Pirmadienis, 25 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Skystas akies ragenos užpildas – viltis ligoniams

www.mokslolietuva.lt
2023-01-07 11:00:05
0
Akis | Pixabay.com nuotr.

Akis | Pixabay.com nuotr.

Akies ragenos transplantacijos poreikis pasaulyje yra labai didelis. Ne išimtis ir Lietuva, kur, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu ragenos donoro laukia 160 ligonių.

Mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų būdų, galinčių pakeisti donoro rageną ir sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus. Vienas tokių – dirbtiniai audiniai, tarp jų ir skysti ragenos užpildai.

Didelės viltys siejamos ir su priedais, kurie galėtų būti įkomponuoti į skystą užpildą ir turėtų ragenai suteikti papildomų akių ligų gydymui reikalingų savybių.

„Pavykus šį būdą išvystyti nuo pradžios iki pabaigos, jis būtų labai veiksmingas ir patogus naudoti“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus mokslininkė dr. Virginija Bukelskienė.

Ragenos pažaidas sukelia tiek išorinės, tiek vidinės priežastys

Indikacijos, kai reikalinga ragenos transplantacija, skirstomos į skubias – siekiant išsaugoti akies obuolį – ir planines – regėjimui pagerinti.

Retais atvejais ragena persodinama ir siekiant geresnio kosmetinio akies vaizdo, kai esantis ryškiai matomas ragenos drumstumas gadina akies išvaizdą.

„Planinės operacijos gali būti atliekamos, kai reikia pašalinti pažeistą ragenos dalį, pavyzdžiui – susidarius randams po ragenos opos sugijimo, persirgus infekciniais ragenos uždegimais, po traumų, sergant keratokonusu, pūsline keratopatija, esant ragenos distrofijoms bei degeneracijoms.

Ragena taip pat gali būti persodinta siekiant išsaugoti ar atkurti ragenos anatomiją, esant jos stromos suplonėjimui – descemetocelei arba įvykus ragenos perforacijai“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Ragenos donorų surasti nėra lengva, tad mokslininkai ieško naujų būdų, kuo pakeisti donoro rageną.

„Didelį įdirbį šioje srityje turi kanadietė mokslininkė prof. May Griffith, kurianti įvairaus pagrindo skystus ragenos užpildus“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Vertintas skysto ragenos užpildo sudėtinių dalių veiksmingumas

Dr. V. Bukelskienė su kolegomis ir gydytojais iš VUL Santaros klinikų Akių ligų centro, kuriems vadovavo doc. Rimvydas Stanislovas Ašoklis, dalyvavo Kanados mokslininkės prof. M. Griffith (Monrealio universitetas) inicijuotame „Euronanomed“ tipo projekte „Skystas ragenos užpildas – transplantacijos alternatyva didelio pavojaus ligoniams“.

Projekte buvo vertintas skysto ragenos užpildo priedų veiksmingumas.

Pagrindinės tokio užpildo sudėtinės dalys yra fibrinas, polietilenanglikolis ir į kolageną panašūs peptidai, bet šiuo atveju rageną buvo siekiama praturtinti priedais, kurie turėtų dar daugiau gydomųjų savybių, tarp jų – ir antimikrobinį veikimą.

„Akyje dažnai būna įvairių ligų sukėlėjų – grybelių, virusų, bakterijų. Tad siekiama, kad užpildas turėtų įvairių infekcijas slopinančių savybių.

Mūsų darbas buvo įvertinti, kaip skirtingomis sudėtinėmis dalimis praturtintas skystas ragenos užpildas veikia Herpes viruso infekciją akyse“, – projektą pristato mokslininkė.

Naudojant gyvūnų modelius mokslininkai bandomąją ragenos pažaidą padengė skirtingomis sudėtinėmis dalimis praturtintu skystu užpildu.

Akys | pixabay.org nuotr.
Akys | pixabay.org nuotr.

„Vienai iš gyvūnų grupių buvo sulašintas skystas ragenos užpildas – hidrogelis be jokių priedų, kitai – užpildas su specialiai paruoštomis nanodalelėmis, kurios turėjo pasižymėti antivirusiniu veikimu.

Trečiai grupei kartu su nanodalelėmis praturtintu ragenos užpildu buvo naudotas ir specialus tepalas su papildomai pridėtomis nanodalelėmis.

Turėjome ir ketvirtąją, kontrolinę grupę. Tad mūsų pagrindinis tikslas buvo visapusiškai įvertinti, kokį poveikį sukelia nanodalelės ir ar jomis praturtinta skysta ragena yra pranašesnė už bazinį variantą“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Naudotos nanodalelės ryškaus poveikio neturėjo

Po bandomojo vienos akies pažeidimo ir indukuotos infekcijos mokslininkai pusę metų du kartus per savaitę tyrė akies būklę įvairiais bruožais:

vertino fotofobiją (šviesos baimę), akies gleivinės paraudimą, audinių paburkimą, ašarojimą ir kitus požymius.

Papildomai buvo renkamos gyvūnų ašaros, kurios vėliau analizuotos molekuliniais būdais.

„Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad po trijų savaičių viruso akyje visiškai nebeliko, bet ragenos padrumstėjimas, nors ir smarkiai sumažėjęs, išliko visų tirtų grupių gyvūnų akyse.

Grupė, kuriai naudojome tepalą, papildomai praturtiną nanodalelėmis, su virusu dorojosi šiek tiek geriau už kitas“, – rezultatus pristato mokslininkė.

Siekiant įvertinti žaizdos gijimo dinamiką, randėjimo procesus, buvo atliktas detalus viso stebėjimo laikotarpiu surinktų ašarų mėginių tyrimas – analizuotas citokinų kiekio kitimas, o eksperimento pabaigoje buvo atlikti ragenų histologiniai tyrimai.

„Stebėjimo metu vertinome priešuždegiminių citokinų kiekį ir to kiekio kitimą laike.

Citokinų vaidmuo žaizdos gijimo metu ir kovos su infekcija akivaizdoje yra labai svarbus, suteikiantis žinių apie molekulinius procesus, vykstančius po intervencijos gyjančiose akyse.

Bandymo pabaigoje buvo atlikti ragenų hisotologiniai tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti žaizdos gijimo veiksmingumą, nustatyti ląstelinius imuninius procesus, vykusius pačiame ragenos audinyje“, – bandymą pristato dr. V. Bukelskienė.

Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai parodė, kad prasčiausi rodikliai, kaip mokslininkai ir tikėjosi, buvo kontrolinėje grupėje.

Gyvūnų grupės, kurių ragenų bandomosios pažaidos buvo padengtos skystu užpildu su nanodalelėmis, pasižymėjo geriausiais makrorodikliais.

„Deja, būtent šiose trijose tiriamosiose grupėse buvo ir daug aukštesnis uždegiminių citokinų kiekis. Tad kol kas sunku pasakyti, kuris iš trijų ragenos užpildų yra tinkamiausias. Tam dar reikalingi papildomi tyrimai“, –  atskleidžia tyrėja.

Projektą vykdę partneriai iš Monrealio universiteto, Vilniaus universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Prancūzijos įmonės, besispecializuojančios naujų molekulinių instrumentų gamyboje, turėjo ir daugiau uždavinių.

„Mokslinių tyrimų pabaigoje surinkome daug audinių:

ragenas, limfmazgius, trišakio nervo dalis, kuriose gali būti aptinkamasis Herpes virusas.

Šiuos audinius išsiuntėme projekto partneriams, kurie atlieka histologinius tyrimus ir vertina, ar virusas nesikaupia šiuose audiniuose.

Virusas „turi mažai sienų“, tad mums buvo įdomu sužinoti, ar jį akies audiniuose nugalėjo į tiriamą hidrogelį pridėti veiksniai, o gal jis tiesiog perėjo į kitas sritis“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Iki būdo naudojimo praktikoje – ilgas kelias

Nors projekto metu tirtų skystų ragenos užpildų rezultatai yra tikrai daug žadantys, iki jų pritaikymo dar laukia ilgas kelias.

„Vykdydami mokslinius tyrimus tariamės ir dirbame kartu su gydytojais, tačiau kelias nuo mūsų gautų rezultatų iki realaus pritaikymo žmogui yra labai ilgas.

Panašiuose tyrimuose yra labai svarbus nešališkumo, objektyvumo bruožas. Vykdant šį projektą atskirus darbų žingsnius atlikome skirtingose nepriklausomose laboratorijose.

Iki tyrimo pradžios apie iš partnerių gautas medžiagas žinojome labai nedaug, daug detalių išsiaiškinome patys tyrimų metu.

Taip daroma todėl, kad neturėtume išankstinės nuomonės“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Gavus hipotezes patvirtinančias žinias mokslinėse laboratorijose, tyrimai perkeliami ir kartojami specialioje GLP (gerą laboratorinę praktiką) turinčioje laboratorijoje, kuriai taikomi labai griežti reikalavimai.

„Šios laboratorijos dirba pagal griežtus standartus, jose nevykdomi paieškomieji-tiriamieji darbai, čia tikrinami mokslinėse laboratorijose gauti vertingi rezultatai.

O GLP laboratorijoje patvirtinti rezultatai keliauja jau į kitą vertinimo lygį – klinikinius tyrimus.

Klinikinių tyrimų metu surenkami ligoniai savanoriai, jiems pranešama apie medžiagą, kuria bus gydomi, ir tuomet jau tyrimai atliekami su žmonėmis“, – aiškina mokslininkė.

Šis kelias skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais, priklausomai nuo stebėjimo trukmės, medžiagų, su kuriomis dirbama, ir bendros pasaulinės padėties.

„Vykdant šį projektą mums koją pakišo Covid-19 pandemija, nes laiku negavome medžiagų, kurias turėjome tirti.

Vėliau ir patys negalėjome histologinių mėginių persiųsti į atitinkamas laboratorijas tolimesniems tyrimams.

Bet toks yra kelias į pažangą:

lėtas, sudėtingas ir su rezultatais, atperkančiais laukimą“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis
  2. Kiek ligoniui kainuoja kūno dalies persodinimas?
  3. Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…
  4. Donoro širdis vilniečio krūtinėje plaka jau 18 metų
  5. Vaikų akis prižiūrinti gydytoja: jau geriau televizorius nei mobilus telefonas
  6. Retos transplantacijos – sudėtingas procesas ir medicinine, ir logistine prasme
  7. Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era
  8. Sausėja ir peršti akys? Pavasario saulė joms negailestinga
  9. Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?
  10. Kaip prižiūrėti akis karantino metu
  11. Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
  12. Pagalbos akims galima rasti ir pievose
  13. K. Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija
  14. Kviečiama užkirsti kelią ligom – dalyvauti renginyje „Atsuk ligą atgal“
  15. Vienu mygtuko paspaudimu žada sugriauti vaistų kompensavimo sistemą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Istorija

Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti

2025 08 25
Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ministerija ramina ūkinkus dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo

2025 08 22
Piniginė
Lietuvoje

Ką svarbu žinoti skolininkui, susidūrusiam su sunkumais?

2025 08 22
Vaistinė
Gamta ir žmogus

Atnaujinama vaistų išrašymo ir išdavimo tvarka

2025 08 22
J. Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Dėl archeologinių tyrimų keičiasi eismas J. Basanavičiaus gatvėje

2025 08 22
Klaipėdos daugiabučiai
Lietuvoje

Klaipėdoje toliau didinamas statymo vietų skaičius

2025 08 22
„Vytis“
Lietuvoje

Steigiamas gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo centras

2025 08 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti
  • Maistiniai dažai: koks jų poveikis sveikatai
  • Antifrogen N – patikima apsauga nuo užšalimo ir korozijos
  • Kolekciniai automobiliai: kaip išvengti klaidų perkant?

Kiti Straipsniai

Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

4 kineziterapeuto patarimai, kaip išsirinkti tinkamą kuprinę

2025 08 23
Ąžuolyno biblioteka kviečia į kino ir teksto dialogą

Ąžuolyno biblioteka kviečia į kino ir teksto pokalbį

2025 08 23
Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Baltojo gandro jauniklis

Gandrų išskridimo diena: ką rodo naujausi tyrimai apie baltuosius gandrus?

2025 08 23
Ką svarbu žinoti prieš pasirašant būsto nuomos sutartį

Ką svarbu žinoti prieš pasirašant būsto nuomos sutartį

2025 08 23
Istorinis vienos dienos M. K. Čiurlionio sugrįžimas į pertvarkytą „Čiurlionies galeriją“

Istorinis vienos dienos M. K. Čiurlionio sugrįžimas į pertvarkytą „Čiurlionies galeriją“

2025 08 22
Lietuvos nacionalinis dramos teatras Vilniuje

Ką dabar gali pasiūlyti teatras? Kaip sugyventi nevengiant susidūrimų, tačiau ir nekurstant pykčio vienas kitam?

2025 08 22
Kaip genetikai padeda Lietuvos miškams

Kaip genetikai padeda Lietuvos miškams

2025 08 22
Patvirtinta Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių pakeitimai

Patvirtinti Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių pakeitimai

2025 08 22
Kovos mašinos

Lietuva tariasi dėl pėstininkų kovos mašinų surinkimo galimybių

2025 08 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • Alfa.lt apklausa: apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdą papuoš „Baltic Sail“ burlaiviai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai