Trečiadienis, 25 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

www.alkas.lt
2023-01-16 22:58:40
15
Alkas.lt koliažas.

Alkas.lt koliažas.

Pažymint Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-ąsias metines į Vilnių bus atgabentas tikras istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas. Apie tai Alkas.lt pranešė Lietuvos nacionalinio muziejaus Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Jurga Strimaitienė.

Šį  iš Latvijos atsigabentą Lietuvos Valdovo Gedimino laiško nuorašą galima bus pamatyti Gedimino pilies bokšte.

Nors Vilnius gyvavo ir kūrėsi daugybę amžių dar iki laiško parašymo datos, kuri jame užrašyta žodžiais „mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną“, tačiau būtent pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas bet kurio miesto pradžia.

Istorinis Gedimino laiško nuorašas | rengėjų nuotr.
Istorinis Gedimino laiško nuorašas | rengėjų nuotr.

„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes, nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve, atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą.

Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė | rengėjų nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė | rengėjų nuotr.

Parodos vadovas, muziejaus archeologas Valdas Steponaitis, pasakodamas apie nuorašo atsiradimo aplinkybes, pažymėjo, jog istorikai turėtų dėkoti mažai Gedimino gudrybei, kuri privertė laišką padauginti: „Šis nuorašas yra vienalaikis, t. y. padarytas iš karto po originalaus laiško gavimo Rygoje.

Jis buvo nukopijuotas vykdant laiške pareikštą Gedimino nurodymą: „Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas prie bažnyčios durų prisegtas, ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė supažindintų visus su juo“. Deja, kelyje patys laiškai buvo sunaikinti, išliko tik jų kopijos.“

Istorikams yra žinoma apie šešis nuorašais išlikusius Gedimino siųstus laiškus, o kiek jų buvo išsiųsta iš viso – sunku pasakyti.

Į Lietuvą sukakties proga atvežamas būtent 1323 m. sausio 25 dienos laiškas, kuriuo krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestiečiai, buvo kviečiami atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Kartu su eksponuojamu dokumentu veiks paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristatys visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.

Parodos rengėjai teigia, jog šiuose laiškuose įamžinta šimtmečiais nesenstanti Lietuvos Karaliaus Gedimino vizija šaliai ir miestui.

Pasak parodos rengėjų jame atsispindi „valdovo politinės idėjos ir taktika, vertybės ir idealai: mintys, kaip pritraukti užsienio investicijas, įgyvendinti efektyvią krašto apsaugos koncepciją, ir receptas, kaip dauguma gali sugyventi su mažumomis“.

Laiškas visuomenei bus pristatytas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte.

Šią dieną jį išvysti bus galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą. 

Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta.

Istorinis Karaliaus Gedimino laiško nuorašas bus rodomas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų galo veiksiančioje parodoje pakeis nuotrauka.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paminėtos Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės (nuotraukos)
  2. D. Kuolys. IN CIVITATE NOSTRA VILNA,1323 m.: Karaliaus Gedimino laiškų šviesa ir perspektyva
  3. Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių…“
  4. Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  5. Pirmasis duris atversiantis muziejus – Gedimino pilies bokštas
  6. Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
  7. Politinių kalinių areštinėje atgimė Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija
  8. Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą
  9. S. Kairys apie Gedimino kalno padėtį: Su nerimu, bet be panikos
  10. M. Jučas. Gedimino laiškai
  11. „Aktualioji istorija“: Gedimino laiškai
  12. Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  13. Gedimino kalno papėdėje įsikurs paviljonas
  14. Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)
  15. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 15

    1. Istorikas says:
      2 metai ago

      Gal galų gale mūsų taip save vadinantys istorikai nelaikys popiežiaus Jono XXII nukvakusiu seniu, kuris, beje, buvo labai išprusęs teisės srityje, ir kuris Gediminą savo laiškuose vadino karaliumi, o jo valdomas žemes – karalyste?

