„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą dėl kaupimo iki birželio 30 d. Atsakome į dažniausiai žmones neraminančius klausimus dėl įtraukimo į kaupimą ir dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime.

Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai. Pranešimai apie įtraukimą išsiųsti į asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui.

Iki šiol pranešimus paskyrose perskaitė 33 proc. įtrauktųjų. Palyginti, prieš metus tokiu pat metu „Sodros“ žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą – dalyvauti kaupime ar ne – iki birželio 30 d. Pranešimai apie įtraukimą bus pakartotinai siunčiami į asmenines paskyras. Jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Atsakome į dažniausiai gyventojų užduodamus klausimus ar jų išreiškiamas abejones.

Įtraukimas į pensijų kaupimą yra priverstinis. Įtraukimas vyksta automatiniu būdu – tai reiškia, kad žmogus yra įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d. tik tuo atveju, jei iki birželio 30 d. žmogus neatsisako dalyvauti kaupime.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad jei 2020 m. atsisakėte dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjote sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galite savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“. Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“.

Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija Jums prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.

Gaunant minimalų atlyginimą kaupti papildomai neapsimoka. Valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti? Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.

Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Pensijų anuitetų išmokos niekada nedidės. Pensijų anuitetų fondas, gavęs įmokas už įsigyjamus pensijų anuitetus, gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų anuiteto dydį. Uždirbtas pelnas paskirstomas pensijų anuitetų gavėjams indeksuojant pensijų anuitetus „Sodros“ patvirtinta tvarka.

Pensijų anuitetų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų anuitetus. Tačiau neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų anuitetų. Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad pensijų anuitetai negali mažėti.

Taigi, žmogus gaus ne mažesnes nei nuodyta sutartyje pensijų anuiteto išmokas visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų, o teigiami investavimo rezultatai gali padidinti anuitetų išmokas.

Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jei ne visi sulauksime pensijos arba gyvensime vos kelerius metus? Jei žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir artėja link Vakarų Europos gyvenimo trukmės, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau nei 50 proc. žmonių pensijoje gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.