Gyventojui pateikus pajamų deklaraciją nenurodant užsienio pajamų ir vėliau ją pateikus, kartais paaiškėja, kad pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nepriklausė ir apskaičiuojama mokėtina suma. Paprastai tariant, tokiais atvejais gyventojas lieka skolingas valstybei jam pervestą GPM bei naujai paskaičiuotą mokėtiną sumą, taip pat papildomai apskaičiuotą delspinigių sumą“, – teigia M. Endrijaitis.