Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Skystas akies ragenos užpildas – viltis ligoniams

www.mokslolietuva.lt
2023-01-07 11:00:05
0
Akis | Pixabay.com nuotr.

Akis | Pixabay.com nuotr.

Akies ragenos transplantacijos poreikis pasaulyje yra labai didelis. Ne išimtis ir Lietuva, kur, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu ragenos donoro laukia 160 ligonių.

Mokslininkai visame pasaulyje ieško naujų būdų, galinčių pakeisti donoro rageną ir sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus. Vienas tokių – dirbtiniai audiniai, tarp jų ir skysti ragenos užpildai.

Didelės viltys siejamos ir su priedais, kurie galėtų būti įkomponuoti į skystą užpildą ir turėtų ragenai suteikti papildomų akių ligų gydymui reikalingų savybių.

„Pavykus šį būdą išvystyti nuo pradžios iki pabaigos, jis būtų labai veiksmingas ir patogus naudoti“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus mokslininkė dr. Virginija Bukelskienė.

Ragenos pažaidas sukelia tiek išorinės, tiek vidinės priežastys

Indikacijos, kai reikalinga ragenos transplantacija, skirstomos į skubias – siekiant išsaugoti akies obuolį – ir planines – regėjimui pagerinti.

Retais atvejais ragena persodinama ir siekiant geresnio kosmetinio akies vaizdo, kai esantis ryškiai matomas ragenos drumstumas gadina akies išvaizdą.

„Planinės operacijos gali būti atliekamos, kai reikia pašalinti pažeistą ragenos dalį, pavyzdžiui – susidarius randams po ragenos opos sugijimo, persirgus infekciniais ragenos uždegimais, po traumų, sergant keratokonusu, pūsline keratopatija, esant ragenos distrofijoms bei degeneracijoms.

Ragena taip pat gali būti persodinta siekiant išsaugoti ar atkurti ragenos anatomiją, esant jos stromos suplonėjimui – descemetocelei arba įvykus ragenos perforacijai“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Ragenos donorų surasti nėra lengva, tad mokslininkai ieško naujų būdų, kuo pakeisti donoro rageną.

„Didelį įdirbį šioje srityje turi kanadietė mokslininkė prof. May Griffith, kurianti įvairaus pagrindo skystus ragenos užpildus“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Vertintas skysto ragenos užpildo sudėtinių dalių veiksmingumas

Dr. V. Bukelskienė su kolegomis ir gydytojais iš VUL Santaros klinikų Akių ligų centro, kuriems vadovavo doc. Rimvydas Stanislovas Ašoklis, dalyvavo Kanados mokslininkės prof. M. Griffith (Monrealio universitetas) inicijuotame „Euronanomed“ tipo projekte „Skystas ragenos užpildas – transplantacijos alternatyva didelio pavojaus ligoniams“.

Projekte buvo vertintas skysto ragenos užpildo priedų veiksmingumas.

Pagrindinės tokio užpildo sudėtinės dalys yra fibrinas, polietilenanglikolis ir į kolageną panašūs peptidai, bet šiuo atveju rageną buvo siekiama praturtinti priedais, kurie turėtų dar daugiau gydomųjų savybių, tarp jų – ir antimikrobinį veikimą.

„Akyje dažnai būna įvairių ligų sukėlėjų – grybelių, virusų, bakterijų. Tad siekiama, kad užpildas turėtų įvairių infekcijas slopinančių savybių.

Mūsų darbas buvo įvertinti, kaip skirtingomis sudėtinėmis dalimis praturtintas skystas ragenos užpildas veikia Herpes viruso infekciją akyse“, – projektą pristato mokslininkė.

Naudojant gyvūnų modelius mokslininkai bandomąją ragenos pažaidą padengė skirtingomis sudėtinėmis dalimis praturtintu skystu užpildu.

Akys | pixabay.org nuotr.
Akys | pixabay.org nuotr.

