Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Pocius. Norėjome apginti ir išsaugoti tai, ką ilgus metus buvome praradę – Laisvę

Arvydas Pocius, www.alkas.lt
2023-01-13 12:58:30
23
Arvydas Pocius | Alkas.lt nuotr.

Arvydas Pocius | Alkas.lt nuotr.

Aukščiausiosios tarybos gynėjo Seimo nario Arvydo Pociaus kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse.

Laba diena, Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentai, gerbiama Seimo Pirmininke, premjere, atkuriamojo ir dabartinio Seimo nariai, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, žuvusiųjų artimieji, garbūs šio minėjimo dalyviai, mieli Lietuvos žmonės.

Esu dėkingas už galimybę šiandien stovėti šioje tribūnoje ir pasidalinti savo, kaip būtent tų lemtingų 1991-ųjų metų įvykių dalyvio, šių rūmų gynėjo prisiminimais bei mintimis apie tai, kas mane neramina pastaruoju metu.

1991 metų sausio mėnesį sovietinė agresija, o tiksliau bandymai nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią, prasidėjo sausio 8 dieną, kai „tarybinei liaudžiai“  bandant įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Tos „tarybinės liaudies“ tarpe buvo civiliais rūbais persirengę sovietiniai kariškiai ir KGB pareigūnai, „Jedinstvos“ organizacijos nariai, kurie organizuotai bandė įsiveržti į Aukščiausiosios Tarybos pastatą.

Šturmas jiems nepasisekė, nes Vilniaus „Sąjūdžio“ sukviesti žmonės juos tiesiog jėga išstūmė iš Aukščiausiosios Tarybos prieigų.

Taigi, būtent sausio 8 diena buvo preliudija į visus likusius sausį besitęsusius jau sovietinės armijos pagalba bandymus nuversti Lietuvos teisėtą valdžią.

Tai, kas įvyko vėliau prie Televizijos bokšto ir Televizijos ir radijo komiteto mes puikiai žinome, nes kasmet apie tai kalbame, prisimename ir gedime žuvusiųjų.

Noriu perskaityti kelis epizodus iš savo knygos „Nematomuose apkasuose“. Čia, rūmuose, skambėjo tokios komandos: „Dėmesio! Visiems į vietas… Užimti savo pozicijas. Iš Šiaurės miestelio pajudėjo šarvuočių kolona. Juda Parlamento link.“

Tokias komandas girdėdavome keliskart per naktį. Dienomis būdavo ramiau, nes sovietinė armija savo „juodus darbus“ dažniausiai atlikdavo naktimis.

Laukdami Aukščiausiosios Tarybos pastato šturmo jautėme slegiančią psichologinę įtampą. Nuovargis irgi darė savo, nes miego trūkumas buvo didžiulis. Ir, apskritai, koks ten gali būti miegas sėdint ant laiptų ar gulint ant grindų.

Visokiausios mintys ir natūralus mirties baimės jausmas pynėsi galvoje. Didžioji gynėjų dalis buvome dar jauni vyrai ir nė vienas iš mūsų nenorėjo žūti.

Dabar, remdamasis patirtimi, galiu pasakyti, kad tokiais momentais, ypač kai artinasi mirtis, žmonės prisimena Dievą, prašo Jo pagalbos ir nori tikėti stebuklais.

Drąsindamas ir ramindamas save iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų vestibiulyje prie stalelio su pašventintais kryželiais, medalikėliais ir šventųjų paveiksliukais sėdinčios moters pasiėmiau paveikslėlių su Kristaus ir Švenčiausios Marijos atvaizdais.

Ta pagyvenusi moterėlė iš „Carito“ jau kelios dienos buvo kartu su mumis – Parlamento gynėjais.

Daug jaunų vyrų, kurie galbūt netikėjo Dievu, taip pat pasiėmė kryželį ar medalikėlį, norėdami išsaugoti nors menkiausią viltį.

Medalikėlis su Švenčiausios Marijos atvaizdu nuo to laiko mane lydėjo visą tarnybos Lietuvos kariuomenėje laiką ir tokiuose karštuosiuose taškuose kai tekdavo vykti į Afganistaną, Iraką ar Balkanus.

