Norime jus supažindinti su paslaptingiausiu mūsų krašto paukščiu, kurį turbūt retas esate matę, užtat dauguma girdėję. Tačiau ar girdėdami supratote, kad tai didysis baublys (Botaurus stellaris)?
Poravimosi laikotarpio įkarštyje didieji baubliai ežerų pakraščiuose skleidžia tikrai ne paukštišką baubimą, kuris girdimas už kelių kilometrų.
Baubimas labiausiai suintensyvėja atėjus romantiškoms sutemoms.
Tuomet didžiausiose rūšies buveinėse, pavyzdžiui, Žuvinto rezervate ir Nemuno deltoje, nendrynai pradeda vieningai gausti.
Paslaptingas balsas po žvaigždėtu nakties dangumi yra mįslingo rūšies lotyniško pavadinimo – Botaurus stellaris – priežastimi.
„Bos“ ir „taurus“ nurodo jautį, bulių , o „stella“ – žvaigždę.
Baublys turi ir kitų įdomių savybių. Jis sugeba keliauti nendrėmis, ilgais kojų pirštais sugniauždamas po kuokštą stiebų.
Ištikus pavojui baublys neskuba sprukti, bet maskuojasi – vertikaliai išsitiesia žolių tankmėje, apsimesdamas sausu stuobriu ar nendrės kotu.
Didieji baubliai apsigyvena didesniuose nei 2–3 hektarų vandens telkiniuose, apaugusiuose nendrynais.
Pastarieji turi būti seklūs, tačiau pernelyg nesutankėję, kad į juos galėtų įplaukti žuvys – pagrindinis baublių grobis.
Didysis baublys daug metų užima tas pačias vandens telkinio vietas, kuriose tarp nendrių sukrauna tris-penkis lizdus.
Taigi jau supratote, kad sėkmės atveju baubliui pavyksta prisišaukti daugiau nei vieną patelę.
Vienoje dėtyje paprastai būna 4–5 kiaušiniai.
Rudeninė didžiųjų baublių migracija vyksta rugsėjo-spalio mėnesiais, tačiau pasitaiko ir Lietuvoje žiemojančių individų.
Grėsmę šiems paukščiams kelia tinkamų buveinių išnykimas, kai nendrynai suželia per tankiai ir tampa netinkami baubliams maitintis.
Taip pat pasitaiko paukščių žūčių, kai jiems parskridus pavasarį sugrįžta šalčiai.
Tuomet nendrynų seklumos įšąla ir išbadėję paukščiai išsenka iki mirties.
Lietuvoje didžiųjų baublių populiaciją sudaro iki 1500–2000 patinų.
Gausiausiai peri Nemuno deltoje, Žuvinto biosferos rezervate, Tyrulių pelkėje, taip pat Aukštaitijos nacionalinio parko ir Metelių, Dusios, Obelijos ežeruose.
Ten galite tikėtis išgirsti unikalųjį jų baubimą.
Šių įdomių paukščių gyvenamąsias vietas saugo „Natura 2000“ tinklas.
Parengta pagal LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ pranešimą
O šiam gražuoliui radau draugiją:
– voruta.lt/isskirti-daugiausiai-baltymu-turintys-augaliniai-produktai-vienas-ju-turi-daugiau-baltymu-negu-mesa-ar-zuvis/
Nučiuožę iki pusės ekrano rasite Rekomenduojami video – paukščių giesmių įrašai. Tikra atgaiva sielai, akims ir ausims. Įjungei, ir gali kokį darbą dirbti. Kad ir spaudą peržvelgti. O jie tau širdį glosto ir balsų, ir aprėdo grožiu.
Peri Janavo ežere, kalvarijos sav. Buvo i kiema atskridęs…
Kada baigsite trupinti sintetinius prancūziškus batonus? Norite pamaitinti paukštelius, nusipirkte jiems skirtų sėklyčių rinkinių. Nenubiednėsite tikrai.
Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje labai trūksta švietimo gyvosios gamtos atžvilgiu. Žmonės tiesiog nesupranta, kad daro tik blogiau, lesindami laukinius vandens paukščius baltų miltų duona. Taip jau pas mus įprasta, kad mažam vaikui pasakojama ir pirštu rodoma į pravažiuojantį prabangų automobilį, o ne šalia ant šakos strikinėjantį bukutį. Paskui taip ir būna, kad visi paukščiai – žvirbliai, o visi vandens paukščiai – antys, kurioms galima pamėtyti batono.
Vilniuje pasirodė itin retai sutinkamas paukštis: tokį pamatyti pasiseka ne kiekvienam
– lrytas.lt/gamta/fauna/2022/12/19/news/vilniuje-pasirode-itin-retai-sutinkamas-paukstis-toki-pamatyti-pasiseka-ne-kiekvienam-25548247
Iš norvegų jų nacionalinį paukštį „nukosėjom”?
O ar tai ne itin šaltos žiemos pranašystė, jei jis į Norvegiją nebeskrido, čia apsistojo?