„Vienai iš gyvūnų grupių buvo sulašintas skystas ragenos užpildas – hidrogelis be jokių priedų, kitai – užpildas su specialiai paruoštomis nanodalelėmis, kurios turėjo pasižymėti antivirusiniu veikimu.

Trečiai grupei kartu su nanodalelėmis praturtintu ragenos užpildu buvo naudotas ir specialus tepalas su papildomai pridėtomis nanodalelėmis.

Turėjome ir ketvirtąją, kontrolinę grupę. Tad mūsų pagrindinis tikslas buvo visapusiškai įvertinti, kokį poveikį sukelia nanodalelės ir ar jomis praturtinta skysta ragena yra pranašesnė už bazinį variantą“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Naudotos nanodalelės ryškaus poveikio neturėjo

Po bandomojo vienos akies pažeidimo ir indukuotos infekcijos mokslininkai pusę metų du kartus per savaitę tyrė akies būklę įvairiais bruožais:

vertino fotofobiją (šviesos baimę), akies gleivinės paraudimą, audinių paburkimą, ašarojimą ir kitus požymius.

Papildomai buvo renkamos gyvūnų ašaros, kurios vėliau analizuotos molekuliniais būdais.

„Mūsų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad po trijų savaičių viruso akyje visiškai nebeliko, bet ragenos padrumstėjimas, nors ir smarkiai sumažėjęs, išliko visų tirtų grupių gyvūnų akyse.

Grupė, kuriai naudojome tepalą, papildomai praturtiną nanodalelėmis, su virusu dorojosi šiek tiek geriau už kitas“, – rezultatus pristato mokslininkė.

Siekiant įvertinti žaizdos gijimo dinamiką, randėjimo procesus, buvo atliktas detalus viso stebėjimo laikotarpiu surinktų ašarų mėginių tyrimas – analizuotas citokinų kiekio kitimas, o eksperimento pabaigoje buvo atlikti ragenų histologiniai tyrimai.

„Stebėjimo metu vertinome priešuždegiminių citokinų kiekį ir to kiekio kitimą laike.

Citokinų vaidmuo žaizdos gijimo metu ir kovos su infekcija akivaizdoje yra labai svarbus, suteikiantis žinių apie molekulinius procesus, vykstančius po intervencijos gyjančiose akyse.

Bandymo pabaigoje buvo atlikti ragenų hisotologiniai tyrimai, kuriais buvo siekiama įvertinti žaizdos gijimo veiksmingumą, nustatyti ląstelinius imuninius procesus, vykusius pačiame ragenos audinyje“, – bandymą pristato dr. V. Bukelskienė.

Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai parodė, kad prasčiausi rodikliai, kaip mokslininkai ir tikėjosi, buvo kontrolinėje grupėje.

Gyvūnų grupės, kurių ragenų bandomosios pažaidos buvo padengtos skystu užpildu su nanodalelėmis, pasižymėjo geriausiais makrorodikliais.

„Deja, būtent šiose trijose tiriamosiose grupėse buvo ir daug aukštesnis uždegiminių citokinų kiekis. Tad kol kas sunku pasakyti, kuris iš trijų ragenos užpildų yra tinkamiausias. Tam dar reikalingi papildomi tyrimai“, –  atskleidžia tyrėja.

Projektą vykdę partneriai iš Monrealio universiteto, Vilniaus universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Prancūzijos įmonės, besispecializuojančios naujų molekulinių instrumentų gamyboje, turėjo ir daugiau uždavinių.

„Mokslinių tyrimų pabaigoje surinkome daug audinių:

ragenas, limfmazgius, trišakio nervo dalis, kuriose gali būti aptinkamasis Herpes virusas.

Šiuos audinius išsiuntėme projekto partneriams, kurie atlieka histologinius tyrimus ir vertina, ar virusas nesikaupia šiuose audiniuose.

Virusas „turi mažai sienų“, tad mums buvo įdomu sužinoti, ar jį akies audiniuose nugalėjo į tiriamą hidrogelį pridėti veiksniai, o gal jis tiesiog perėjo į kitas sritis“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Iki būdo naudojimo praktikoje – ilgas kelias

Nors projekto metu tirtų skystų ragenos užpildų rezultatai yra tikrai daug žadantys, iki jų pritaikymo dar laukia ilgas kelias.

„Vykdydami mokslinius tyrimus tariamės ir dirbame kartu su gydytojais, tačiau kelias nuo mūsų gautų rezultatų iki realaus pritaikymo žmogui yra labai ilgas.

Panašiuose tyrimuose yra labai svarbus nešališkumo, objektyvumo bruožas. Vykdant šį projektą atskirus darbų žingsnius atlikome skirtingose nepriklausomose laboratorijose.

Iki tyrimo pradžios apie iš partnerių gautas medžiagas žinojome labai nedaug, daug detalių išsiaiškinome patys tyrimų metu.

Taip daroma todėl, kad neturėtume išankstinės nuomonės“, – pasakoja dr. V. Bukelskienė.

Gavus hipotezes patvirtinančias žinias mokslinėse laboratorijose, tyrimai perkeliami ir kartojami specialioje GLP (gerą laboratorinę praktiką) turinčioje laboratorijoje, kuriai taikomi labai griežti reikalavimai.

„Šios laboratorijos dirba pagal griežtus standartus, jose nevykdomi paieškomieji-tiriamieji darbai, čia tikrinami mokslinėse laboratorijose gauti vertingi rezultatai.

O GLP laboratorijoje patvirtinti rezultatai keliauja jau į kitą vertinimo lygį – klinikinius tyrimus.

Klinikinių tyrimų metu surenkami ligoniai savanoriai, jiems pranešama apie medžiagą, kuria bus gydomi, ir tuomet jau tyrimai atliekami su žmonėmis“, – aiškina mokslininkė.

Šis kelias skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais, priklausomai nuo stebėjimo trukmės, medžiagų, su kuriomis dirbama, ir bendros pasaulinės padėties.

„Vykdant šį projektą mums koją pakišo Covid-19 pandemija, nes laiku negavome medžiagų, kurias turėjome tirti.

Vėliau ir patys negalėjome histologinių mėginių persiųsti į atitinkamas laboratorijas tolimesniems tyrimams.

Bet toks yra kelias į pažangą:

lėtas, sudėtingas ir su rezultatais, atperkančiais laukimą“, – teigia dr. V. Bukelskienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gydytojai sunerimę: vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis
  2. Kiek ligoniui kainuoja kūno dalies persodinimas?
  3. Prof. B. Dainys: Donorystės ir transplantacijos pradžia buvo kaip kopimas į statų kalną…
  4. Donoro širdis vilniečio krūtinėje plaka jau 18 metų
  5. Vaikų akis prižiūrinti gydytoja: jau geriau televizorius nei mobilus telefonas
  6. Retos transplantacijos – sudėtingas procesas ir medicinine, ir logistine prasme
  7. Prieš 47 metus Lietuvoje prasidėjo organų donorystės ir transplantacijos era
  8. Sausėja ir peršti akys? Pavasario saulė joms negailestinga
  9. Išsaugoti regėjimą padeda paprastos taisyklės: ką dažniausiai pamirštame?
  10. Kaip prižiūrėti akis karantino metu
  11. Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
  12. Pagalbos akims galima rasti ir pievose
  13. K. Zamarytė-Sakavičienė. Parazitinių idėjų pandemija
  14. Kviečiama užkirsti kelią ligom – dalyvauti renginyje „Atsuk ligą atgal“
  15. Vienu mygtuko paspaudimu žada sugriauti vaistų kompensavimo sistemą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdą papuoš „Baltic Sail“ burlaiviai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai