2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų. Bendras gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų.
Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių. 2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc., o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų.
„Išaugus energijos išteklių kainoms, valstybė ėmėsi greitų sprendimų amortizuojant šildymo kaštus sunkumus patiriantiems žmonėms, teikdama jiems kompensacijas. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, žmonės su negalia ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis tik vieną kartą ir ji paskiriama visam šildymo sezonui, apmokant ir atgaline tvarka“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.
Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje – vidutiniškai per mėnesį 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų). Taip pat Biržų r., Akmenės r., Druskininkų, Ukmergės r. savivaldybėse
Kompensacija už būsto šildymą
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių ( 314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių ( 471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 471 euras.
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas (pvz., apie darbo užmokestį, individualios veiklos ir kt. pajamas). Pažymų apie gaunamas, pavyzdžiui, socialines išmokas, pensijas teikti nereikia, nes ši informacija gaunama iš informacinių sistemų.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra ar dujomis), gyventojai papildomai turi pateikti duomenis apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją, dujas (kiekį, tarifus)..
Geriamojo vandens išlaidų kompensacija
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 11,5 euro ( 575 eurai x 0,02), o likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Kompensacija už karštą vandenį
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį 575 eurai (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą), būtų kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 28,75 euro ( 575 Eur x 0,05).
