Rusija turi būti teisiama už karo nusikaltimus

Politinis strateginis lygmuo

Ukraina ruošiasi trumpam karui ir pergalei, nes Kremliui niekada nepavyks užimti šalies. Taip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė duodamas interviu Italijos žiniasklaidai.

„Rusai dar nesuprato, kad dabar esame stipresni nei prieš metus, ir jiems niekada nepavyks užvaldyti Ukrainos, kaip jie tikėjosi“, – kalbėjo prezidentas.

„Mes ruošiamės trumpam karui ir savo pergalei. Kuo greičiau ji ateis, tuo mažiau aukų turėsime. Konfliktas buvo įšaldytas 2014 m. ir tai nepadėjo. Minsko susitarimai suteikė V. Putinui laiko pasirengti puolimui, daugiau į tuos pačius spąstus nepakliūsime. Ukrainos kariai yra labiau motyvuoti, nes jie gina savo šeimas, namus“, – sakė V. Zelenskis.

Nėra jokių abejonių, kad Ukrainos kariuomenė yra šiuo metu stipriausia visoje Europoje ir tą kiekvieną dieną įrodo mūšio lauke. Tačiau reikia būti realistais. Be Vakarų šalių paramos, be ginklų ir amunicijos, be didžiulių kasmėnesinių ES ir JAV finansinių injekcijų Ukrainos ekonomikos gyvasčiai palaikyti, be Lietuvos, kitų Baltijos regiono šalių nuolatinių diplomatinių pastangų, teroristai iš Rusijos jau rėkautų prie mūsų langų ir braižytųsi aplink mūsų duris.

Todėl teisinga būtų sakyti, kad Ukraina, remiama sąjungininkų, ruošiasi pergalei. Ir tada būtina paaiškinti, kad visi turėtume vienodą supratimą, kas vis dėlto ta pergalė yra. Kalbos kalbomis, bet vaizdas žemėlapyje yra akivaizdus ir nepaneigiamas. Nekalbant apie Ukrainos karių kapines.

Estijos premjerė Kaja Kallas sekmadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad karas negali baigtis taikos susitarimu, pagal kurį Ukraina būtų padalinta ir Maskva nebūtų patraukta atsakomybėn. Ji reikalavo, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija turėtų būti teisiama už karo nusikaltimus ir sprendimą įsiveržti į kaimyninę šalį, jei nori turėti kokių nors galimybių užmegzti normalius santykius su Vakarais.

„Nemanau, kad gali būti kokie nors įprasti santykiai su paribio valstybe, kuri iš tikrųjų neatsisakė imperialistinių tikslų“, – sakė ji Miunchene vykstančios svarbios saugumo konferencijos kuluaruose. „Jei nepasimokysime iš šios pamokos ir nepatrauksime baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimus, karo nusikaltimai tiesiog tęsis“.

Kallas pažymėjo, kad po Antrojo pasaulinio karo Niurnbergo procese buvo persekiojami nacių nusikaltimai, o po Šaltojo karo nebuvo įsteigtas joks tribunolas, kuris persekiotų Sovietų Sąjungos nusikaltimus, įskaitant masinius estų, latvių ir lietuvių trėmimus per penkis dešimtmečius trukusią sovietų okupaciją.

Plojame atsistoję ir nulenkę savo žilas galvas. Taip kalba žmogus, kuris nebijo bandito ir teroristo, kuris mato, kad vienintelis kelias – Rusijos ir bolševikinio – komunistinio gaivalo dekonstrukcija ir teismas. Bet tam būtina neabejotina, Rusijos ordas triuškinanti, pergalė.

Jos, be NATO šalių tiesioginio įsikišimo, gali nebūti. Todėl mes džiaugiamės Lietuvos NSKG pirmininko L. Kasčiūno išsakyta iniciatyva (kuriai nepritaria KAM) siųsti į Ukrainą atsargos karius kaip instruktorius, kurie padėtų Ukrainai kovoje už Europos saugumą. Tai būtų pirmas mažas žingsnelis ilgame kelyje.

Vis gi, kai kurių NATO šalių atstovai nemato reikalo ne tik siųsti savo karių gintis nuo pasaulinio valstybinio Rusijos terorizmo, bet ir didinti savo gynybos išlaidas.

