Prancūziškas batonas metams baigiantis buvo įtrauktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Prancūzijos simboliu tapęs kepinys yra nepamainoma kasdienio prancūzų stalo dalis. Skaičiuojama, kad per metus Prancūzijoje jo iškepama daugiau nei 6 milijardai vienetų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ – pirmasis tinklas, Lietuvoje pradėjęs kepti prancūziškus batonus, o šie – netruko pavergti ir lietuvių širdis.
Istorinis įvykis, svarbus kiekvienam prancūzui
Prancūziško batono kilmė vis dar yra neaiški, o tarp istorikų teorijų yra įvairių – kai kurie mano, kad prancūzų kepėjai XIX amžiuje pailgos duonos idėją parsivežė iš Vienos. Kiti teigia, kad prancūziškas batonas atsirado per Prancūzijos revoliuciją. Iš pradžių prancūziško batono forma nebuvo konkrečiai apibrėžta, tačiau, pasak legendos, pats Napoleonas Bonapartas nusprendė pasirinkti pailgą jo formą tam, kad kareiviai galėtų juos patogiai nešiotis galinėje savo palto kišenėje.
Prekybos tinklo „Iki“ konditeris, prancūzas Thierry Lauvray, sako, kad prancūziško batono į traukimas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – ne tik jo, bet ir visų prancūzų ilgai lauktas įvykis.
„Prancūziško batono į traukimas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – sudėtingas procesas į kurį turėjo įsitraukti net ir pats šalies prezidentas, o tai tik patvirtina jo svarbą. Džiaugiuosi, kad tai įvyko, nes šis kepinys – tikrų tikriausias Prancūzijos simbolis”, – teigia T. Lauvray.
Prancūzijoje šiuo skanėstu mėgaujmasi bene kadien. Dažniausiai jį valgo su uogienėmis, riešutų ir šokolado kremu, sūriais, įvairiausiai kumpiais, netgi mirko jį kavoje.
„Prancūzijoje kiekvienas vyras, moteris ar vaikas kasdieną suvalgo po prancūzišką batoną. Daugumai prancūzų valgis be jo – nėra valgis. Gabalėlį batono su sūriu, kitais priedais ar tiesiog vieną prancūzai dažnai suvalgo ir po valgio, prieš desertą“, – pasakoja jis.
Pasak jo, lietuvių pamėgtą prancūzišką batoną virtuvėje galima panaudoti įvariausiais būdais ir nereikia baimintis, jeigu pasigaminus norimą patiekalą – jo lieka. Nors šis batonas ypač vertinamas šviežias, jį tikrai galima valgyti ir vėliau. „Iki“ konditeris dalijasi keliais naudingais patarimais, kaip panaudoti prancūzišką batoną, kad nereiktų jo švaistyti.
Kaip jo nešvaistyti?
Šaldymas. Batoną tiesiog supjaustykite norimo dydžio gabalėliais, sudėkite į šaldymui skirtus maišelius ir užšaldykite. O užsimanius – tiesiog pašildykite jį orkaitėje.
Padrėkinkite. Kietą ir padžiūvusį batoną galima lengvai prikelti naujam gyvenimui. Tereikia jo kepalą šiek tiek padrėkinti po tekančiu vandeniu ir pašildyti orkaitėje. Kai kurie prieš dėdami į orkaitę batoną dar susuka į foliją, o baigiant kepti – iš jos išvynioja ir dar kelias minutes pakepa, kad jo plutelė vėl taptų traški.
Gaminkite skrebučius. Dar vienas puikus sukietėjusio prancūziško batono panaudojimo būdas – skrebučiai. Batoną reikia supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Juos sudėti į kepimo indą, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, mėgstamais prieskoniais: šviežiomis žolelėmis, trintais česnakais arba česnakų milteliais, ir šiek tiek pakepti. Tokie skrebučiai puikiai tinka sriuboms, salotoms pagardinti. Be to, juos patogu ir užšaldyti.
Malti džiūvėsėliai. Iš sukietėjusio prancūziško batono galima pasigaminti ir džiūvėsėlių. Tai padaryti – itin paprasta. Tiesa, tam, kad džiūvesėliai gautųsi traškūs, reikia įsitikinti, kad batonas tikrai iki galo sudžiūvęs. Galiausiai, jį supjausyti, sudėti į trintuvą ir trinti tol, kol iš batono teliks biri džiūvėsėlių masė.
