Politinis strateginis lygmuo
Pirmadienį Jungtinių Tautų vadovas pareiškė, kad Rusijos invazija „sukėlė masinę mirtį, naikinimą ir gyventojų perkėlimą“. Antonijas Guteresas taip pat sakė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė „masiškiausius žmogaus teisių pažeidimus“ pasaulyje.
Karas tęsiasi jau antrus metus, o siaubingoje agresijos mėsmalėje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Ilgoje savo kalboje Ženevoje veikiančioje JT Žmogaus teisių taryboje A. Guterresas atrodė pavargęs ir liūdnas. „Išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą sukėlė daug aukų ir siaubingų kančių“, – apgailestavo jis pabrėždamas, kad Rusijos sukelto karo pabaigos nematyti.
A. Guteresas sakė kalbą tuo metu, kai Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija nuo vėlyvo sekmadienio iki pirmadienio ryto keliuose šalies regionuose surengė atakas bepiločiais šachedais, per kurias žuvo du žmonės.
Klausytojų, susirinkusių į didelę salę, tarpe didesnio susidomėjimo generalinio sekretoriaus kalba nebuvo. Daugelis jų sėdėjo aiškiai nuobodžiaujančiais veidais, tikėtina, galvodami apie tai, ką valgė pusryčiams ir kaip anksčiau , galbūt, išsyk, po pietų, „nusiimti“ iš gerai apmokamo darbo tam, kad galėtų susitvarkyti antakius ir nagus.
Tuo tarpu, JAV iždo sekretorė Džaneta Jelen (Janet Yellen) Ukrainos sostinėje aidint oro pavojaus sirenoms pareiškė, kad jos pirmasis vizitas į Ukrainą pabrėžia Vašingtono įsipareigojimą toliau teikti ekonominę paramą šiai šaliai.
Po pokalbių su Ukrainos premjeru D. Šmyhalu, Dž.Jelen sakė, kad JAV jau suteikė beveik 50 mlrd. dolerių saugumo, ekonominės ir humanitarinės pagalbos ir paskelbė apie dar vieną daugiamilijardinį paketą šalies ekonomikai skatinti.
D. Šmyhalas padėkojo JAV už paramą ir paminėjo, kad Ukrainos biudžeto deficitas šiuo metu siekia 38 mlrd. dolerių, ir kad iš JAV iki rugsėjo mėnesio tikisi sulaukti dar 10 mlrd. dolerių paramos.
Yellen pakartojo tą patį Vakarų burtažodį, kad Vašingtonas palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, pabrėžė kovos su korupcija svarbą ir pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad jis patvirtino priemones, užtikrinančias paramos panaudojimo skaidrumą.
„Kad Ukraina galėtų reaguoti į Rusijos atakas ir kitas ekstremalias situacijas, būtina išlaikyti veiksmingą vyriausybę“, – sakė Jelen. „Mūsų ekonominė parama padeda išlaikyti svarbiausias viešąsias paslaugas. Šios paslaugos palaiko ekonominį ir socialinį stabilumą Ukrainoje“.
Visa tai primena siurrealistinį Bunuelio filmą, kuriame į plaukiantį laivą piratai nuolat šaudo įvairaus kalibro ginklais, šluodami denį, pramušdami bortus, o vietoje to, kad šalia esantis iki dantų ginkluotas lėktuvnešis imtų tvarkytis su laivą apšaudančiais piratais, bandoma iš skęstančio laivo išsiurbti vandenį, kuris pilasi į vidų per visas skyles.
Logika čia tokia: lėktuvnešio kapitono manymu, geriau suteikti daugiau ir galingesnių siurblių, kad būtų galima pašalinti iš laivo vandenį greičiau, nei jis į jį patenka.
Karas karu, o vizitų pavasaris ateina. Balandžio pabaigoje popiežius Pranciškus lankysis Vengrijoje, pranešė Vatikanas.
Tikimasi, kad jo kelionėje daugiausia dėmesio bus skiriama migracijai į Europą ir Rusijos karui Ukrainoje. Balandžio 28-30 d. kelionė į Budapeštą bus tikras valstybinis vizitas po to, kai Pranciškus 2021 m. trumpam, kelioms valandoms sustojo užbaigti bažnytinės konferencijos.
Nuo to laiko Vengrija priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos. Pranciškus, kuris ne kartą yra išreiškęs solidarumą su Ukraina, praėjusį balandį Vatikane susitiko su V. Orbanu ir padėkojo jam už jų priėmimą.
Tačiau Rusijos fiurerio draugelis Orbanas griežtai atmeta bet kokią imigraciją ir siekia neleisti Vengrijai tapti „mišria“. Nors Vengrija priėmė ukrainiečių pabėgėlius, ji atsisakė aprūpinti Kijevą ginklais ar leisti juos gabenti per Vengrijos teritoriją.
Orbanas pasisakė prieš Europos Sąjungos sankcijas Maskvai ir sulaikė kai kuriuos finansinės pagalbos paketus Ukrainai.
Nenorėtume per daug skubiai vertinti šio popiežiaus vizito, juo labiau, kritiškai. Pontifikas dažnai elgiasi priešingai, nei, galbūt, reikėtų vadovaujantis pasauliečio logika. Matyt, svarbiausia, ką galėtų padaryti Katalikų Bažnyčios galva, tai priminti, kad kiekvienas žmogus, kur jis begyventų ir kuo beužsiimtų, visur ir visada vadovautųsi dešimtimi Dievo įsakymų.
Na gerai, žmogus silpnas, tai bent jau dviem iš tų dešimties – ketvirtu ir penktu: gerbk savo tėvą ir motiną bei nežudyk.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pažadėjo sumažinti Prancūzijos karių skaičių Afrikoje pagal „naują saugumo partnerystę“ su susijusiomis valstybėmis ir vykdyti platesnio užmojo ekonominę politiką, siekdamas sustiprinti silpnėjančią Prancūzijos įtaką žemyne.
Eliziejaus rūmuose sakytoje kalboje prieš kelionę į Gaboną, Angolą ir Kongo Respubliką trečiadienį E. Makronas paragino pradėti „naują erą“. Jis sakė, kad Prancūzija turi atsisakyti kišimosi į tas Afrikos dalis, kurias kadaise valdė kaip kolonijinė valstybė, ir teigė, kad žemynas nebėra jos „užnugaris“.
E. Makronas sakė, kad Prancūzijos karinės bazės nebus uždarytos, bet bus pertvarkytos atsižvelgiant į Afrikos partnerių išreikštus poreikius.
„Mūsų modelis neturi būti daugiau tokių karinių bazių, kokias turime dabar“, – sakė jis. „Rytoj mūsų (karinis) buvimas vyks per bazes, mokyklas, akademijas, kurias bendrai valdys“ Prancūzijos ir Afrikos personalas. Ir aš tai sakau labai aiškiai: Prancūzijos vaidmuo nėra išspręsti visas Afrikos problemas“, – pridūrė jis.
Kai Afrikos problemos paliekamos spręsti jai pačiai, ten tuoj įsisuka Kinijos ir Rusijos virusas.
Šiandien JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas lankosi Kazachstane, kur susitiks su Kazachstano užsienio reikalų ministru Muchtaru Tleuberdi (Мұхтар Тілеуберді), o vėliau – su Kazachstano prezidentu Kasimu-Jomartu Tokajevu. Po to vyks vadinamosios C5+1 grupės, kurią sudaro JAV ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikos Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnija ir Uzbekistanas, susitikimas.
Blinkeno vizitas Astanoje, o vėliau šią savaitę – Uzbekistano sostinėje Taškente, yra pirmoji jo, kaip valstybės sekretoriaus, kelionė į Vidurinę Aziją. Nė viena iš penkių buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų, tradiciškai laikomų Kremliaus įtakos sferos dalimi, viešai nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje.
Blinkenas, matyt, bandys įtikinti Centrinės Azijos valstybes, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia joms grėsmę.
Putinui burna dirbantis Dmitrijus Peskovas eilinį kartą ėmėsi šantažo, kas ir būdinga teroristams. „Kol Vašingtonas neišklausys Maskvos pozicijos, Rusija neatnaujins dalyvavimo START branduolinės ginkluotės mažinimo sutartyje su Jungtinėmis Valstijomis“, – pareiškimais svaidėsi kalbanti galva.
„Vienos šalies saugumas negali būti užtikrinamas kitos šalies saugumo sąskaita“, – sakė D. Peskovas, pamiršęs pažiūrėti į veidrodį. Jis taip pat sakė, kad NATO, ginkluodama Ukrainą, „veikia kaip vienas blokas jau nebe kaip mūsų sąlyginiai priešininkai, o kaip priešai“.
Kalbėdamas apie Kinijos taikos planą dėl Ukrainos, Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad „bet kokie bandymai suformuluoti tezes, kaip pasiekti taikų problemos sprendimą, yra sveikintini, tačiau, žinoma, svarbūs niuansai“.
O niuansai yra tokie, kad Maskvoje laukiama ginklų ar jų dalių pirmosios partijos iš „neriboto sąjungininko“ Kinijos. Dar daugiau, Rusija akivaizdžiai ruošiasi kitam, karo eskalavimą didinančiam žingsniui. Tą rodo Rusijos karo nusikaltimų ir agresijos ministerijos pranešimas, kad Jungtinės Valstijos planuoja provokaciją Ukrainoje, naudodamos nuodingas chemines medžiagas.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas Igoris Kirillovas sakė, kad Rusija „nustatys ir nubaus tikruosius kaltininkus“.
Ėėė, ką? Ką nustatys? Kaltininkus įvykio, kuris dar neįvyko ir yra tik Kremliaus planuose?
Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka išskrido į Kiniją. Gaila, ne į Mėnulį. Lukašenka ir Jinpingas planuoja surengti siauro ir išplėstinio formato derybas, po kurių bus pasirašytas didelis dokumentų paketas dėl santykių plėtojimo svarbiausiose srityse. Lukašenkos vizitas Kinijoje baigsis kovo 2 d.
Pridėkime dar maždaug dvi tris savaites. Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, matyt, turėtume išvysti to susitikimo rezultatus ant Baltarusijos žemės ginklų pavidalu. Tikimės, kad to neįvyks.
Operacinis lygmuo
Latvijos prezidentas Egilas Levitas pareiškė, kad Ukraina turėtų tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare. Kaip jis sakė interviu Laisvosios Europos radijui, tai būtų papildomas pliusas NATO.
Atsakydamas į žurnalisto, kuris atkreipė dėmesį į Ukrainos kariuomenės stiprumą, klausimą, E. Levits sakė, kad jis tikrai mato Ukrainą kaip NATO narę, o Ukraina „turės vieną geriausių kariuomenių pasaulyje“.
Ukrainos kariuomenė jau dabar yra viena geriausių kariuomenių pasaulyje, ponas prezidente.
Ukrainos žvalgybos vadovas K. Budanovas teigia, kad norint kažkiek perlaužti karo eigą fronte, reikalingas „ginklų tiekimo suintensyvinimas. Tai yra suintensyvėjimas. Nes ginklavimasis vyksta, bet tempų ir apimčių nepakanka, kad būtų padarytas proveržis. Nuo šiol. Vadinasi, reikia daugiau“, – sakė jis.
Jo nuomone, Ukrainai reikia šturmo lėktuvų, A10, „Thunderbolt II“, atakos sraigtasparnių, pavyzdžiui, AN64 ir pan. Kiek anksčiau Budanovas sakė, kad iki 2023 m. vasaros pabaigos Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks 1991 m. sienas, o dabar Ukraina turi visas galimybes užbaigti karą pergale.
Jis taip pat atmetė galimybę, kad Rusija, Ukrainai bandant išlaisvinti Krymą, nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą. Budanovas teigė, kad šiuo metu nemato jokių požymių, kad Kinija galėtų sutikti perduoti ginklus Rusijai.
Rusijos pajėgos bando pertvarkyti pajėgas į mažesnius ir manevringesnius junginius. Nauja „šturmo padalinio“ organizacija ir taktika paremta bataliono minus dydžio, kurį sudaro šeši tankai T-72, 12 šarvuočių BMP, nešiojamųjų termobarinių raketų paleidimo įrenginių komplektas, prieštankinių valdomų raketų sistemos, velkamoji artilerija ir savaeigiai minosvaidžiai, veikimu.
Pagrindiniai junginio manevriniai elementai yra šturmo būriai, ar greičiau, skyriai, iš 12-15 vyrų, suskirstyti į taktines grupes po tris.
Tokia organizacija iš dalies leistų „saugiai“ naudoti tankus pėstininkų paramai, sumažintų tiek šarvuotos technikos, tiek gyvosios mėsos nuostolius atakos metu.
Bet kadangi driskių rankos auga iš užpakalio, tai jokia nauja taktika išsaugoti tankų jiems nepadės. Nuo invazijos pradžios, rusai neteko apie 4 tūkstančių tankų ir pėstininkų kovos mašinų.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas sakė, kad padėtis Bachmuto mieste yra „labai įtempta“, nes jį apgulusios Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą, siekdamos jį visiškai apsupti.
Rusija bando nutraukti Ukrainos gynėjų tiekimo linijas į miestą, kuriame vyksta vieni sunkiausių karo mūšių, ir priversti juos pasiduoti arba pasitraukti. Tai suteiktų Rusijai pirmą didelį laimėjimą per daugiau nei pusę metų ir atvertų kelią užimti paskutinius likusius Donecko regiono miestų centrus.
Taktinis lygmuo
Moldovos žvalgybos agentūra vakar pranešė, kad du užsienio piliečiai, prisistatę turistais, buvo sučiupti vykdant „ardomąją veiklą“, kuria buvo siekiama destabilizuoti padėtį Moldovoje. Abu veikėjai išsiųsti iš šalies ir jiems uždrausta 10 metų įvažiuoti į šalį.
Tuo tarpu oro linijų bendrovė „Wizz Air“ paskelbė, kad nuo kovo 14 d. sustabdys skrydžius į Moldovos sostinę Kišiniovą, nes yra susirūpinusi jos oro erdvės saugumu.
Moldovos civilinės aviacijos institucija šį sprendimą pavadino staigiu ir apgailėtinu. Tai signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, bet ne panikuoti. Verslas visada pirmasis užuodžia dūmus, kurie netrukus gali virsti atvira liepsna.
Rusijos fiureris Putinas Holivudo aktorių Stiveną Sigala (Steven Seagal) apdovanojo už jo „tarptautinę humanitarinę ir kultūrinę veiklą“. Jam suteiktas Rusijos Draugystės ordinas. Kitu dekretu Sigalas bus mobilizuotas į frontą ir kausis vienas prieš tūkstantinius „neonacių banderovcų“ legionus.
Rusijos Federacija tęsia puolimą Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijevkos ir Šachtarsko ašyse. Praėjusią parą ukrainiečiai atrėmė daugiau kaip 60 priešo atakų šiose kryptyse.
Driskiai surengė 8 raketų ir 32 oro smūgius. 85 kartus atakavo iš salvinių ugnies sistemų.
Tolimesnių raketinių smūgių grėsmė yra didelė visoje Ukrainos teritorijoje.
Priešas riboja civilių gyventojų judėjimą laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje.
Per praėjusią parą gynybos pajėgų daliniai sunaikino 11 Irano bepiločių „Shaheed-136“ ir 1 – „Zala“.
Ukrainos aviacija 4 kartus smogė į vietoves, kuriose buvo susitelkę okupantai. Raketinių ir artilerijos pajėgų daliniai pataikė vienam kontrolės punktui, dviem priešo gyvosios jėgos koncentracijos rajonams ir dviem priešlėktuvinės gynybos pozicijoms.
Rašant šią apvalgą, gavome nepatvirtintą kitų šaltinių informaciją, kad „Wagner“ jau Bachmuto centre.
Dėkojame, kad remiate ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame.
Ypatingas ačiū rėmėjams DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėte pakviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com
Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624
