Penktadienis, 13 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Vydūnas. Senovė ir mes

www.alkas.lt
2022-12-20 07:30:01
423
PERŽIŪROS
4
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Sakoma, mes pasiekę aukštą kultūros laipsnį. Senovės žmonės stovėję daug žemiau. Ir ieškodami esminio abiejų laikų kultūros skirtumo, tūli prieina ypatingą dalyką. Senovėje tikyba ir kultūra buvo kaip žiedas ir vaisius, o mūsų laikais jiedvi laikomos dažnai du visai nesuderinamu dalyku.

Kreipiant dvasios žvilgį į vidų, į tai, kas yra aukščiau erdvės ir laiko, aukščiau jų turinio, nesikuria erdvės ir laiko daiktai. Užtai žmogaus esybė pakinta.

Kreipdamasis į dvasios sritį, žmogus susikaupia savyje ir grįžta į savo išeigą, į kūrybos gelmes, į Jį, iš kurio pareina viskas, kas yra. Ir tokia dvasios žvilgio krypsnimi patiriama tatai, ką vadiname tikyba, lotynų žodžiu religio.

Supraskime tai gerai! Žmogaus esmė yra kūrybos veiksnys. Į ką jis dedamas, tatai auga. Dedamas į aplinkos turinį, jis kuria daiktus; dedamas į dvasinę sritį, jis kuria dvasines vertybes.

***

Senovėje tūlos tautos vadino pagrindinį savo tautos gyvumą savo dievu. Toks buvo, kaip tūli Seno Testamento žodžiai tai rodo, ir senųjų žydų Jahvė.

O kaip tūli žmonės ir šiandien nori, kad kiti priimtų jų dievą, vadinas, priimtų jų supratimą apie Dievą, kaip tikrąjį Dievą, taip ir žydai norėjo, kad jų dievas būtų garbinamas kaip tikrasis, kaip vienatinis.

O mūsų sentėviai daug aiškiau manyti galėjo. Jie visai suprato, kad skirtingas tautų gyvumas patsai pareina iš Dievo, iš kurio visos tautos yra, ir kad skirtingas tautiškumas leidžia Dievą garbinti tik skirtingu būdu.

Matyti tai kuo aiškiau iš Gedimino pasakymo popiežiaus pasiuntiniui: jūs garbinate Dievą savo būdu, rusai savo, totoriai savo, vokiečiai savo, o mes, lietuviai, vėl savo būdu, bet Jis yra vis tas pats vienas Dievas.

Ir kronikininkas sako, kad Vakarų europiečiai labai nustebo dėl tokio pasakymo. Jiems dar buvo ginčytina, ar kitų dievas ir[gi] yra tikrasis. Bet lietuvio Gedimino sąmonė prieš 700 metų buvo daug šviesesnė negu tųjų sąmonė, kurie tikėjo esą nešėjai aukščiausios kultūros. Gediminas pažino tikriausiąjį monoteizmą.

***

Skirtumas tarp senovės ir mūsų laiko turi būti matomas daugiausia, kad dabar žmonės savo dvasios žvilgį yra įbedę ir jos galias leidžia visiškai į jusnių pasaulio turinį, o senovės žmonės kreipė jį daugiau į vidų, į dvasinį gyvenimą ir į tatai, iš ko viskas pareina. Ir pagal tai naujais laikais radosi daugiau vertybių jusnių pasaulyje, senais laikais – dvasios gyvenime. Todėl dvasios sritis sentėviams ir atrodė kaip tikrovė.

Ir gyvenimas kūnu, ir be jo, jiems nebuvo toks labai skirtingas. Jų supratimu, žmogus gyveno vis tiek, ar buvo gyvas, su kūnu, ar miręs. Todėl jie jautėsi priklausomi ne tiek nuo žemiškumo, kiek nuo Aukščiausiojo.

Bet dabar eina beveik per visą žmoniją ypatingas judesys. Yra numanyta, kad mes esam nuslydę nuo senovės aukštumos. Ir kad svarbu esą ant jos vėl užkopti. Todėl dažnai keliamas šūksmas, kad reikią grįžti senovėn. Reikią įsigyti tą patį gyvenimo ir pasaulio supratimą. Tūlos tautos todėl labai aukštai vertina senovės pasakas ir padavimus.

O tik nėra tai svarbiausias dalykas. Ne taip prieinama senovė. Niekuomet nebegalėsime įsigyti tokio jau pasaulio supratimo, tokios jau tikybos. Visas žmonių vidus, jų nuotaika, jų mintys ir protavimas yra per tuos ilgus amžius kitokie pasidarę.

Senovės padavimai tegali būti akstinas tokį jau skaidrų vidų kurtis, kokį sentėviai turėjo, iš kurio jiems gimė jų pasakos.

O tada galėsime ir išmokti savo dvasios žvilgį vis naujai kreipti į dvasios gelmes, į Didįjį Slėpinį, o ne laikyti amžinai įbedę į jusnims patiriamus dalykus.

Tokiu būdu mes įgysime tą pačią dvasios-sielos laikyseną, kokia gyveno mūsų sentėviai ir tikriausiai pasieksime senovę.

Tada nebekalbėsime taip labai prietaringai apie ją, pastebėję jos menkumus ir kai kuriais atžvilgiais vargingumą. Ir nemėginsime senovės mokslų pastatyti kaip įsakymų, kurių reikia aklai klausyti, bet kaip apraiškas senų laikų, kurios yra naudingos ragintojos ieškoti Jo, kursai nori būti ieškomas ir nori tada leistis randamas ir visą senovės tūrį mums padaryti laiminimu kylančiam tautos ir žmonijos keliui.

Ištraukos iš straipsnio „Senovė ir mes“, pirmąsyk paskelbto Naujojoje Romuvoje, 1934, Nr. 207–208, p. 917–920. Parengta pagal: Vydūnas. Žvilgis į gyvenimo gelmes, I: Gyvenimas – kelionė tobuluman. Sudarytoja Rima Palijanskaitė. Klaipėda–Radviliškis: Litera, 2006, p. 170–173.

Parengė Dainius Razauskas

Skelbta: Būdas, 2002, Nr. 2, 40–41.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vydūnas. Senovė ir mes
  2. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  3. Vydūnas. Mūsų uždavinys (III)
  4. Vydūnas. Europos tautų santykiai
  5. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?
  6. Vydūnas. Krikščionija
  7. Vydūnas. Tikyba
  8. V. Bagdonavičius. Vydūnas čia ir dabar
  9. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I)
  10. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  11. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  12. Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV)
  13. Vydūnas. Politikos kritika
  14. Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė
  15. Vydūnas. Lietuvių santykiavimas vienų su kitais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Romas says:
    3 metai ago

    Vydūnas turėjo Bhagavat – Gitą (indų šventraštis), tikėjo reinkarnacija. ” Žmogaus givata gyvendama pakartotinai, šviesėja” – iš 3 – čio tomo.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    3 metai ago

    “O tada galėsime ir išmokti savo dvasios žvilgį vis naujai kreipti į dvasios gelmes, į Didįjį Slėpinį…”

    Mes Vydūno ainiai turime daug didesnes galimybes nukreipti savo žvilgsnius į “dvasios gelmes”. Yra net keli video – filmai pavadinti raktiniu žodžiu SAMADHI, pvz:

    https://www.youtube.com/watch?v=b-_0GuXCpCc

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Koks buvo senovės mūsų tautos gyvenimo tūris, kitaip sakant būdas, galima paskaityti Simono Daukanto knygoje “Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių”, kur parodyta mūsų dvasios – sielos, esančios kartu su kūnu, laikysena gamtoje. Tačiau tokią laikyseną ėmė įtakoti kitų tautų, turinčių savo, jų manymu aukštesnę gyvenimo būdo laikyseną, kuri ribojama įsakymais ir jų aklai reikia laikytis.

    Atsakyti
  4. Nuorodos says:
    3 metai ago

    • „Veikėme, kad išliktute lietuviais?“ LLD 65-mečiui paminėti
    – voruta.lt/veikeme-kad-isliktute-lietuviais-lld-65-meciui-pamineti/
    • Mokiniai kviečiami dalyvauti nacionaliniame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“
    – voruta.lt/mokiniai-kvieciami-dalyvauti-nacionaliniame-konkurse-lietuvos-kovu-uz-laisve-ir-netekciu-istorija/
    • Česlovas Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną
    – voruta.lt/ceslovas-iskauskas-apginant-antana-smetona/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ugniagesiai
Lietuvoje

Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje

2026 03 13
Dėžės atliekoms
Lietuvoje

Klaipėdiečiams – specialios dėžės pavojingoms atliekoms rinkti

2026 03 13
Teritorijų valymas
Lietuvoje

Po žiemos surenkami smėlio bei skaldelės likučiai

2026 03 13
Siunta
Lietuvoje

Europa apmokestina itin pigias e. prekybos siuntas

2026 03 13
Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi
Lietuvoje

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

2026 03 13
Liejama stela
Kultūra

Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus R. Šulskio ciklo „Fauna“ stelų

2026 03 13
Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui
Lietuvoje

Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui

2026 03 13
Krikštų paprotys Mažojoje Lietuvoje
Etninė kultūra

Naujos vertybės gyvojo paveldo sąvade: nuo šimtametės muzikos iki archajiškos žvejybos paslapčių

2026 03 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kuršis apie Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
  • Mikabalis apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalta žiema atsispindėjo ir gaisrų statistikoje
  • Klaipėdiečiams – specialios dėžės pavojingoms atliekoms rinkti
  • Po žiemos surenkami smėlio bei skaldelės likučiai
  • Europa apmokestina itin pigias e. prekybos siuntas

Kiti Straipsniai

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

Lietuvoje naftos išgaunama mažiau, bet ištekliai tebėra reikšmingi

2026 03 13
Liejama stela

Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus R. Šulskio ciklo „Fauna“ stelų

2026 03 13
Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui

Klaipėdoje prasideda kūrybinio rašymo programa jaunimui

2026 03 13
Trakų rajonas skiria 20 tūkst. eurų gabiems jaunuoliams

Trakų rajonas skiria 20 tūkst. eurų gabiems jaunuoliams: atrinkta 10 stipendijų gavėjų

2026 03 13
Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

Parodos „Didysis labdarys Juozapas Montvila“ kelionė tęsiasi

2026 03 13
Ekskursija Dangaus šviesulių Stebykloje (Molėtų krašto muziejus)

Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai!

2026 03 12
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojai 2026m.

Įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

2026 03 12
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas dr. Adomas Klimantas

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2026 03 12
Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Signataras Algimantas Norvilas

A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

2026 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Kuršis apie Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo
  • Mikabalis apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • P.Skutas apie Seimas ėmėsi LRT įstatymo pakeitimo projekto
  • P.Skutas apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
  • Marija apie A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai