Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

Pasibaigus kriminalinės žvalgybos tyrimui, žvalgybos institucijos per mėnesį privalės pranešti asmeniui, kad jis buvo sekamas arba tikrinamas. Tokį pasiūlymą, panašų į šiuo metu veikiantį asmens duomenų apsaugos režimą, Seime svarstomam Kriminalinės žvalgybos įstatymui teikia Liberalų sąjūdžio frakcija.

Liberalų įsitikinimu, jeigu žvalgybininkų tikrintas asmuo nekaltas, nors jo privatus gyvenimas buvo pažeistas jam to nežinant, valstybė privalo jį tinkamai pranešti ir laiku sunaikinti privataus gyvenimo sekimo medžiagą.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo nauja redakcija nenumato, kiek laiko žvalgybos institucijos gali neatskleisti informacijos asmeniui apie prieš jį vykdytus žvalgybos veiksmus. „Laiko ribų neapibrėžimas sudaro prielaidas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali tęstis kad ir visą sekamojo gyvenimą, o asmuo, ypač jeigu jis visiškai nieko nepadarė, apie pažeistą savo teisę į privatumą niekada nė nesužinos.

Savo pasiūlymu norime įpareigoti žvalgybos tarnybas, kad jos informuotų žmonės, kada juos tikrino ir kodėl, ir taip pašalinti prielaidas piktnaudžiauti jėgos struktūrų galia“, – aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys liberalas Raimundas Lopata.

Liberalų pasiūlyme numatoma, kad „duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis gali būti apribota visiškai ar iš dalies tiek ir tol, kol tai yra būtina ir proporcinga, bet ne ilgiau kaip 5 metus“, o „nutraukus ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuriam informacijos atskleidimas galėjo pakenkti, per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pabaigtas arba nutrauktas“.

Be to, siūloma įsteigti vieno langelio principą asmenims, kurie nori sužinoti, ar nebuvo pažeista jų teisė į privatumą. Užuot informacijos apie save ieškojus devyniose Lietuvos institucijose, kurios gali atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, gyventojams užtektų kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Seimas  pasiūlymą svarstys ateinantį antradienį.