Kovo 18–19 d. sustojus nuolatinėms dienos – nakties sūpuoklėms, kalendoriai žymi ypatingą virsmo laiką – Pavasario lygiadienį.
Baltiško sakralumo vietovė Kernavė kviečia pasitikti jį užburiančiais vaizdais, įsimintinais potyriais, magiška muzika ir apeigomis Balto kalno miško paslaptyje.
Dienotvarkė
Kovo 18 d. (šeštadienis)
18.00 Žygis „Nakties valdovės“ su profesionaliu gamtos gidu Tadu Bujanausku
19.30 Pavasario lygiadienio apeigos ir laužo įžiebimas su Gediminu Žiliu ir Medgrinda
20.00 Grupės Baltasis kiras koncertas „Tekančiom upėm“
21.00 Bandomosios world muzikos duetas Agota Zdanavičiūtė ir Toma Čepaitė
22.00 Nakties muzika: Girių dvasios
19.30–24.00 Šviečiančio ir skambančio tako apžavai (supuoklių autorius Miške augęs, šviesų dizainas AB Light, QR muzika – Povilas Velikis ir Kernavės folkloro ansamblis Medgrinda, meninės instaliacijos – skulptorius Henrikas Orakauskas)
Kovo 19 d. (sekmadienis)
9.30 Pavasario budinimas (supimasis supuoklėse, prausimasis ir maudynės upėje)
10.00 Saulės pasveikinimas sutartinių rate su Medgrinda, pavasario vaišės;
10.30 Žygis „Sparnuotos vestuvės“ su profesionaliu gamtos gidu Tadu Bujanausku
Renginys nemokamas.
Rengėjas:
Širvintų kultūros centro Kernavės filialas
Partneriai:
Asociacija Medgrinda
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
Kernavės seniūnija
Žinių partneriai:
Širvintų kraštas
Alkas.lt
Renginį finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba
Širvintų rajono savivaldybė
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
Ne vien Kernavėj, bet per lygiadienį giedoti galim ir Trakuose TEKA UPELĖ, DUINOJA.
Istoriškai trakai yra žinomi kaip turėję savo karalystę Dakijos karalystės sudėtyje. Jie, gyvenę prie Dunojaus, yra aprašyti dr. J. Basanavičiaus, kadise gyvenusio Bulgarijoje, knygose “Lietuviškai – trakiškos studijos” (1898) ir “Apie trakų prygų draugystę ir jų atsikėlimą Lietuvos” (1921). Dunojus trakams buvo gerai žinomas. Dakijoje, beto, baltai yra palikę savo statytą struktūrinę astronomijos observatoriją Sarmizegetusa (dabar Rumunija).Joje pagal Saulės kalendorių buvo švenčiamos kalendorinės metų šventės ir, išeitų, giesmę TEKA UPELĖ, DUINOJA per pavasario lygiadienį tiktų giedoti tiek Trakuose, tiek, nuvykus į Sarmizegetusą, sugiedoti ją ir ten.
Kokie šaunūs buvo senosios kartos istorijos, kalbos ir literatūros mokytojai! Niekada nepraleisdavo progos išeiti už savo mokomo dalyko rėmų. Atrodo, uždavei išmokti eilėraštį su jame esančiu vienokiu ar kitokiu žodžiu ar sakiniu (pvz., Trakų štai garbinga pilis), ir tiek. Betgi ne – mūsų literatūros mokytoja būtinai rasdavo būdą nuklysti į istoriją, paaiškinti, iš kur toks miestelio pavadinimas… Ir taip tai čia istorijos trupinėlis, tai ten trupinėlis, ir, kol prieisi LTSR istorijos kursą, kur nieko apie trakus (ar ką kitą) nebus, jau nemažai tų trupinėlių kitų dalykų pamokose tau į galvą pribarstyta…. Ir jei ne ji, liktume nesužinoję, kas į programą neįėjo, nes atėjo jaunutė istorijos mokytoja – komjaunuolė, aktyvistė, ir ji jau mokė teisingos LTSR istorijos.