I. Vėgėlė. Pirmasis posėdis

Vasario 28 d. pradėta svarstyti vieno FB vartotojo prašymu ministrės Dobrovolskos (Dobrowolskos) man iškelta drausmės byla už viešą valdžios ir teisinio reguliavimo kritiką.

Ar tai iš tiesų yra valdžios byla prieš laisvą žodį? Perskaitykite šį įrašą ir abejonių neliks.

Byla kol kas nebuvo pradėta svarstyti iš esmės. Buvo nagrinėjami šalių prašymai. Pateikiau tris prašymus:

1. Dėl teisingumo ministrės skirtų Advokatų garbės teismo narių nusišalinimo;
2. Dėl ministrės iškeltos drausmės bylos nutraukimo;
3. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Pirmas įspūdis: pirmą kartą susiduriu su situacija, kai Garbės teismo sudėtis kelia rimtų nešališkumo ir nepriklausomumo klausimų.

Antras įspūdis: teisingumo ministrės veiksmuose akivaizdūs esminiai nešališkumo ir įsakymo priėmimo procedūriniai pažeidimai.

Tiesiog klasikinė byla pagal Europos Žmogaus teisių teismo ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuoseklią jurisprudenciją.

Faktai

Ministrė iš penkių Garbės teismo narių skiria du. Teisingumo ministrės Garbės teismo narių skyrimo proceso nereguliuoja joks teisės aktas; šį sprendimą ministrė priima vienasmeniškai, jos nesaisto jokie papildomi reikalavimai.

Sprendimas dėl Garbės teismo narių skyrimo nėra skundžiamas. Jos paskirtų Garbės teismo narių negali atšaukti Visuotinis advokatų susirinkimas (tris Garbės teismo narius, kuriuos renka Visuotinis advokatų susirinkimas, pats Visuotinis gali atšaukti).

Ministrė savo įsakymu gali atšaukti savo paskirtus du narius, tačiau nei skyrimo, nei atšaukimo procedūra nesureguliuota.

Sprendimą skirti Garbės teismo narius ministrė priėmė po to, kai vienas FB vartotojas pranešė, kad kreipsis į Garbės teismą (dėl bylos man kėlimo).

Šį FB vartotojo pranešimą ir sekusius po jo pamėgo valdančiosios koalicijos nariai („liuksai“, „širdelės“, pasidalinimai ar komentarai), taip pat juos pamėgo Laisvės partijos, kurios nare yra ministrė, vicepirmininkai, valdybos nariai, drausmę prižiūrinčios partijos institucijos nariai.

Minėtas FB vartotojas viešai rėmė ministrę per 2020-ųjų metų rinkimus į Seimą.

Ministrė iškėlė bylą per ypatingai trumpą laiką, nepasiūlydama pateikti atsiliepimo, ignoruodama esminius gero administravimo ir teisės būti išklausytam principus.

Drausmės bylos kėlimo procedūros ministro įsakymu nereguliuoja joks teisės aktas. Kitaip tariant, ministrė veikia išimtinai vienasmeniškai, jos nevaržo jokie specialūs drausmės bylos kėlimo reikalavimai ar procedūros.

Primintina, kad tiek minėtas FB vartotojas, tiek ir ministrė viešai ne kartą neigiamai apie mane atsiliepė, viešai žemino ir įžeidinėjo.

Pamenate, pavyzdžiui, ministrės frazę Seimo plenarinių posėdžių salėje, pasityčiojant iš mano pavardės: „…šiuo metu yra vėgėlės žvejybos draudimo sezonas …“.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienam Garbės teismo nariui – Andriui Iškauskui, kurį Garbės teismo nariu skyrė pati ministrė – prieš kelis mėnesius ministrė atsisakė kelti drausmės bylą dėl galimo Advokatūros įstatymo ir Advokatų Etikos kodekso pažeidimo.

Opozicijos Seimo narių skundą ministrė perdavė nagrinėti Advokatų tarybai. Šie ir žemiau pateikiami faktai liudija ministrės tiek objektyvų, tiek ir subjektyvų šališkumą.

Ministrė viršijo savo kompetencijos ribas: įsakyme dėl bylos iškėlimo konstatavo pažeidimus, nors tokia teisė suteikta išimtinai Advokatų garbės teismui.

Kitaip tariant, kokį sprendimą bepriimtų Advokatų garbės teismas Lietuvos teisės sistemoje yra (ir liks) galiojantis administracinis teisės aktas – ministrės įsakymas – kuriuo esu pripažintas pažeidęs Advokatūros įstatymą ir Advokatų etikos kodeksą.

Primenu, įsakymu ministrė jau konstatavo mano pažeidimus:

advokatas Ignas Vėgėlė elgėsi nepilietiškai (nesilaikė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo), neprofesionaliai (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 9 straipsnio 2 dalies reikalavimo) ir nesąžiningai (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo), sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 5 dalies reikalavimų) ir parodė nepagarbą teisei ir teisėtumo principui (nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 2 dalies reikalavimo).

Pagal Drausmės bylų nagrinėjimo aprašą ministrė byloje turi analogiškas teises, kurias turi bylos šalis ar šalies atstovas.

Šį Drausmės bylų nagrinėjimo aprašą tvirtina ministras savo įsakymu – Lietuvos advokatūrai ilgą laiką nepavyksta pasiekti tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinto nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios.

Šiandienos posėdyje ministrę byloje atstovavo du ministerijos tarnautojai. Įsivaizduokite: ministrė, kurią byloje atstovauja du ministerijos tarnautojai, kartu su vienu FB vartotoju turi vieną ir tą patį interesą – nubausti neįtikusį Vėgėlę, iš kurio ministrė nevengė tyčiotis.

Šią bylą sprendžia pačios ministrės vienasmeniškai, nesant jokios teisėje įtvirtintos procedūros paskirti du Garbės teismo nariai, kuriuos ministrė turi teisę atšaukti.

Ir pabaigai. Visi šie faktai sukuria unikalią galimybę advokatūros bendruomenei nusikratyti netinkamos vykdomosios valdžios įtakos.

Garbės teismui pasiūliau kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, klausiant, ar toks teisinis reguliavimas (ministrės dviejų Garbės teismo narių skyrimas, bylos kėlimas advokatui, kai šios procedūros nereguliuoja joks teisės aktas, ministrės ar jos atstovų dalyvavimas drausmės bylos sprendimo procese, turint iš esmės tokias pačias teises, kokias turi pareiškėjas ir advokatas bei kt.) neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Šių klausimų sprendimo, įtvirtinant tikrą advokatūros nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios, kol kas nepavyko pasiekti per Advokatūros įstatymo bei Drausmės bylų aprašo keitimą.

Viliuosi, ši byla padės išspręsti šį netinkamą reguliavimą.

Beje, Advokatų garbės teismai pripažintini Teismais ir subjektais, galinčiais teikti prašymus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui – tą liudija nesenas Teismo sprendimas Varšuvos advokatų garbės teismo byloje.

Sekantis Garbės teismo posėdis numatytas gegužės mėnesį, bet teismas pasiliko teisę priimti sprendimus dėl pateiktų prašymų rašytinio proceso tvarka.

Tiesa, Teismas iš karto išsprendė pirmąjį prašymą dėl dviejų Garbės teismo narių nusišalinimo: pastarieji liko spręsti bylą –