      Atsakyti
      • Istorikas says:
        2 metai ago

        P.S. Patikslinimas. Mūsų, tskant, „istorikai“ laiko popiežių Joną XXII nukvakusiu seniu ne tiesiogine to žodžio prasme. Jie interpretuoja Gedimino titulavimą karaliumi (lot. – rex), o jo valdomas žemes vadinimą karalyste (lot. – regnum) arba kaip mandagumo ženklą, arba kaip neišmanymą. Nesąmonė! Popiežius Jonas XXII buvo to meto „kietas“ teisės žinovas ir tokių „liapsusų“ oficialiuose laiškuose daryti negalėjo niekaip! Beje, Danijos valdovą jis vadino karaliumi, o katalikiškos Lenkijos valdovą vadino ne karaliumi, o hercogu (?!).

        Atsakyti
        • nuomonė says:
          2 metai ago

          Livonijos magistras taip pat vadino Gediminą Lietuvos karaliumi- ” Dit is de vrede, den de mester van Liflande unde de koningh van Lettowen hebbet ghemaket unde ludet in aldusdanighe worden..:, “koning Gedeminne van Lettowen “Viduriniąja vokiečių žemaičių kalba kunigaikštis yra hertogh, o karalius-koningh, koning.

          Atsakyti
    2. Kėdės geidžia: says:
      2 metai ago

      Kas užims Vilniaus mero postą? Pokalbis su Zuoku, Majausku, Raskevičiumi ir Benkunsku
      – tv3.lt/naujiena/video/karstai-su-tv3-lt-kas-uzims-vilniaus-mero-posta-pokalbis-su-zuoku-majausku-raskeviciumi-ir-benkunsku-n1212694

      Atsakyti
      • O šiandien ŽR says:
        2 metai ago

        savo žinią Vilniui nešė
        • Kas geriau: Valdas Benkunskas ar Mykolas Majauskas?
        – ziniuradijas.lt/laidos/vilniaus-ringas/kas-geriau-valdas-benkunskas-ar-mykolas-majauskas?video=1 ,
        O Sysas su SADM ministrės pavaduotojus atskleidė,
        • Kas išgelbės Lietuvą nuo išnykimo?
        – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kas-isgelbes-lietuva-nuo-isnykimo?video=1

        Atsakyti
    3. Sara says:
      2 metai ago

      Kiekvieną kartą labai džiugu už Vilnių!

      Atsakyti
    4. ak says:
      2 metai ago

      kaip seniai, seniai tas globalizmas prasidėjo… Ir europinis liberalizmas gal užgimė prie Vilnelės tada?

      Atsakyti
    5. Vilna says:
      2 metai ago

      Užuot tuos laiškus giliau ir nuodgniau istorijos mokslui tyrus, bet nieko to nedarius, 700 metų paminėjimui prispyrus, atsiperkama lengviausiu keliui, atvežamas parodyti pats Rygoje tuomet perrašytas laiškas, kurio tekstas praktiškai ne specialistui yra neįskaitomas.
      Net nepasakant žmonėms iš anksto, kas dėl to laiško istorijos moksle yra problemiška. Kas per laikotarpis buvo tada Lietuvos gyvavime, katalikybės plėtojime regione.
      Sakoma, kad paprastai pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra laikomas miesto pradžią. Tačiau be abejonės tai negali nepriklausyti nuo konteksto, kuriame miestas paminimas.Iš Gedimino laiško turinio aišku, kad laiškas rašytas miestui jau esant, taigi sakyti, kad Vilniaus pradžiai 700 metų, kaip ir neišeitų. Juolab, kad “in civitates nostra regia Vilna dicta” galima lietuviškai suprasti, kad Vilna vardu yra vadinami mieste esantys karaliaus rūmai. Taigi pats vėliau Vilniumi tapęs miestas galėjęs turėti kitą pavadinimą, kuris veikiausiai buvęs Gediminia, kurio bendrine reikšmė galėjusi būti miestas – ‘gatminia (gatvinia)’.
      Taip įkvėptume savo istorijai šviežio oro, kurio manyčiau taip trūksta.

      Atsakyti
      • Vilnai says:
        2 metai ago

        Gediminas- Gedminas,Gedgaudas, Vydminas, Alminas, Gedvydas,Getautas,Gedvilas, Sirgedas , Svaigedas, Mintautas, Mindaugas, Kęsminas – ar tai miestų pavadinimai, ar senieji lietuviški vardai?

        Atsakyti
        • dar says:
          2 metai ago

          Beje , gatvė -germaniškos ( gatwo) kilmės žodis ( švedų gata, danų gade, vokiečių Gasse,olandų gas…

          Atsakyti
          • Vilna says:
            2 metai ago

            Gali būti, kad žodis gatvė yra germaniškos kilmės, nors kažin, bet jį turi lietuvių kalba ir, galbūt, kaip likusį iš bendros su germanais baltų prokalbės laikų. Taigi yra visai galima, kad rašant Gedimino laiškus, Vilniaus vardas buvo ‘Gedminia – Gatvinia’. Pvz. dar praeitame amžiuje Lietuvoje būta moters vardo Jadvinia.
            Be to, jotvingiai ir vieną iš genčių vadino getais. Yra ir kaimai vadinami gatviniais dėl išsidėstymo panašaus į gatvę.

            Atsakyti
        • Vilna says:
          2 metai ago

          Be abejonės dabar tie išvardyti tikriniai žodžiai yra lietuviški vardai, tačiau tai nereiškia, kad dalis jų negaėjo seniai seniai atsirasti iš vietų pavadinimų. Antai Kauno vardu turime ir miestą ir žmonių pavardes, Arvydas yra ir žmogaus vardas ir vietos pavadinimas. Yra pavardė Kybartas ir miestas Kybartai, Virbalas – pavardė, o Virbalis vietos pavadinimas ir t.t.
          Atsižvelgiant į tai, kad istorijos eiga neatskiriama nuo nuosavybės teisės objektų keitimosi, kad turėti vietą nuosvybės teise reiškė būti laisvu žmogumi, tai turėjo įtakos darantis pavardes iš gimtos vietos pavadinimo, tokios pavardės buvo kilmingumo požymis.
          Tai trumpai tiek tuo mažai tirtu klausimu.

          Atsakyti
          • dar says:
            2 metai ago

            Matyt, reikės ieškoti miesto Mindaugo.

            Atsakyti
            • Vilna says:
              2 metai ago

              Dėl Mindaugo miesto siūlyčiau pasidaryti pačiame Vilniuje. Antai, jame turime Pamėnkalnio (galimai mėn- čia yra klaidingai atstatytas iš pradinio men-/mind- ) gatvę, senovėje ėjusią dabar Tauro kalno papėde. Akivaizdu, kad čia pa- yra priešdėlis, tas rodytų, kad kalnas yra buvęs vadintas Minkalniu / Mindkalniu. Taigi tąs kalno pavadinimo Mind- gali būti siejamas su Mindaugo vardo žodžiu. Tai, kad šaknį Min-/Mint- turime ir kitų vietų pavadinimuose rodytų Mintaujos, Minsko pavadinimai, piliakalnis Alytuje vadinamas Miniškių vardu, taip pat šaltinių minimo didžiūno Almino/Alminto varde ją regime. Tokiu atveju likusi Mindaugo vardo dalis: -aug- > -ok-/og- laikytina priesaga, reiškiančia vietą, na, kaip yra pavardėse Puidokas, Šeibokas, arba vietą, iš kurios žmogus yra, pvz., vadinant kilusį iš Kauno kaunioku, iš Lazdijų – lazdijoku ir t.t. Pagaliau, tą šaknį min- Vilniuje turime ir pačiame pavadinime ‘Gedeminne’ iš Gedimino laiškų.
              Jeigu sutiktume, kad dabartinis Vilnius Gedimino laikais buvo vadinamas Gedeminne pavadinimu pasidarytu iš ne visai lietuviško bendrinio žodžio gatvė, o šis be abejonės yra giminingas ir su anglų žodžiui gate, reikiančiu vartus, tai tokiu atveju pavadinimas Gedeminne visiškai lietuviškai būtų Vartena, kuris, akivaizdu, atitinka rusų Ypatjevo metraščio minimo Mindaugo laikų ‘grado’ Vorutos pavadinimą, užrašytą slaviškai, mat, vartai rus. yra ‘vorota’.
              Tokiu atveju Vilnius jau Mindaugo laikais buvo gatvių ir vartų turintis miestas, t.y. buvo lietuvių genčių sakralinis centras, kitaip sakant buvo lietuvių genčių žemių kalbėjimosi su dievais vartais. Iš to ir Gedimino sapno ir Lizdeikos su Krivių krivaičio lazda legenda.
              Tai gal tuo dievų planus įmenančiu Kriviu ir buvo Mindaugas, gyvenęs ant Tauro kalno mieste Kreivuoju vadinamu.
              Taigi taip siūlyčiau baigti “Mindaugo miesto” ieškojimus…

    6. Rimgaudas says:
      2 metai ago

      Tikra Vilniaus įkūrimo data 7.275 m. pr. Kr. bus įrodyta, pastačius Vilniaus Perkūno – Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos analogą dzūkuose kur nors netoli Vilniaus. Ją vėliau nugriovė teutonai. Dėkoju.

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Volodymyras Zelenskis ir Alenas Bersė Strasbūre planuoja pasirašyti Specialiojo tribunolo susitarimą
    Naujienos

    ET bus pasirašytas susitarimas dėl Specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti

    2025 06 25
    NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24
    Užsienyje

    Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

    2025 06 24
    UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.
    Istorija

    UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

    2025 06 24
    Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Kultūra

    Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

    2025 06 24
    Kiškis. Gyvūnų jaunikliai | am.lt nuotr.
    Gamta ir ekologija

    Ar laukinių gyvūnų jauniklius reikia gelbėti? Atsako gamtininkai

    2025 06 24
    Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“
    Kalba

    Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

    2025 06 24
    2024 m. stovykla
    Etninė kultūra

    Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

    2025 06 24
    Audra
    Gamta ir žmogus

    Jonines sutiksime su perkūnija – ESO stiprina pajėgas

    2025 06 23

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Andriejus Masalovičius apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
    • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
    • Ar iš baimės? apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
    • +++ apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • ET bus pasirašytas susitarimas dėl Specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti
    • M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
    • Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje
    • Nesidomėjimas elektros tiekėjų pasiūlymais tuština piniginę

    Kiti Straipsniai

    Volodymyras Zelenskis ir Alenas Bersė Strasbūre planuoja pasirašyti Specialiojo tribunolo susitarimą

    ET bus pasirašytas susitarimas dėl Specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti

    2025 06 25
    Marius Kundrotas

    M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

    2025 06 24
    Joninės Klaipėdoje 2025

    Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

    2025 06 24
    NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

    Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

    2025 06 24
    Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

    S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

    2025 06 24
    Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

    Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

    2025 06 24
    2024 m. stovykla

    Kviečia kūrybinio kankliavimo stovykla Dzūkijoje

    2025 06 24
    Kazys Škirpa

    V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

    2025 06 23
    aciulabai.lt

    Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

    2025 06 23
    JAV smūgių prieš Iraną pasekmės ir galimi Teherano atsakai

    JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai

    2025 06 23

    Skaitytojų nuomonės:

    • Andriejus Masalovičius apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
    • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
    • Ar iš baimės? apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
    • +++ apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
    • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Atsivėrusi smegduobė – viena didžiausių | lrv.lt nuotr.

    Atsivėrusi smegduobė – viena didžiausių

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai