Pirmadienis, 25 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

Vilniaus miesto paminėjimo 700-mečiui

Stanislovas Buškevičius, Ramojus Girinskas, Lilijana Astra, www.alkas.lt
2023-01-03 21:16:14
35
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

Istorinė Lietuvos sostinė Vilnius – ypatingas europinis miestas, kuriame amžių bėgyje buvo kuriamas nacionalinis kultūrinis lobynas, narsiai ginamas mūsų valstybingumas ir laisvė.

Nepaprastai graži miesto įkūrimo legenda apie Geležinį Vilką, kuris pranašavo lietuviams  įkurtos sostinės pasaulinę šlovę urbi et orbi , byloja apie sakralią jo prigimtį.

Didžiųjų mūsų valdovų politinis autoritetas formavo aukštą tarptautinį Lietuvos prestižą. Vytauto Didžiojo vaidmuo Lietuvos valstybės kūrimo ir išsaugojimo kovoje yra išskirtinis, o karžygiškai laimėtas Žalgirio mūšis tapo reikšmingiausiu, precedento neturinčiu Lietuvos ir visos Vidurio Europos įvykiu.

Vytautas Didysis – tai ašinė Lietuvos asmenybė. Strateginės Žalgirio mūšio pergalės dėka buvo užbaigtas ilgiausias karas Europos istorijoje, užsitęsęs daugiau kaip 200 metų ir atkurtas teritorinis mūsų valstybės vientisumas.

Akivaizdu, kad Vilniaus septynių šimtų metų minėjimo programa būtų nenuosekli ir neišbaigta, neiškėlus svarbaus tikslo: įamžinti mūsų valstybės kūrėjo ir gynėjo Vytauto Didžiojo atminimą, pastatant jam monumentalų paminklą Lukiškių aikštėje.

Apgailėtina, kad šiandieninė miesto valdžia kartu su turizmo agentūra „Go Vilnius“ nesugebėjo parengti svarios, kūrybingos nacionalinio lygmens programos ir beveik pusantro milijono eurų iššvaistė įvairių perfomansų („kur susilieja dangus su žeme „), instaliacijų, operečių ar vienadienių filmavimų rengimui.

Įžūliausia, kad jubiliejiniai miesto pinigai išskirstyti net trejiems, taigi, ir pojubiliejiniams metams (!), tuo būdu įvairiems loftams pratęsiant jų sėkmingą finansinį egzistavimą.

Tūkstančiai ryšių jungia Vytauto Didžiojo laikus su mūsų laikmečiu. Vilniaus 700 – jų metų minėjimo programa turi būti neatskiriama nuo tautinės savigarbos ir istorinės kultūrinės atminties, plėtojant simbolinę – sakralinę jos raišką dabarties ir ateities kartoms.

Privalome įamžinti mūsų valstybės kūrėjo Vytauto Didžiojo atminimą, pastatydami jam monumentalų paminklą Lukiškių aikštėje, Vilniuje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  2. Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje?
  3. Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje
  4. Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas
  5. K.Masiulis prašo nestatyti Lukiškių aikštėje paminklo „Tautos dvasia“
  6. Visuomenininkai Lukiškių aikštėje nori matyti Vytį, o ne „Tautos dvasią“
  7. Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje
  8. Vilniečiai Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną šventė Lukiškių aikštėje (nuotraukos)
  9. Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami
  10. Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas
  11. L. Rasimas. Lukiškių aikštė ir Lietuva
  12. V. Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?
  13. A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?
  14. A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu
  15. V. Kančiauskas. Konkursą laimėjo arklys, arba kas gali būti horizontaliau už Lietuvą ir Lukiškių aikštę?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 35

  1. Kažin says:
    3 metai ago

    Tai kaip čia dabar išeitų su tuo paminku Vilniuje. Vilnius nuo senų senovės Lietuvos sostinė, o Vytautas karo žygiais ir Lietuvos lenkinimu nusipelnė Lenkijos karalystei. Vasario 16-oji sako, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuvos valstybė ir ji atskiriama nuo visš buvusių valstybinių ryšių su kitomis tautomis – taigi konkrečiai su Lenkija, Tai kaip tada galima statyti tokiam lenkiškam Vytautui paminklus Lietuvos žemėje ir dar Vilniuje. Kai akivaizdu, kad tokiu atveju pastatatant paminklą Vytautui, jis jaunimui bylotų, kad lietuviui išdavinėti savo tautą ir valstybę yra garbinga. Tad statyti paminklą Vilniuje Vytautui ir apskritai Lietuvos žemėje netinka.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      Būtų baisiai smalsu sužinoti, kaip Vytautas lenkino Lietuvą. Ačiū.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 metai ago

        Ją iš esmės lenkino taip -sutiko iki savo mirties valdyti Lietuvą Lenkijos karaliaus ir ponijos pavedimu kaip Lenkijos karalystės dalį užuot telkęs jos bajoriją stoti į kovą prieš lenkiškąjį Jogailą už Lietuvos karalystės, suverenios valstybės, kad ir katalikiškos išlaikymą, lietuvių kalbos vartojimo vietoje lenkiškosios (slaviškosios) plėtojimą ir t.t. .

        Atsakyti
  2. paminėta says:
    3 metai ago

    „Go Vilnius“. Įkyriai primenu, kad lietuvių kalboje žodžio go nėra. Todėl manau, kad tai užsienio įmonė, kuriai lietuvių savimonės nesuprasti.

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    3 metai ago

    Idėja puiki, bet..
    Lietuvių valstybės duobkasiai – landsbergių bendruomenė – saugo Lukiškių aikštę kitam paminklui: jei laimės Benkunskas – čia stovės Vytautas Landsbergis, o jei Majauskas – Šwabas!
    Padarykit prašau vilniečiai, kad landsbergių bendruomenės žmonės Vilnius mero rinkimų nelaimėtų. Jums bus dėkingi padorūs žmonės iš visos Lietuvos!

    Atsakyti
  4. Antanas says:
    3 metai ago

    Pirmų pirmiausia reikėtų pašalinti Lietuvos valdovą Gediminą žeminantį užrašą „didysis kniazius“, o po to reikėtų atsiklausti Faktinio Lietuvos Vadovo, kieno paminklą reikėtų pastatyti pagrindinėje sostinės aikštėje.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      P.S. Ar reikėtų kreiptis šiuo klausimu į Faktinį Vadovą dabar kažkaip suabejojau… Gal pirma reikėtų atsiklausti mūsų strateginių partnerių? Ukrainiečiams jie pareiškė pretenzijas dėl jų tautos didvyrio S. Banderos šlovinimo. Kad paskui, neduokdie, mums nepareikštų pretenzijų, kodėl pastatėme paminklą kažkokiam Vytautui, o ne, pvz., J.Pilsudskiui…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        🙂 🙂 🙂

        Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Vytautui gerai. Net ir turint galvoje tai, kas ką jam prikišti galėtų. – Argi negalime kiekvienas turėti galvoje tą Vytautą, kurį norime? Ir tuos, kur jau buvo, ir tuos, kur dar bus 🙂 Mat, pasak kai kurių žinovų, asmenybėmis, trokštančioms vadovauti, dažniausiai išauga Vytauto vardą gavusieji.
      ………………
      Manyčiau, sumanymas statyti paminklą ne asmeniui, o Laisvės kovoms, buvo išmintingas. Jame telpa viskas – ir pati Laisvės idėja, ir Tauta, tūkstantmečius kovojusi už ją, už išlikimą, tapatybės išsaugojimą, ir tos Tautos asmenybės.

      Atsakyti
      • T0mas J. says:
        3 metai ago

        Viens kitam netrukdo. Galim vienoje aikštėje pastatyti ir Vytautui, ir Laisvės kovoms.
        Prisiminkit Kryžių kalną Meškuičiuose. Kiek ten kryžių telpa!
        Lukiškių aikštė didelė.

        Atsakyti
    • Kažin says:
      3 metai ago

      Vadintis karaliumi tais laikais reiškė būti Popiežiaus valdomam, kai kunigas (Kniazius) reiškė būti pačiam sau viešpačiu – iš prigimties arba bajorams išrinkus. Tokiu atveju Gediminas laiškus pasirašydamas lot. Rex’u – karaliumi, o ne kunigu, faktiškai save pasižemino, tuo kaip ir išreiškė valią būti karaliumi Popiežiaus valdomu.
      Taigi dėl tų trynimų – 9 kartus pamatuok, – dešimtą kirpk…

      Atsakyti
      • Antanas says:
        3 metai ago

        Na, čia jau, Tamsta, filosofija… Pvz., anglų karaliai „dėjo skersą“ ant to Romos popiežiaus ir jo palaiminimo ir po šiai dienai yra tikrai neprastesni karaliai už tuos popiežių „pateptuosius“.

        Atsakyti
        • Kažin says:
          3 metai ago

          Anglų ‘king’ kaip žodis yra giminingas su liet. ‘kunigas’. Gentinėje lietuvių vystymosi stadijoje juo buvo vadinami asmenys, kuriems priklausė prigimtinė ir užgrobimais ar pirkimais įgyta žemė.
          Plėtojantis krikščionybei ir vystantis feodalizmui – ryšio tarp dangaus ir žemės supratimas keitėsi. Vis labiau atskiromis, savarankiškomis tapo bažnyčios ir valstybės institucijos. Šiame procese Anglijoje savo žodžio ‘king’, matyt, reiškusio kaip ir Lietuvoje ‚kunigas‘ prasmę nebuvo atsisakyta, ber jis įgavo lot. rex’o (karalius)- prasmę. Čia yra ta anglų karalių “dėjimo skerso” esmė. Tai įvyko krikščionybei tapus visuotinai. Konkretus to anglų “dėjimo” atvejis nėra žinomas – veikiausiai viskas įvyko palaipsniui istorijos eigoje.
          Gi Gediminas laiškuose Popiežiui ir katalikiškai Europai rašė nuolankiai kaip šv. Petrui (bažnyčiai) krikšto atveju imsiančios priklausyti žemės valdytojas – popiežiaus valdžioje būsiantis rex’as – karalius vardu. Taigi jis rašė pažemindamas, tarsi perleiantis savo teises į žemę iš savininko į jos valdytojo.
          Tai ne jokia filosofija, o gryniausias istorijos vyksmas. Kadangi Gediminas nesikrikštijo, t.y. jis netapo Popiežiaus rex’u – karaliumi. Tad išliko Lietuvos žemių savininku, t.y. kaip tuo metu buvo vadinta – jų Didžiuoju kunigaikščiu.
          Kunigaikštis yra iš žodžio kunigaikštija, reiškiančio tam tikros žemės teritoriją, o ši tokiu vardu radosi iš žodžio kunigas, reiškusio asmenį, kuriam priklausė žemė nuosavybės teise.

          Atsakyti
          • Antanas says:
            3 metai ago

            Tamstos koks išsilavinimas? Aštuonios klasės? Tada daugiau klausimų neturiu. “… Jis rašė pažemindamas…“ Beje, mano kursinis darbas savo laiku buvo kaip tik „Gedimino laiškai“ ir ten jokio pažeminimo ar nusižeminimo nei aš, nei mano kursinio darbo vadovas kažkaip neįžiūrėjome… Gal, kaip sakoma, nebalamutink liaudies, žmogau. Ačiū.

          • Kažin says:
            3 metai ago

            Na va, ne tik “Gedimino laiškuose” svarbių dalykų “neįžiūrėjote”, bet ir šiuo atveju, regis, “neįkandus” turinio, atsikertama ad hominem…

  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    3 metai ago

    Milijonas (pusė visų) darbininkų išvaryta svetur, o maišto nėr ir todėl vienareikšmiškai: dabartinė sostinė – lavoninė.

    Atsakyti
  6. Bartas says:
    3 metai ago

    Pritariu Antanui. Pirmiausia Gediminas – Karalius. Taip. Nors Baranauskų Tomukas sako ne , bet Papa Rymo sakė taip. Katolikai , nedarykit nuodėmės . Klausykit Papos.
    Dar vienas prašymas. Dar kokį šimtą metelių nestatykit V. L. jokio paminkliuko. Nesakysiu kodėl.

    Atsakyti
    • kas tas says:
      3 metai ago

      papa tada buvo? Gal Baltazaras Kosa?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        3 metai ago

        O jie ,anie ir vardus turi ?

        Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      Bartai, ant mūsų tautos Garbės, Proto ir Sąžinės užsimojai?! Žiūrėk – iškrisi siusiodamas pro langą!

      Atsakyti
      • Bartas says:
        3 metai ago

        Ale tikrai .Labai negražiai atrodyčiau. Ant šaligatvio – apsimyžęs ir su ištaškyta smegenine. Siaubas. Pasitaisysiu.

        Atsakyti
  7. siūlyčiiau says:
    3 metai ago

    pastatyti apžvalgos bokšą. Iš aikštelės atsivertų vamzdis, Gedimino kalno stiprybė, disneilendas, išlikusios Turniškių pušys, mieloji autobusų stotis, senovinis Gedimino pr. grindinys, vienas iš pačių pačių pačių patogiausių pasaulyje oro uostų, taip vadinami medinukai, šiuolaikiški šilti Škoda troleibusai, jaukūs metaliniai garažai poilsiui nuo vedybinio gyvenimo, olimpinis niašnl stadionas, greitasis traukinys į Varšuvą, dar reilbaltika į Helsinkio keltą… Kai vaikas paklaus, o kas tas G taškas, drauge pakilsite į bokštą… Susigraudinęs ištarsi: „štai jis“.

    Atsakyti
  8. Antanas › „Kažin“ says:
    3 metai ago

    Kad aš nelabai supratau „Gedimino laiškų“ esmės, gali būti, bet kad mano kursinio darbo vadovas to nesuprato – tai jau, gerbiamasis, atleiskite! Tamstos kaip asmenybės nepažįstu, todėl nesuprantu, kuo čia dėtas tas “ad hominem“ (argumentum ad hominem)… Beje, Gedimino laiškai nebuvo adresuoti asmeniškai popiežiui. Jais jis kvietė į Vilniaus miestą amatininkus. Gediminui rūpėjo miesto gerbūvis, o ne kažkokio ten popiežiaus palaiminimas, nes palaiminimu sotus nebūsi!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      P.S. Tik pirmas iš šešių Gedimino laiškų buvo adresuotas popiežiui Jonui XXII, kuriame jis apskundė kryžiuočius, nešančius Lietuvai ne naują tikėjimą, o grobiančius vietinių gyventojų turtą, tuo tikėdamas, kad popiežius sutramdys tuos Ordino plėšikus. Tai kur čia Gedimino nusižeminimas?!

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 metai ago

        Čia kalba eina apie titulo pasižeminimą. Kaip žinoma iš istorijos, Gediminas kaip Didysis kunigaikštis buvo Aukščiausiu valdovu pagoniškoje Lietuvoje. Lotyniškame pasaulyje Rex (karalius) yra įšventinamas Popiežiaus ir yra jam hierarchiškai pavaldus, Taigi pagal to meto valdovų hierarchiją karalius buvo žemiau už Popiežių. Tokiu atveju akivaizdu, kad Gediminas, buvęs Aukščiausiu pagoniškos Lietuvos valdovu, “Laiškuose” tituluodamasis lotynišku karaliaus vardu, savo titulą pasižemino. Didysis Kunigas ar kungaikštis pagoniškoje sampratoje prilygo Popiežiaus titului.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          3 metai ago

          O taip kaip tada, gerbiamasis, su Anglijos karalių titulais, kurie, pasikartosiu, “dėjo skersą” ant tų visų popiežių?! Kažkaip neįžiūriu logikos Tamstos pamąstymuose… Gal palikime ramybėje tuos “Dievo vietininkus žemėje”? Kas juos paskyrė tais “Dievo vietininkais žemėje”? Dievas? Na, nejuokinkite mano suplyšusių šlepečių, nes jos dar labiau suplyš.

          Atsakyti
  9. Kažin says:
    3 metai ago

    Logiškai tas anglų “dėjimo skerso” Lietuvos atveju taptų, jeigu paminklo įraše Gediminas liktų vadinamas didžiuoju kunigaikščiu, kadangi jis nesikrikštijo ir Lietuvą valdė vadindamasis šiuo lietuvišku vardu, reiškusiu aukščiausiojo Lietuvos valdovo titulą, lygiagrečiai, tik apslavintą, jį naudojo ir slavų valstybės.
    Rusų ‘kniazius’ yra iš pradinio slav. ‘kuniaz’, o šis iš lietuvių ‘kunigas’, kaip ir anglų ‘king’ yra iš šio liet. žodžio, tačiau istorijos eigoje anglų kalboje įgavusio lot. ‘rex’ reikšmę.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      Deja, gerbiamasis, „kniazj“ yra kilęs iš tiurkiško „konaz“. Sėsk – „ dvejetas”!

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 metai ago

        O kodėl ne atvirkščiai – tas tiurkiškas ‘konaz’ radosi iš liet. ‘kunigas’. Juk istorijoje lietuvių kontaktai su tiurkais nėra negalimi. Nenustebčiau, – išgirdęs, jog ir lietuvių žodžiai ‘kūnas, kunigas, Kaunas’ ir t.t. yra tiurkiškos kilmės.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          3 metai ago

          Na, taip, „kūnas, kunigas, Kaunas“ – tokie mieli širdžiai… tiurkiški žodžiai. Ypač žodis „Kaunas“ toks tiurkišas žodis!!! Tai gal ir žodis „Vilnius“ taip pat atkeliavo iš Rytų? Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

          Atsakyti
          • Antanas says:
            3 metai ago

            P.S. Beje, kai kurie baltarusių istorikai Vilnių laiko baltarusišku miestu ir jį vadina Vilna. Tik, va, bėda – jie niekaip negali paaiškinti miesto pavadinimo kilmės, nes, matyt, nemoka lietuviškai ir nežino, kad Vilniaus pavadinimas yra kilęs nuo Vilnios upės, o Vilnia – nuo žodžio „vilnyti“. Štai taip, gerbiami „istorikai“. Dar pasakykite, kad Lietuvos karaimų sostinė Trakai (liet. „trakas“ – iškirsta miško aikštė) yra tiurkų kilmės!

          • Kažin says:
            3 metai ago

            Iš lietuviškos istorijos dalykų nederėtų tyčiotis ir taip juos skaudžiai esame apleidę.

            Vilniaus vardas gana pagrįstai tiek kalbiškai, tiek istoriškai kildintinas iš lietuviškų žodžių kaimena, kiemina, kamina, lotyniško vertinio Vilna, kurį išvertė ir išgarsino Gedimio laiškus Europai Gedimino vardu rašę vienuoliai. Tai padaryta tais sumetimais, kad Europa iš lot. vardo Vilna suprastų, kad jie yra kviečiami atvykti gyventi į vietą, kuri jau yra miesto tipo.

            Kas dėl Kauno, ta labai gali būti, kad jo vardas yra tiurkiškos kilmės arba glimai giminiuotinas su anglų town – miestas.

        • > Kažin says:
          3 metai ago

          Molėtų rajone yra Vilniškio kaimas, Ignalinos rajone- Vilnokų kaimas,Jurbarko rajone, netoli Eržvilko, yra Vilniškiai,Tauragės rajone- Vilnaliai, Prie Maišiagalos yra Vilnojos ežeras, Vilnios upę tikriausiai žinote.Šilutės rajone randame Vilnučio upelį. Tad su lotynų kalba Vilniaus pavadinimas neturi nieko bendro. Su lietuvišku žodžiu ” vilnis”, “vilnyti”- turi.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 metai ago

            Kaip Vilniaus pavadinimas gali neturėti nieko bendro su lotynų kalba, jeigu pačios lietuvių ir lotynų kalbos turi bendrumų, be to, gali būti, kad yra buvęs ir istorinis laikotarpis, kai rašmenys abiejų tautų galėjo būti perimti iš etruskų. Buvo laikotarpis ir kai LDK kanceliarinė kalba buvo lotynų. O kur dar legendos apie liet. kilmę iš romenų. Be to, jau sakiau, kad Vilna – Vilniaus pavadinimas – s kaip vietos pavadinimas panašu, kad užrašytas lotyišku iš liet ‘kaimas’ išverstu žodžiu.
            Lotynų vilia, anglų vilage. – kaimas, šaknis Vil- gimininga su liet. vėlė, Tai, kad vėlė susijusi su bendriniu žodžiu “kamas’, rodo slav. sielo – kaimas, iiet. ‘siela’ ryšys. Beigi pagal senąją pasaulėžiūrą giminės, šeimos apsigyvenimas konkrečiai paimtoje vietoje prasidėdavo nuo palaidojimų joje.

  10. Nuoroda says:
    2 metai ago

    Nei Vyčio, nei „Laisvės kalvos“
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nei-vycio-nei-laisves-kalvos/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.
Istorija

Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti

2025 08 25
Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ministerija ramina ūkinkus dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo

2025 08 22
Piniginė
Lietuvoje

Ką svarbu žinoti skolininkui, susidūrusiam su sunkumais?

2025 08 22
Vaistinė
Gamta ir žmogus

Atnaujinama vaistų išrašymo ir išdavimo tvarka

2025 08 22
J. Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Dėl archeologinių tyrimų keičiasi eismas J. Basanavičiaus gatvėje

2025 08 22
Klaipėdos daugiabučiai
Lietuvoje

Klaipėdoje toliau didinamas statymo vietų skaičius

2025 08 22
„Vytis“
Lietuvoje

Steigiamas gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo centras

2025 08 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje – diskusija, skirta Tauro apygardos 80-mečiui paminėti
  • Maistiniai dažai: koks jų poveikis sveikatai
  • Antifrogen N – patikima apsauga nuo užšalimo ir korozijos
  • Kolekciniai automobiliai: kaip išvengti klaidų perkant?

Kiti Straipsniai

J. Basanavičiaus gatvė

Dėl archeologinių tyrimų keičiasi eismas J. Basanavičiaus gatvėje

2025 08 22
Vaikų darželis

Sostinės darželiuose dar 800 laisvų vietų

2025 08 21
Dronų pilotai | I. Eimutytės-Mikelkevičienės nuotr.

Sostinėje įkurta Antano Gustaičio vardo bepiločių orlaivių kuopa

2025 08 19
Elektrinis laivas

Į Vilnių atvyko antrasis elektrinis keleivinis laivas

2025 08 19
iki.lt nuotr.

S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“

2025 08 15
Vilniaus Didžioji sinagoga

Siekiant atkurti svarbią teritoriją, griaunamas pastatas Vokiečių g.

2025 08 13
Tiltas per Nerį

Pasirašyta sutartis dėl naujo pėsčiųjų tilto per Nerį

2025 08 13
J. Basanavičiaus gatvė

Prasideda sostinės J. Basanavičiaus gatvės atnaujinimas

2025 08 12
Vilniaus geležinkelio stotis

Vilniaus geležinkelio stotis žada tapti nauju traukos centru

2025 08 08
Žaliųjų ežerų paplūdimys

Sostinėje – pokyčiai prie Žaliųjų ežerų paplūdimio

2025 08 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Denisas Jelisievičius apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Aleksandras Dubinskis apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • O 2025 m., apie Pratybų „Zapad“ nebus: rusai neturi tam pajėgumų
  • Jau seniena? apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • Alfa.lt apklausa: apie S. Buškevičius. Šiandienos Vilnius: lietuviškai kalbantis vaikas išvadintas „labusu“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
 Kviečia virtuali paroda „XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus pastatų planai“ | archyvai.lt nuotr.

 Kviečia virtuali paroda „XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus pastatų planai“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai