Pažymint Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines į Vilnių bus atgabentas tikras istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas. Apie tai Alkas.lt pranešė Lietuvos nacionalinio muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Jurga Strimaitienė.
Šį iš Latvijos atsigabentą Lietuvos Valdovo Gedimino laiško nuorašą galima bus pamatyti Gedimino pilies bokšte.
Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užrašyta žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.
„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą.
Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Parodos vadovas, muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, pažymėjo, jog istorikai turėtų dėkoti mažai Gedimino gudrybei, kuri privertė laišką padauginti: „Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iš karto po originalaus laiško gavimo Rygoje.
Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“. Deja, kelyje patys laiškai buvo sunaikinti, išliko tik jų kopijos.“
Istorikams yra žinoma apie šešis nuorašais išlikusius Gedimino siųstus laiškus, o kiek jų buvo išsiųsta iš viso – sunku pasakyti.
Į Lietuvą sukakties proga atvežamas būtent 1323 m. sausio 25 dienos laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Kartu su eksponuojamu dokumentu veiks paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristatys visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.
Parodos rengėjai teigia, jog šiuose laiškuose įamžinta šimtmečiais nesenstanti Lietuvos Karaliaus Gedimino vizija šaliai ir miestui.
Pasak parodos rengėjų jame atsispindi „valdovo politinės idėjos ir taktika, vertybės ir idealai: mintys, kaip pritraukti užsienio investicijas, įgyvendinti efektyvią krašto apsaugos koncepciją, ir receptas, kaip dauguma gali sugyventi su mažumomis“.
Laiškas visuomenei bus pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte.
Šią dieną jį išvysti bus galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.
Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta.
Istorinis Karaliaus Gedimino laiško nuorašas bus rodomas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis nuotrauka.
Gal galų gale mūsų taip save vadinantys istorikai nelaikys popiežiaus Jono XXII nukvakusiu seniu, kuris, beje, buvo labai išprusęs teisės srityje, ir kuris Gediminą savo laiškuose vadino karaliumi, o jo valdomas žemes – karalyste?
P.S. Patikslinimas. Mūsų, tskant, „istorikai“ laiko popiežių Joną XXII nukvakusiu seniu ne tiesiogine to žodžio prasme. Jie interpretuoja Gedimino titulavimą karaliumi (lot. – rex), o jo valdomas žemes vadinimą karalyste (lot. – regnum) arba kaip mandagumo ženklą, arba kaip neišmanymą. Nesąmonė! Popiežius Jonas XXII buvo to meto „kietas“ teisės žinovas ir tokių „liapsusų“ oficialiuose laiškuose daryti negalėjo niekaip! Beje, Danijos valdovą jis vadino karaliumi, o katalikiškos Lenkijos valdovą vadino ne karaliumi, o hercogu (?!).
Livonijos magistras taip pat vadino Gediminą Lietuvos karaliumi- ” Dit is de vrede, den de mester van Liflande unde de koningh van Lettowen hebbet ghemaket unde ludet in aldusdanighe worden..:, “koning Gedeminne van Lettowen “Viduriniąja vokiečių žemaičių kalba kunigaikštis yra hertogh, o karalius-koningh, koning.
Kas užims Vilniaus mero postą? Pokalbis su Zuoku, Majausku, Raskevičiumi ir Benkunsku
– tv3.lt/naujiena/video/karstai-su-tv3-lt-kas-uzims-vilniaus-mero-posta-pokalbis-su-zuoku-majausku-raskeviciumi-ir-benkunsku-n1212694
savo žinią Vilniui nešė
• Kas geriau: Valdas Benkunskas ar Mykolas Majauskas?
– ziniuradijas.lt/laidos/vilniaus-ringas/kas-geriau-valdas-benkunskas-ar-mykolas-majauskas?video=1 ,
O Sysas su SADM ministrės pavaduotojus atskleidė,
• Kas išgelbės Lietuvą nuo išnykimo?
– ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-isgelbes-lietuva-nuo-isnykimo?video=1
Kiekvieną kartą labai džiugu už Vilnių!
kaip seniai, seniai tas globalizmas prasidėjo… Ir europinis liberalizmas gal užgimė prie Vilnelės tada?
Užuot tuos laiškus giliau ir nuodgniau istorijos mokslui tyrus, bet nieko to nedarius, 700 metų paminėjimui prispyrus, atsiperkama lengviausiu keliui, atvežamas parodyti pats Rygoje tuomet perrašytas laiškas, kurio tekstas praktiškai ne specialistui yra neįskaitomas.
Net nepasakant žmonėms iš anksto, kas dėl to laiško istorijos moksle yra problemiška. Kas per laikotarpis buvo tada Lietuvos gyvavime, katalikybės plėtojime regione.
Sakoma, kad paprastai pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas miesto pradžią. Tačiau be abejonės tai negali nepriklausyti nuo konteksto, kuriame miestas paminimas.Iš Gedimino laiško turinio aišku, kad laiškas rašytas miestui jau esant, taigi sakyti, kad Vilniaus pradžiai 700 metų, kaip ir neišeitų. Juolab, kad “in civitates nostra regia Vilna dicta” galima lietuviškai suprasti, kad Vilna vardu yra vadinami mieste esantys karaliaus rūmai. Taigi pats vėliau Vilniumi tapęs miestas galėjęs turėti kitą pavadinimą, kuris veikiausiai buvęs Gediminia, kurio bendrine reikšmė galėjusi būti miestas – ‘gatminia (gatvinia)’.
