Įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių, mažinamas leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius. Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių, ungurių išteklių būklė.
Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja bendras žuvų gausumas ir biomasė. Viena iš prastos šių žuvų būklės priežasčių – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Žvejyba 40-44 mm akių dydžio tinklais nuo šiol Kuršių mariose visiškai uždraudžiama, kadangi juose pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis. Beveik visi (97,6 proc.) šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose 2022 m. siekė 28,4 proc.
Lyginant su iki šiol leidžiamu naudoti žvejybos įrankių skaičiumi 57 proc. mažinamas 45-50 mm akytumo ir 18 proc. – 70-80 mm akytumo tinklų, taip pat 21 proc. – marinių gaudyklių limitai.
Taip pat uždraudžiama žvejoti dreifiniais tinklais, nustatoma, kiek stintinių tinklaičių galima naudoti. Be to, nuo šiol draudžiama žvejybos įrankius keisti į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar kito akių dydžio žvejybos įrankius. Atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius uždraudžiama žvejyba ūdomis.
Tikimasi, kad dėl šių apribojimų žuvų eksploatavimo intensyvumas Kuršių mariose neviršys saugių biologinių ribų.
Kuršių mariose naujas žvejybos kvotas žvejybos įmonėms paskirs Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Kol bus paskirstytos naujos žvejybos kvotos, Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms leidžiama žvejoti pagal iki šio ministro įsakymo patvirtinimo turėtas žvejybos kvotas.
