Patyriminės pamokos pagerina mokymosi pasiekimus

Mokyklose, į ugdymo vyksmą įtraukiančiose šiuolaikiškus būdus ir veiklas, besimokantys mokiniai geriau supranta pamokas, jų pasiekimai tampa aukštesni, o mokymasis įdomesnis.

Tokius pastebėjimus apie jų mokyklose taikomo patyriminio ugdymo naudą rudenį vykusioje Lietuvos mokyklų atstovų ir mokinių tėvų apklausoje išsakė didžioji dalis mokytojų ir daugiau nei pusė tėvų.

Apklausoje mokyklų atstovams ir mokinių tėvams buvo užduotas klausimas apie pastebėtus teigiamus pasiekimus, jei mokykloje yra taikomas STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) ugdymas.

57 proc. mokyklų atstovų ir 31 proc. tėvų teigimu, mokiniai sako, kad jiems tapo įdomiau mokytis, 38 proc. mokytojų ir 18 proc. tėvų nurodė, kad mokiniai geriau supranta temas, 17 proc. mokytojų ir 11 proc. tėvų pastebėjo geresnius vaikų mokymosi pasiekimus ir įvertinimus.

„Praktika, bandymais ir skirtingų mokslų įtraukimu grįstas STEAM ugdymas Lietuvoje pradėtas vykdyti gana neseniai ir mokyklų pasiekimai šioje srityje skiriasi:

kai kurios mokyklos dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kitos jau yra pažengusios.

Tikriausiai tai ir lemia skirtingas mokytojų ir tėvų nuomones, nors iš esmės pasiekimai yra labai geri, daugelis pastebi, kad toks ugdymas teikia vienokią ar kitokią naudą.

Remdamasi užsienio šalių ir savo gimnazijos praktika, galiu patvirtinti, kad STEAM veiklos ne tik labiau sudomina bei skatina mokinius, bet ir kelia mokinių pasiekimus“, – sako Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Jankūnaitė.

STEAM naudą įrodo ir tarptautiniai tyrimai. 2016 m. JAV mokslininkai tyrė STEAM pamokų poveikį gamtos mokslų mokymuisi miesto pradinėse mokyklose.

Šio tyrimo išvados parodė, kad mokiniams skyrus vos 9 valandas STEAM veiklų, jų gamtos mokslų pasiekimai pagerėjo keliolika procentų.

Mokymosi atsakomybė tenka mokiniams

Pašnekovė pasakoja, kad praktinis STEAM įgyvendinimas Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje įgavo pagreitį po to, kai gimnazija buvo atrinkta dalyvauti tarptautiniame projekte „STEM mokyklos ženklas“ (angl. „STEM School Label“), kurio metu gimnazijos kolektyvas padėjo įvairioms Europos bendrojo ugdymo mokykloms įsivertinti vykdomas STEM veiklas ir suprasti, kaip jas tobulinti.

Pasak D. Jankūnaitės, gimnazijoje kasmet komplektuojamos gamtos mokslų krypties klasės, kurių ugdymo turinys papildytas integruotu biologijos ir anglų kalbos mokymo moduliu, papildomais fizikos, chemijos, biologijos moduliais.

Šiais metais įsteigtos ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) klasės, viena iš jų – gamtos mokslų (STEAM).

Šios klasės mokinių ugdymo turinys papildytas VDU Gamtos mokslų fakulteto aplinkotyros, biochemijos, biologijos, fizikos krypčių moduliais, dėstytojų ir tyrėjų paskaitomis, praktiniais užsiėmimais VDU Gamtos mokslų fakulteto atviros prieigos mokslinėse laboratorijose.

„Didžiausia atsakomybė įgyvendinant tokį ugdymą ir jį „prisijaukinant“ tenka mokytojams.

Mums pasisekė, kad turime veiklius gimnazijos gamtos mokslų mokytojus, kurie, bendradarbiaudami su kitų dalykų mokytojais, ruošia įtraukiančias bei visapusiškai lavinančias STEAM veiklas.

Be to, šiuo metu gimnazijoje dirba nemažai jaunų veiklių mokytojų, keli iš jų studijuoja ar yra baigę STEAM mokomojo dalyko studijas VDU, todėl turi daug žinių“, – komentuoja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Gimnazijos biologijos ir technologijų mokytojas, STEAM veiklų koordinatorius Rokas Gedrimas atkreipia dėmesį, jog STEAM būdais paremtose pamokose mokytojo vaidmuo yra kitoks nei įprastose pamokose.

„Tokiose pamokose mokytojas iš aiškintojo tampa padėjėju mokiniui:

mokytojas ar keli mokytojai supažindina mokinius su tema ir būdu, kuris bus taikomas per pamoką, ir nuo šio laiko visa mokymosi proceso atsakomybė tenka mokiniams, kurie patys išsikelia veiklos hipotezę, tikslus ir rengia veiklą.

Tokiu būdu ugdoma mokinių saviraiška, žadinamas gilesnis temos supratimas, pasikeičia mokinių požiūris į patį mokymo procesą“, – teigia R. Gedrimas.

Naudos daug, bet skubėti neverta

Jankūnaitė sako, kad gimnazijos bendruomenė palankiai priima STEAM didaktikos būdą.

Mokytojams tai patraukli, įdomi ir naudinga patirtis, tėvai pastebi, kad vaikai noriai eina į mokyklą bei pasiekia aukštesnius mokymosi pasiekimus, o mokiniams patinka integruotos, įdomios pamokos bei įvairūs projektai.

„Mūsų gimnazija dalyvauja tarptautiniuose su STEAM susijusiuose projektuose, po kurių renkame gimnazistų atsiliepimus apie juos.

Mokiniai įvardija, kad tai ne tik suteikia nemažai naujos patirties jiems kaip asmenybėms – padeda geriau pažinti save, patobulinti anglų kalbos žinias bei viešojo kalbėjimo įgūdžius, bet ir geriau įsisąmoninti STEAM naudą, karjeros galimybes bei tai, kaip dar daugiau pritaikyti mokykloje įgytas žinias gyvenime.

Pavyzdžiui, daug teigiamų atsiliepimų sulaukė projektas „Matematinis mąstymas gyvenimo kokybės projektavimui“, kurio veiklos buvo sutelktos į matematiniu mąstymu grįstą gyvenimo kokybės projektavimą, mokiniai buvo skatinami ugdytis aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius.

Pastebėjome išaugusį mokinių domėjimąsi matematika“, – pasakoja pašnekovė.

Paklausta, ką patartų dar abejojantiems mokyklų atstovams, ar verta investuoti laiko ir dėmesio į STEAM veiklas, D. Jankūnaitė atsako, kad svarbiausia neskubėti savo pamokoms „klijuoti“ STEAM etiketės.

Pirmiausia būtina įsigilinti į pačios STEAM didaktikos principus ir būdus, gerai apmąsčius paruošti veiklų planus.

Ir nebijoti konsultuotis su mokyklomis, kurios jau sėkmingai taiko STEAM – tada beliks džiaugtis įdėto darbo vaisiais.

STEAM yra integruotas, į kompleksišką skirtingų dalykų žinių taikymą nukreiptas ugdymas, padedantis mokiniams pamokose įgytas teorines žinias iš karto pritaikyti praktikoje.

Šis ugdymas padeda skatinti mokinių susidomėjimą gamtos, inžinerijos ir technologijos mokslais.

Šiuo metu šalies regionuose veikia 7 STEAM centrai, įkurti ES investicijų lėšomis, kurių laboratorijose gali dirbti mokiniai iš įvairių mokyklų, kuriami dar 3 tokie centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

2022 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusioje Lietuvos pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojų, direktorių ir moksleivių tėvų apklausoje dalyvavo 1661 apklaustasis.

Apklausą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdė rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ ir išmanios komunikacijos agentūra „Idea prima“.