Taip įkvėptume savo istorijai šviežio oro, kurio manyčiau taip trūksta.
Gediminas- Gedminas,Gedgaudas, Vydminas, Alminas, Gedvydas,Getautas,Gedvilas, Sirgedas , Svaigedas, Mintautas, Mindaugas, Kęsminas – ar tai miestų pavadinimai, ar senieji lietuviški vardai?
Beje , gatvė -germaniškos ( gatwo) kilmės žodis ( švedų gata, danų gade, vokiečių Gasse,olandų gas…
Gali būti, kad žodis gatvė yra germaniškos kilmės, nors kažin, bet jį turi lietuvių kalba ir, galbūt, kaip likusį iš bendros su germanais baltų prokalbės laikų. Taigi yra visai galima, kad rašant Gedimino laiškus, Vilniaus vardas buvo ‘Gedminia – Gatvinia’. Pvz. dar praeitame amžiuje Lietuvoje būta moters vardo Jadvinia.
Be to, jotvingiai ir vieną iš genčių vadino getais. Yra ir kaimai vadinami gatviniais dėl išsidėstymo panašaus į gatvę.
Be abejonės dabar tie išvardyti tikriniai žodžiai yra lietuviški vardai, tačiau tai nereiškia, kad dalis jų negaėjo seniai seniai atsirasti iš vietų pavadinimų. Antai Kauno vardu turime ir miestą ir žmonių pavardes, Arvydas yra ir žmogaus vardas ir vietos pavadinimas. Yra pavardė Kybartas ir miestas Kybartai, Virbalas – pavardė, o Virbalis vietos pavadinimas ir t.t.
Atsižvelgiant į tai, kad istorijos eiga neatskiriama nuo nuosavybės teisės objektų keitimosi, kad turėti vietą nuosvybės teise reiškė būti laisvu žmogumi, tai turėjo įtakos darantis pavardes iš gimtos vietos pavadinimo, tokios pavardės buvo kilmingumo požymis.
Tai trumpai tiek tuo mažai tirtu klausimu.
Matyt, reikės ieškoti miesto Mindaugo.
Dėl Mindaugo miesto siūlyčiau pasidaryti pačiame Vilniuje. Antai, jame turime Pamėnkalnio (galimai mėn- čia yra klaidingai atstatytas iš pradinio men-/mind- ) gatvę, senovėje ėjusią dabar Tauro kalno papėde. Akivaizdu, kad čia pa- yra priešdėlis, tas rodytų, kad kalnas yra buvęs vadintas Minkalniu / Mindkalniu. Taigi tąs kalno pavadinimo Mind- gali būti siejamas su Mindaugo vardo žodžiu. Tai, kad šaknį Min-/Mint- turime ir kitų vietų pavadinimuose rodytų Mintaujos, Minsko pavadinimai, piliakalnis Alytuje vadinamas Miniškių vardu, taip pat šaltinių minimo didžiūno Almino/Alminto varde ją regime. Tokiu atveju likusi Mindaugo vardo dalis: -aug- > -ok-/og- laikytina priesaga, reiškiančia vietą, na, kaip yra pavardėse Puidokas, Šeibokas, arba vietą, iš kurios žmogus yra, pvz., vadinant kilusį iš Kauno kaunioku, iš Lazdijų – lazdijoku ir t.t. Pagaliau, tą šaknį min- Vilniuje turime ir pačiame pavadinime ‘Gedeminne’ iš Gedimino laiškų.
Jeigu sutiktume, kad dabartinis Vilnius Gedimino laikais buvo vadinamas Gedeminne pavadinimu pasidarytu iš ne visai lietuviško bendrinio žodžio gatvė, o šis be abejonės yra giminingas ir su anglų žodžiui gate, reikiančiu vartus, tai tokiu atveju pavadinimas Gedeminne visiškai lietuviškai būtų Vartena, kuris, akivaizdu, atitinka rusų Ypatjevo metraščio minimo Mindaugo laikų ‘grado’ Vorutos pavadinimą, užrašytą slaviškai, mat, vartai rus. yra ‘vorota’.
Tokiu atveju Vilnius jau Mindaugo laikais buvo gatvių ir vartų turintis miestas, t.y. buvo lietuvių genčių sakralinis centras, kitaip sakant buvo lietuvių genčių žemių kalbėjimosi su dievais vartais. Iš to ir Gedimino sapno ir Lizdeikos su Krivių krivaičio lazda legenda.
Tai gal tuo dievų planus įmenančiu Kriviu ir buvo Mindaugas, gyvenęs ant Tauro kalno mieste Kreivuoju vadinamu.
Taigi taip siūlyčiau baigti “Mindaugo miesto” ieškojimus…
Tikra Vilniaus įkūrimo data 7.275 m. pr. Kr. bus įrodyta, pastačius Vilniaus Perkūno – Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos analogą dzūkuose kur nors netoli Vilniaus. Ją vėliau nugriovė teutonai. Dėkoju.