Vokietijos valdančiųjų socialdemokratų (SPD) viena iš vadovų Saskia Esken skeptiškai vertina NATO tikslą, kad kiekviena narė gynybai skirtų 2 proc. savo BVP. Ji sako, kad jai visada kilo klausimas, ar toks skaičiavimas yra „teisingas“. Esken išreiškė skepticizmą dėl gynybos ministro Boriso Pistoriuso, taip pat priklausančio SPD, pastangų kitų metų biudžete padidinti išlaidas gynybai.

„Dešimt milijardų eurų (daugiau) yra daug pinigų“, – cituojama ji.

2023 m. Vokietijos gynybos biudžetas yra apie 50 mlrd. eurų, t. y. gerokai mažiau nei 75 mlrd. eurų, arba 2 proc. nuo BVP.

Tuo tarpu Kinija, po beveik metų trunkančių kruvinų mūšių ir Rusijos plataus masto agresijos Ukrainoje, atrodo, bando ieškoti kelių, kaip tiekti rusofašistams ginklus. JAV žvalgybos duomenimis, Kinija svarsto galimybę tiekti Rusijai ginklus ir šaudmenis, o tai būtų „rimta problema“, sakė valstybės sekretorius Entonis Blinkenas.

E. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos jau seniai nerimauja, jog Kinija gali tiekti ginklus Rusijai. Jis atkreipė dėmesį į Kinijos vadovo Si Dzinpingo pažadą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl „neribotos partnerystės“, kai jie susitiko likus vos kelioms savaitėms iki 2022 m. vasario 24 d., kai V. Putinas pasiuntė savo ordas į Ukrainą. Nuo to laiko abiejų šalių ryšiai tik stiprėjo.

„Labai, labai atidžiai tai stebėjome. Ir didžiąja dalimi Kinija užsiima retorinės, politinės, diplomatinės paramos Rusijai teikimu, tačiau turime informacijos, kuri mums kelia susirūpinimą, kad jie svarsto galimybę teikti Rusijai mirtiną paramą kare prieš Ukrainą“, – sakė Blinkenas interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, praėjus dienai po jo susitikimo Miuncheno saugumo konferencijoje su Kinijos komunistų partijos aukščiausiu užsienio politikos pareigūnu Vang I.

„Man buvo svarbu labai aiškiai pasidalyti su Vang I, kad tai būtų rimta problema“, – sakė Blinkenas.

Manytume, kad Kinija žaidžia dvigubą žaidimą. Iš vienos pusės, ji nori susilpninti JAV ir Vakarų Europą, kurios tradiciškai Kinijai yra senos varžovės. Iš kitos pusės, ji nori nustekenti Rusiją ir pasiimti jos Sibirą. Ar gali būti, kad Kinijos komunistai mato gresiantį Rusijos sutriuškinimą mūšio lauke?

Labai gali būti. Būtent todėl, ginklų ir amunicijos tiekimas rusofašistams, Kinijos vertinimu, yra teisingas ėjimas siekiant jos tikslų – silpnos Rusijos, silpno Aljanso ir, žinoma, išvargintų JAV.

Tokia geopolitinių, su tuo susijusių makroekonominių ir pasaulio saugumo architektūros įvykių raida itin didelį nerimą kelia Taivanui. Galbūt todėl šiandien JAV įstatymų leidėjų delegacija susitiko su Taivano įstatymų leidžiamosios valdžios vadovu penkių dienų vizite.

Sekmadienį atvykusią delegaciją sudaro Atstovų Rūmų nariai Ro Chana (Ro Khanna) iš Kalifornijos, Tonis Gonzalesas iš Teksaso, Džakobas Okinklosas (Jake Auchincloss) iš Masačusetso ir Džonatanas Džeksonas (Jonathan Jackson) iš Ilinojaus.

Tikimasi, kad jie susitiks su Prezidente Cai Ing-Ven ( 蔡英文) ir verslo atstovais. „Mūsų pastangos čia atvykti jokiu būdu nėra Kinijos provokacija, bet atitinka prezidento užsienio politiką, kuria pripažįstama santykių, pavyzdžiui, su Taivanu, svarba, kartu vis dar siekiant galiausiai taikos regione“, – sakė Khanna.

Tačiau be oficialiai įvardintų JAV pareigūnų, regisi, yra ir dar vienas svečias – JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Kinijai Maiklas Čeisas (Michael Chase).

Pentagono atstovas spaudai nekomentavo jo vizito, pakartodamas, kad „mūsų įsipareigojimai Taivanui yra tvirti ir padeda palaikyti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje ir regione“. Taivano užsienio reikalų ministerija taip pat teigė neturinti informacijos apie tokį vizitą.

Primename, kad įtampa tarp JAV ir Kinijos vėl padidėjo po to, kai Vašingtonas apkaltino Pekiną pasiuntus šnipinėjimo balioną, kuris buvo numuštas virš Amerikos rytinės pakrantės, o valstybės sekretorius Entonis Blinkenas atšaukė kelionę į Pekiną.

Ar Kinija išliks racionali, šalta ir skaičiuojanti? Kol kas faktai rodo, kad taip. Bet viskas gali labai greitai pasikeisti – žmogaus kvailumas yra beribis, o kvailių elgesys yra pavojingas tuo, kad jo neįmanoma prognozuoti.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Ukrainos pajėgos daro „nepaprastai didelius“ nuostolius rusų užpuolikams netoli Vuhledaro miesto, o apgultas Bachmuto miestas bus toliau ginamas, bet „ne bet kokia kaina“, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas kovas rytiniame Donbaso regione.

Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai paragino JAV Kongreso narius spausti prezidento Džo Baideno administraciją siųsti Kijevui naikintuvus F-16. Pasak įstatymų leidėjų, šie lėktuvai padidintų Ukrainos galimybes JAV pagamintomis raketomis smogti Rusijos raketų daliniams.

„Jie mums sakė, kad nori (F-16) slopinti priešo priešlėktuvinę gynybą, kad galėtų išvesti savo dronus“ už Rusijos fronto linijos, šeštadienio vakarą agentūrai „Reuters“ sakė senatorius Markas Kelis, buvęs astronautas, kovose skraidęs JAV karinio jūrų laivyno naikintuvais.

Sekmadienį kalbinti Baideno administracijos pareigūnai teigė, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutelkti dėmesį į ginklų, kuriuos būtų galima iš karto panaudoti mūšio lauke, o ne naikintuvų, kuriems reikia ilgo apmokymo, tiekimą.

Tačiau JAV greičiausiai svarsto, arba svarstys didinti savo pajėgas Lenkijoje. Reikia tikėtis, ir Lietuvoje. Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis sekmadienį pareiškė, kad per būsimą Baideno vizitą Varšuvoje jis ir JAV prezidentas aptars galimybę padidinti JAV karių buvimą Lenkijoje ir padaryti jį nuolatiniu.

„Mes diskutuojame su prezidento administracija apie tai, kad jų (karių) buvimas taptų nuolatinis ir būtų padidintas“, – sakė Moravieckis. „Taip pat esu labai dėkingas už naujų „Patriot“ sistemų ir kitų labai modernių ginklų bei amunicijos siuntimą, nes tai tam tikra prasme taip pat yra karių buvimo pakaitalas, bet, žinoma, šie du dalykai eina kartu“, – sakė jis.

Džo Baidenas lankysis Lenkijoje vasario 20-22 d., minint pirmąsias Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą metines. Prieš 2022 m. vasario 24 d. invaziją Jungtinės Valstijos sustiprino savo karių buvimą Lenkijoje ir šiuo metu ten yra maždaug 11 000 rotacinio personalo karių.

Džo Baidenas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Rytų Europos sąjungininkais bei kalbės apie Ukrainą, tačiau, pasak Baltųjų rūmų, neketina vykti į kaimyninę Ukrainą.

O mes gi, jei tik kas mus išgirs, primygtinai prašome mūsų prezidento dėti visas galimas ir negalimas pastangas, kad „Patriot“ ir JAV pajėgų bazė atsirastų Lietuvoje. Ne bunkeriai, o oro erdvės stebėjimo sistema su tiksliai veikiančia priešraketine gynyba yra Lietuvos piliečių saugumo pagrindas. Ir, žinoma, JAV kariai. Kuo daugiau jų, tuo geriau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas veltui gaišta laiką svarstydamas bet kokį dialogą su Rusija. Taip jis reagavo į E. Macrono pasiūlymą, kad Rusiją reikėtų „nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad konfliktą Ukrainoje reikėtų spręsti derybomis.

„Tai bus nenaudingas dialogas. Iš tikrųjų E. Makronas švaisto savo laiką. Padariau išvadą, kad mes nepajėgūs pakeisti Rusijos požiūrio“, – Italijos dienraščiui sakė V. Zelenskis.

„Jei jie nusprendė izoliuotis svajodami atkurti senąją sovietų imperiją, mes nieko negalime padaryti. Jie patys sprendžia, pasirinkti ar ne bendradarbiauti su tautų bendruomene abipusės pagarbos pagrindu.“

Pats E. Makronas gana netikėtai paragino sąjungininkus padidinti karinę paramą Ukrainai. Interviu laikraščiui „Journal du Dimanche“ jis taip pat sakė, kad netiki režimo pakeitimu, kad demokratinio sprendimo iš Rusijos pilietinės visuomenės pusės tikimybė yra maža ir kad nėra alternatyvos, kaip sugrąžinti V. Putiną prie derybų stalo.

Oho! Ar čia tas pats Prancūzijos prezidentas, ar jį kas pakeitė tuo metu, kai jis kalbėjo su Rusijos fiureriu Putinu telefonu? Atimkite kas nors iš mesjė Makrono telefoną ir jis bus puikus lyderis.

Taktinis lygmuo

Rusijos Federacija toliau vykdo plataus masto ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. Priešas nesiliauja naikinęs svarbiausią infrastruktūrą, toliau smogia, artilerija apšaudo civilius objektus ir civilių namus.

Per pastarąją parą rusofašistai paleido 10 raketų ir sudavė 25 oro smūgius (Lugansko, Donecko ir Zaporožės srityse). Atlikti 62 apšaudymai iš reaktyvinių ugnies sistemų. Yra sužeistų ir žuvusių civilių gyventojų.

Rusijos Federacijos smūgių grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Priešas ir toliau pagrindines pastangas telkia puolimui Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdejevkos ir Šachtaro kryptimis.

Ties Bachmutu rusai veržia žiedą aplink miestą, tačiau nesugeba perimti kelio H-32 atkarpos Časiv Jaras – Bachmutas ir M-03 kontrolės. Pastarojo kelio atkarpa nuo Bachmuto į šiaurės vakarus yra tapusi fronto linija: į šaurę nuo jos driskiai kontroliuoja Krasna Horą.

Nuo Podghorodnės, kurią yra užėmę driskiai, pėstininkų bangomis rusai bando pereiti M-03 kelią. Tikėtina užduotis – Jagodnos šturmas ir sankryžos M-03 bei T-05-13 kontrolė. Kariai ant žemės praneša atrėmę jau kelias tokias marodierių atakas. Okupantų nuostoliai, pasak gynėjų, vien šią naktį galėjo viršyti 50 nukautais ir 200 sužeistais.

Rusijos okupantai visais būdais daro spaudimą civiliams gyventojams laikinai okupuotose teritorijose. Atskirose Chersono srities gyvenvietėse neteisėtai sulaikomi Ukrainos piliečius, įtariami bendradarbiavimu su gynybos pajėgomis ir už proukrainietišką poziciją.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija praėjusią dieną sudavė 20 smūgių okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonuose, 7 oro raketų kompleksams ugnies pozicijose, dar 2 smūgius kitiems svarbiems priešo objektams.

Ukrainiečiai numušė priešo lėktuvą Su-25, 2 bepiločius orlaivius „Orlan-10“ ir 2 bepiločius kamikadzes „Lancet-3“.

Raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė priešo salvinės raketinės ugnies baterijai.

Šiandien Ukraina pagerbia Šimto dangaus didvyrių atminimą. Tai priminimas, kokia didelė ukrainiečių laisvės ir vertybių, už kurias jie kovoja, kaina. Tada, 2013-2014-ųjų metų sandūroje, ukrainiečiai padarė savo pilietinį pasirinkimą.

Dėkojame, kad suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.  

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Kasdienės apžvalgos yra „Pažinti Rusiją“ projekto dalis, kurią remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com 

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624