Vasario 9 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje aštuntosioms Lietuvių kalbos dienoms pristatyti, ukrainietis jaunuolis pasiteiravo dėl galimybės mokytis lietuviškai aukštosiose Lietuvos mokyklose.
Aleksandras, prisistatęs Tarptautinės ukrainiečių mokyklos Lietuvoje prezidentu, gražia lietuvių kalba pasakė, kad dabar šioje mokykloje mokosi 1200 mokinių – apie 800 Vilniuje ir apie 500 Klaipėdoje. Vien tik Vilniuje paskutinėje 11-oje klasėje dabar mokosi 160 žmonių.
Mokyklą baigiančiųjų vardu jis norėjo pasiteirauti, kaip jiems reikėtų bendradarbiauti su Lietuvos universitetais, kadangi jie pageidauja toliau mokytis lietuviškai arba, esant reikalui, ir angliškai.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas atsakė, kad šiuos dalykus reglamentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Jis įspėjo, kad neišlaikiusius reikiamu lygiu lietuvių kalbos egzamino ukrainiečius aukštosios mokyklos gali priimti kaip užsieniečius, kurių, beje, Lietuvos aukštosiose mokyklose mokosi vis daugiau ir kurie nuo šių metų yra skatinami finansiškai.
Pasak jo, tereikia kreiptis į konkrečius universitetus ir teirautis asmeniškai, ar yra galimybė studijuoti pagal pageidaujamą programą. Nėra svarbu, ar lietuviškai, ar angliškai – kad tik priimtų. Po šių žodžių Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas kažin ko ėmė juoktis…
Norėtųsi pakomentuoti šį epizodą. Per keletą mėnesių ukrainiečiai taip sugeba išmokti lietuviškai, kad visai pagrįstai svarsto galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose lietuviškai.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko atsakyme nėra nė kruopelytės nuostabos dėl tokių sparčių pasiekimų mokantis lietuvių kalbos.
Tai kodėl tada Lietuvos švietimas netvarkomas tokia linkme, kad irgi nekeltų klausimų dėl valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo lygio nelietuviškose mokyklose?!
Kodėl vis dar daroma nuolaidų vertinant nelietuviškų mokyklų moksleivių baigiamųjų ir valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų atsakymus?
Kodėl pirmininkui neatrodo taip savaime suprantama, kad visi Lietuvos mokyklų abiturientai be išlygų turi mokėti valstybinę kalbą?
Negi Lietuvos mokiniai kvailesni už Ukrainos?
Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, sociolingvistė, profesorė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
bet nejaugi nesuprantama, kodėl? Ir ne klausti, o reikalauti reikia.
Studijoti, kvėčiame dalyvauti. Gargždai̇̃, Gargždų̃, Gargždáms, į Gárgždus, ties Gargždai̇̃s, Gargžduosè, debiliuke tu nelaiminga.
Žukausko šeimos šaknys ne lietuviškos, o slaviškos, todėl jis ir juokiasi… Kol seime bus kitų tautų vedliai, tol Tauta verks ir kentės.
Tauta neverks ir nekentės, ji bus įtūžusi ir atkeršys.
O kas tam įtūžiui vadovaus? Kažkas juk turi vesti, ar ne? Kol tebėra tik žodžiai “Juos įveiksim, jie atsiims savo net labai greitai, tauta neatleis, ji atkeršys”, o ne veiksmai, vedami protų, tol jie tautai rodys špygas ir įžūliai šaipysis. Tik išsilavinę, politinį mokslą išmanantys gali vesti Tautą priešintis prieš savus vidaus priešus. Tauta turi būti mokoma būti politiškai išprususi, brandi supratimu, kas jai yra Tėvynė ir turi būti euro nepalenkiama. Mokyklose mokomas pilietinis ugdymas (ekonominė gerovė, savi tvirti namai, aukštos tvoros aplink nuosavą namuką, BMW kieme, atostogos Egipte su šeima keliskart per metus, pozityvus mąstymas ir t.t.) bet ne politinis ugdymas (Tėvynės išlikimas amžiams kol ši žemė suksis, kalbos išlikimas ir jos skrupulingas saugojimas, šeimos vertybių gynimas ir puoselėjimas, miškų ir Tautos žemės saugojimas, savo žmonių gerbimas ir jų gynimas Valstybės įstatymais, savo Tautos istorijos puikus žinojimas ir jos saugojimas kaip didžiausio brangakmenio, nes tai Tautos GENETIKA). Taigi, išprusę lietuviai vyrai, pakilkite ir švieskite, organizuokite. Bėkite su tais, kurie bėga, o ne vartosi pabaliuose.
O nuotraukytė tikrai klaiki- sutinku.
Pradėti galima ne nuo vadovavimo, o nuo tiesaus kalbėjimo tarpusavyje, nebijant įžeisti esamų ar buvusių šalininkų, kas yra išdavikai ir priešai, ir kad yra dalykų, kurių negalima atleisti niekada.
Πόλεμος πάντων μὲν πατήρ ἐστι, πάντων δὲ βασιλεύς, καὶ τοὺς μὲν θεοὺς ἔδειξε τοὺς δὲ ἀνθρώπους, τοὺς μὲν δούλους ἐποίησε τοὺς δὲ ἐλευθέρους.
Ir kiek mažiau meilės, kuri geriausiai dera pataluose .
Naivu manyti, kad valdžią turintieji klausytų proto žmonių. Juk valdantieji pirmiausiai veikia, kad įgyvendintų savo tikslus. Neretai, netgi pasinaudodami buvimo valdžioje galimybėmis partiniais, poltiniais interesais, neatmetant ir svetimų šalių interesų.
Beje, esant žodžio laisvei, galima sakyti, kad tas tarpusaviškas kalbėjimasis proto žmonių su valdžioje esančiais formaliai kaip ir vyksta, tačiau praktiškai valdžia kaip darė, taip ir daro savo. Demokratinėje šalyje bet kokie protingi valdymo siūlymai, nesant valdžioje į Lietuvą orientuoto protingumo, belieka tik viena iš viešai pareikštų nuomonių.
Tokiu atveju vienintele galimybe protingumui rastis valdžioje belieka rinkimai. Tačiau, mažai kas gilinasi į tai, kaip svarbu, kas per žmones tampa išrinktais į valdžią. Taigi visą dėmesį skirkime tam, ką renkame į Seimą, į Prezidentus, paraginkime išmanesnius iš savo aplinkos, aukojant savo karjerą, verslus ir pan., kandidatuoti į šias valdžių institucijas. Tokiu atveju pokyčius jau turėtume po poros metų.
Aš girdėjau, kad Žukausko gimtoji kalba ne lietuvių. Užtat jam ir nesvarbu, kas bus toliau.
Jei būtų lietuvių – būtų ne žukauskas – o – vabalas.
pašalinkite tą viršutinę nuotrauką…
mėgstama nuotraukas įklijuoti, ypač partijų pirmininkų, tai dabar laukiu taip vadinamos valstiečių partijos pirmininko nuotraukos. Iš anksto dėkoju.
Kaip suprasti, kad tokio asmens nėra čia – tarp Delfio Titanų?
– delfi.lt/video/aktualijos/delfi-titanai-2023-ceremonijoje-pagerbtos-isimintiniausios-lietuvos-asmenybes.d?id=92524969
Juk už ką, už ką, bet už tarnystę Valstybinei kalbai abu titanais būti vadinami nusipelnę! (žr. 06:50 min.)
Tauta turi pažinti savo išdavikus, kad atėjus laikui galėtų juos nubausti.
Labai protinga, kad ukrainiečiai linksta prie lietuvių, t.y. šalies, kurioje gyvena, kalbos, o per tai greitai įsilieja ir į gyvenimą Lietuvoje.
O Žukauskui nesvarbu, kad lietuviškai, jis primena, kad galite gi ir angliškai, ko čia taip stengiatės lietuviškai… Iš svetur atvykusieji dar nespėjo pajusti šių keistų Lietuvos valstybės nuostatų, tai dar kol kas stengiasi išmokti lietuviškai, bet kai pajunta tokių žukauskų liberalumą dėl valstybinės kalbos, tai atvykėliai net nemokėdami lietuviškai sako „Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, kurioje nejaučiame kalbos barjero“ ir praranda motyvaciją mokytis lietuvių kalbos.
Žemyna. Paminėtoje nuotraukoje, čia tas fermos vedėjas, kuris kalbėjo apie žviegiančias kiaules?
Taip, būtent tas – tikras specialistas ir puikios muzikinės klausos savininkas… Kai esi tiek gabumų apdovanotas, visus girdimus garsus lengvai gali tau mielesniu garsiniu performansu paversti ir juo mėgautis, mėgautis, mėgautis.
Kurioje smegenų dalyje yra moralės centras?
– ziniuradijas.lt/laidos/sveikatos-laikas/kurioje-smegenu-dalyje-yra-morales-centras?video=1
O jei, kai ją dalino, žmogelis kitkuo užsiėmęs buvo, ir jam neliko?
– ziniuradijas.lt/laidos/sneku-tarmiskai/kaip-kalba-vilnius?soundtrack=1
O kas mus moko?
Pusę laidos LKI sociolingvistė savo mintis dviem odžiais išreiškia: „Ar ne?”
1/2 etato delfy, 1/2 etato žinių radijuje ir dar viršvalandžiai alke? 🙂 Tai kada stintas išvalyti ir pakepti?
Būtent! Juk dar iš ryto užsakiau ir nurodžiau, kada ir kaip man jas turi patiekti! Deja, „Stikliai” prastėja, prastėja… Nesistebiu, kad tamsta vis dar ten – pajūry, kopose, prie pušies saulėlydžiu gėritės. Einu, pažiūrėsiu – gal kokia užsilikusią bulvikę rasiu.
stintų šventė praėjo, ar ne, jūroje išsimaudyta, tai dabar į ligoninę, matyt, po maudynių, ar ne…? Tikiuos, Viniuje ne slidu ir lapai nuo šaligatvių nugrėbti pagaliau, ar ne? Juk rinkimai ant nosies ar ant kažko kito!
Ant to. Na, kur tas kitas.
• Kuolys: lenkų kalbos mokymą Lietuvos mokyklose lenkai suprato kaip grėsmę
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/kuolys-lenku-kalbos-mokyma-lietuvos-mokyklose-lenkai-suprato-kaip-gresme?video=1