Į Aukščiausiosios Tarybos rūmus apraminti ir dvasiškai sustiprinti Parlamento gynėjų buvo atėję keli kunigai.

Jų pasirodymas, buvimas ir laikomos mišios Aukščiausiosios Tarybos pastato viduje suteikė mums vilties.

Galvojome ir tikėjomės, jeigu kunigai yra čia, tai ir Dievas turėtų būti su mumis.

Ne vienoje apie karą perskaitytoje knygoje esu radęs seną karių posakį: „Apkasuose netikinčiųjų nėra.“ Manau, tai – tiesa.

Laikui bėgant interpretacijų apie tai, kas įvyko 1991 m.

Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, demonstruoja valią ir ryžtą gintis, kovoti iki pergalės. Sudėtingu šaliai metu būtent tokie sprendimai ir yra reikalingi.

Vakarų pasaulis privalo matyti būtent tą ukrainiečių tautos ir politinės valios gintis vienybę ir siekį iškovoti pergalę.

Padėti privalome tiems, kurie patys kovoja, ne tik prašo, kad kiti juos apgintų.

Vykstančio karo Ukrainoje kontekste, noriu pasakyti, kad mes, kalbėdami apie Lietuvos saugumą, visų pirma turime kalbėti apie tai, kaip mes ginsimės, ar kiekvienas žinome savo vietą ir pareigas kas ką darys, jeigu prireiks ginti Lietuvą nuo agresoriaus.

Turint tokius kaimynus, karui privalome ruoštis nuolat. Lietuvos piliečiai ir kariuomenės mobilizacinis rezervas turi būti ruošiamas nuolat.

Privalome apmokyti savo šalies piliečius kaip ginti savo valstybę ir reikalui esant, padėti gintis kitiems – tai mus įpareigoja narystė NATO.

Mums visiems matyt teko ne kartą girdėti viešai kalbančius, netgi ir iš šios tribūnos, kad kai kurie gynėjai ar    tų įvykių dalyviai ne už tokią Lietuvą kovojo. O aš Jums galiu pasakyti, kad už tokią.

Jau 33-uosius nepriklausomybės metus skaičiuojančią, laisvą ir demokratinę valstybę, kuri pasiekė pačius aukščiausius strateginius tikslus tapdama NATO, ES, JT, EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų nare.

Mūsų vaikai ir vaikaičiai gali mokytis užsienio valstybių prestižiniuose universitetuose, pagal savo sugebėjimus gali dirbti užsienio valstybių garsiausiose įmonėse ir kompanijose. Mes galime keliauti po visą pasaulį.

Tiesiog dirbkime, mokykimės ir džiaukimės gyvenimu. Nepavydėkime kitiems, tiesiog dirbkime ir turėsime. 

Ir pabaigai mano palinkėjimas – na, pastatykime pagaliau Vilniuje paminklą visiems, visų laikų Lietuvos žmonėms, kariams, partizanams, sukilėliams, gynusiems ir pasiaukojusiems kovose už Lietuvos Laisvę.

Išsaugokime laisvę!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Pocius: Laisvės gynėjo statusas turi būti įteisintas
  2. A. Jakavonytė. Ar už tokią laisvę kovojome?
  3. Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“
  4. „Savaitės pjūvis“: Ir Maidane, ir Sausio 13-ąją laisvę apgynė žmonės, stovėję gyvose barikadose (video)
  5. L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis
  6. Signataras Z. Vaišvila: Sausio 13-osios Lietuvos žmonių bijanti valdžia – ne Lietuvos valdžia TIESIOGIAI 15:30
  7. Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
  8. G. Songaila. Sausio 13-oji: kas vyko Vyriausybėje?
  9. Gimnazisto E.Bucininko kalba, pasakyta iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime
  10. Č. Iškauskas. Ar išjudinsime iš mirties taško Sausio 13–osios bylą?
  11. R. Čepaitienė. „Nežinau“
  12. S. Zepčiukas. Sausio 13-oji iš vidaus (video)
  13. Uždekime vienybės ir pergalės žvakutes
  14. V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis
  15. 32-ąjį kartą minime Laisvės gynėjų žygdarbį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Kažin says:
    2 metai ago

    Prie to, kas vyriškai pasakyta, betrūksta tik pridurti, kad siekėme apginti Laisvę, kurią praradome vasališku lenkizmui smetoninės grupelės valdymu.

    Atsakyti
    • jo says:
      2 metai ago

      Smetonos laikotarpis buvo labiausiai lenkinimo procesus Lietuvoje sustabdęs ir juos atgal apgręžęs laikotarpis Lietuvos istorijoje. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių Lenkijos agentūra ir kiti lietuvybės priešai bando Smetoną demagogiškai pavaizduoti Lietuvos priešu.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 metai ago

        Tai ką pačiam Vilnius ir visa su juo okupuota ir per tai lenkinta Lietuvos dalis pačiam – ne Lietuva?. Be to, ir Kaunas buvo aplenkintas tiek, kad po karo lietuvių kalba gatvėje buvo vengiama kalbėti, gamyklose, kaip teigia joms po karo vadovavusieji direktoriai, dauguma darbininkų kalbėjo ne lietuviškai. Tai tokie yra apie lenkinimo “sustabdymo” procesus Lietuvoje Smetonos laikotarpiu bylojimai. Netgi patį 1926 m. perversmą galima laikyti darymu kaip Lenkija daro, nes Pilsudskis perversmą Lenkijoje padarė 1926m gegužę, o Smetona tų pačių metų gruodį. Jau vien Vilniaus nevadavimas yra didžiausias Smetonos taikstymasis su Lietuvos lenkinimu,

        Atsakyti
        • jo says:
          2 metai ago

          ir Kaunas buvo aplenkintas tiek, kad po karo lietuvių kalba gatvėje buvo vengiama kalbėti,
          Gerai varai demagogiją… Iš tiesų, po pirmojo pasaulinio karo taip ir buvo. Bet po Smetonos valdymo jau buvo kitaip ir to pasikeitimo užteko atlaikyti ir visą sovietų okupacijos laikotarpį.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            2 metai ago

            Sovietinės ir prieš tai buvusios lenkinės okupacijos padarinius atlaikė ne Kaunas, o Tauta – tie tautiečiai, kurie iš visos Lietuvos nepaisydami, matyt, smetoninių lenkistų skleisto niekinimo, kad važiuoja į Vilnių, o ne į Kauną, kad dėl to tampa jau ne lietuviais, kūrėsi ir apsigyveno sostinėje. Beje, sukūrė čia net komunistinei valdžiai nepaklusnę krepšinio komandą “Statyba”, kuri tapo konkurente pagal komunistų partijos politiką puoselėtam – lyg laikytam jos nomenklatūriniu – Kauno “Žalgiriu”. Toks vyksmas Tautoje Vilnių atlietuvino taip, kad 1990 metais jame jau gyveno apie 64 % lietuvių, kai 1960 m. lietuvių Vilniuje tebuvo tik apie 15 %. Tai, kad dabar sostinė Vilnius lietuviškas yra ne Kauno, o visos Tautos nuopelnas. Didžiuokimės ja.

  2. aha says:
    2 metai ago

    „Nepavydėkime kitiems, tiesiog dirbkime ir turėsime.“ Man šis sakinys skamba labai jau savotiškai. Nes pavydas (blogas dalykas) labai dažnai susijęs su teisingumo sukčiams nebuvimu… Įdomiai skambantis sakinys, bet gal aš tik vienas čia įžvelgiu potekstę…

    Atsakyti
  3. TAIP!!! says:
    2 metai ago

    Parlamentaras:
    Ir pabaigai mano palinkėjimas – na, pastatykime pagaliau Vilniuje paminklą visiems, visų laikų Lietuvos žmonėms, kariams, partizanams, sukilėliams, gynusiems ir pasiaukojusiems kovose už Lietuvos Laisvę.
    Išsaugokime laisvę!
    “

    Atsakyti
    • jo says:
      2 metai ago

      Man šitas raginimas atrodo visiškai bestuburis, be konkretaus turinio, nieko nesakantis. Po tokiu raginimu gali slypėti kažkokia mėlyna gėlelė, vaivorykštinė vėliava, koks nors jokios prasmės neturintis kalnelis vietoje lietuvybę ir Lietuvos Valstybę teigiančio paminklo. Nežinau, gal Pocius ir čia turėjo mintyje kažką tikro ir teigiamo, gal tik nedrįso garsiai pasakyti, nes bijo būti užsipultas left-liberastinių chunveibinų, kaip kad kartais būna po Susio 13-osios pasisakymų?

      Atsakyti
    • ypatingai says:
      2 metai ago

      nuviliantis pasiūlymas dėl paminklo. Tam, kas jam taip karštai pritaria, reikėtų pagalvoti, kas galimai slypi po būtent tokiu pasiūlymu. Nuvylė dalijimasis savuoju, asmeniniu religiniu patyrimu. Bent jau popieriuje religijos atskirtos nuo valstybės. Kalbant apie valstybę, asmeniškumus reikėtų palikti sau.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 metai ago

        Manau, jog Vytis Lukiškių a., A. Smetona (prie Senojo teatro ar kitur), Tautos namai ant Pamėnkalnio, Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo vieta – Sporto rūmai.
        Miesto parkuose, prie įvairių rūmų, muziejų, mokslo ir mokymo įstaigų galima būtų įrengti alėjas, kurių vienos medžių paunksnėje rymotų kompozitoriai (prie Čiurlionio menų m-klos), kitos – rašytojai, trečios – architektai, kiti kūrėjai, į Medicinos fak. galėtų vesti žynių gydytojų alėja, ir t.t. Gal jos taptų mėgstama vieta skirti pasimatymus…
        Tęskite.

        Atsakyti
        • nežinau says:
          2 metai ago

          Tautos namų nebus, bus kažkas kita, Sporto rūmų likimas neaiškus, bet Zappa kažkur išliks, o Cvirkos vieta galimai rezervuota…

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 metai ago

            Neseniai rašyta:
            – madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/i-simonyte-zydu-memorialo-ikurimas-vietoj-vilniaus-sporto-rumu-ilgas-procesas-papildytas
            Tskant, made in „Laisvė” …

    • P.Skutas says:
      2 metai ago

      Paminklas visiems kovotojams už Lietuvos laisvę turėtų vadintis paminklu valstybei ir tautai, nes, būtent, jie kaip Lietuvos žmonės visi kovojo už Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos gyvavimą savo žemėje. Taigi paminklas turėtų simbolizuoti kovomis, savo gyvenimu siektą tikslą – valstybę ir jos tautą. Manyčiau, kad jis būtų šuolaikiškas, jeigu nebūtų kovos priemones, ginklus vaizduojantis, kančių įspūdį darantis, o darytų šviesos ir didingumo įspūdį.
      Kas galėtų valstybę ir tautą taip ir dar lietuviškai simbolizuoti derėtų viešai svarstyti ir po to skelbti konkursą.

      Atsakyti
      • vajetau says:
        2 metai ago

        ir tada nereikėtų atskirų paminklų ir tam, ir anam, ir tiems, ir aniems, jau tada nereikėtų atskirų paminklų visiems, kurie šiandien taip nekenčiami ir niekinami… Vienu žodžiu, pastatyti didžiuįį betoninį kryžių visiems, visiems, visiems, įskaitant kpSS ck, komsomolo ir partškolos darbuotojus, kgb agentus ir agentes, kurie taip pat „savo būdais kovojo už nepriklausomybę“ (cha-cha-cha)? Bus kaip soti lietuviška mišrainė, kurioje ne visada atskirsi, ką kramtai, nuryji, bet, jos užvalgius ir dar paėmus taurelę, užeina noras nusnūsti.

        Atsakyti
        • P.Skutas says:
          2 metai ago

          Kas bus iš paminklo – viskas priklauso nuo jo kūrėjų meninių gebėjimų, nuo lietuvių gyvenimo pažinimo, lietuvybės dvasios pajautimo, žodžiu nuo daug ko, kas yra Lietuva. Tačiau tai turėtų būti ne kančių, mirties, o gyvenimą, gyvybę, laisvę teigiantis simbolis. Juo mano supratimu tegalėtų būti atitinkamai stilizuota moters ar iš dviejų, kelių moterų figūrų susidedantis paminklas.

          Atsakyti
  4. Savanoris says:
    2 metai ago

    Pasitaiko ir tarp generolų intelekto skurdžių – dvasios baudžiauninkų ,kurie taip supranta Lietuvos laisvę

    Atsakyti
  5. PASIPRIESINIMAS GLOBALIZMUI says:
    2 metai ago

    Stai, prigyvenome, iskovota laisve vel pavergta. Deja, KGB niekur neisgaravo, nebuvo iki siol desovietizacijos, kad komunistiniai veikejai negaletu dalyvauti Lietuvos politikoje, KGB-istai oficialiai islaptinti ir jie galutinai pereme valdzios kontrole.. Siandien KGB-istai ir ju vaikai sako kalbas ir sedi auksciausiuose postuose.. seimos, vaiku ateities, kalbos, visko kas naturalu naikinimas. Gerb. Pociui reiketu atsimerkti ir neleisti miegoti kitiems.

    Atsakyti
  6. nepaminėjo says:
    2 metai ago

    to, ką rašo šiandien Lietuvos rytas: „Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, įvedusi ribojimą komercinėms saulės elektrinėms“. Kodėl taip yra? Kodėl taip yra šiuo sunkiu laikotarpiu? Kam tai naudinga? Ak, koks esu kvailys. Kas gi čia dar gali būti neaišku? Atsiprašau.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      2 metai ago

      Gal čia gali būti tik valstybės paramos komercinėms elektrinėms ribojimas, nes tai ribojant apskritai būtų konkurencijos principo pažeidimas.

      Atsakyti
      • dar says:
        2 metai ago

        „Pasvalio rajone sprogo dujotiekis: pliūptelėjo apie 50 metrų aukščio liepsna“ – rašo delfis. Kokia pirma mintis ateina į galvą? Kiek įsileista iš Rusijos, Baltarusijos? Jie visi 100% skaidrūs, visi pasipriešinimo dalyviai?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 metai ago

          Bent jau man primena laikus, kai netoli sienos su braliukais, savo gimtojoje žemėje paverstais pačia tikriausia tautine mažuma (nes gyventojų daugumą sudarė „išvaduotojai”), „sugedo” naftotiekis, ir Kremlius ėmėsi jo remonto… Ligi šiol pluša, nabagai.

          Atsakyti
        • jo says:
          2 metai ago

          Taip, Europos šalių apsirūpinimas dujomis – Kremliui labai stipriai rūpintis klausimas. Todėl pirmiausia mintis yra tokia – ar Kremlius čia neprikišo nagų.

          Atsakyti
  7. Žemyna says:
    2 metai ago

    Algimantas RUSTEIKA: Lūžis
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-luzis/
    „Nei už Laisvės gynėjus, nei už Tėvynę norinčiųjų pasimelsti NEI VIENO valdžios ir pseudoelito veikėjo neatsirado.”
    „Valstybės “grietinėlė” vieningai ir entuziastiškai dalyvavo TSKP suvažiavimus primenančiose, isteriškai pompastiškose, uždarytose nuo žmonių “mišiose” Seime […]”.
    Kažin, gavo tokį parėdymą , ar tai pačių iniciatyva – paminėti Laisvės Gynėjų dieną atsitvėrus nuo pačių Gynėjų, nuo tų, kas ginklu ar savo kūnais Nepriklausomybę gynė? Ar Seimas jau uždaras jų klubas?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10
Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
Simpoziume menininkai kurs iš akmens masės. Kartanas | arspanevezys.lt nuotr.

Panevėžio tarptautiniame keramikos simpoziume – 6 šalių menininkai

2025 07 10
Karštis | vdi.lt nuotr.

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?

2025 07 09
Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama | lrkm.lrv.lt nuotr.

Ministras Š. Birutis: parama žiniasklaidai turi būti spartinama

2025 07 09
Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

2025 07 09
Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais | kaunas.lt nuotr.

Nuopelnai Kaunui – įvertinti Santakos garbės ženklais

2025 07 09
Geriausi šalies studentai įvertinti Prezidentų vardinėmis stipendijomis | smsm.lrv.lt nuotr.

Geriausi šalies studentai įvertinti Prezidentų vardinėmis stipendijomis

2025 07 09
Maudyklų vandens kokybė | kretinga.lt nuotr.

Vasara ir maudynės: atnaujinti duomenys apie vandens kokybę maudyklose

2025 07 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
G. Nausėda dalyvauja sausio 13-osios renginiuose | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvavo Sausio 13-osios renginiuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai