Gruodžio 9 d. baigėsi valstybės ginkluotųjų pajėgų vadavietės ir vadovavimo bruožų procedūrų patikrinimo pratybos „Perkūno griausmas 22“, vykusios Lietuvos kariuomenės Adolfo Ramanausko karinio rengimo centre ir visų ginkluotųjų pajėgų štabuose.
Lietuvos kariuomenės pajėgos, vienetai ir kariai nuolat treniruojasi svarbiausiam tikslui – pasiruošimui valstybės ginkluotai gynybai, ne išimtis ir vadovaujantys kariai.
Treniruotasi vykdyti Lietuvos valstybės ginkluotos gynybos planavimą ir jos vykdymą, reaguojant į įvairaus pobūdžio surežisuotus nutikimus keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui ir šalies suverenumui.
„Treniruotis privalo kiekvienas, nepriklausomai nuo karinio laipsnio ar užimamų pareigų.
Šios pratybos nukreiptos į strateginį-operacinį lygmenį, siekiant pasitikrinti ir įsivertinti kariuomenės štabų ir vadovų pasirengimą bei koordinavimąsi tarpusavyje.
Jų metu skatinau kuo daugiau diskutuoti, klausti, modeliuoti nutikimus, taip iš dalies apsunkinant planavimo komandos darbą, bet tuo pačiu pasiekiant geriausių rezultatų.
Šių pratybų sėkmė yra visų ateinančių metų pratybų pagrindas ir sėkmė“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Pratybose dalyvavo ir sprendimus priiminėjo Lietuvos kariuomenės vadas, ginkluotųjų pajėgų vadavietės personalas, atskirų pajėgų ir padalinių vadai, remiantys kariai ir kitų valstybinių organizacijų atstovai.
Pirmą kartą šiose pratybose dalyvavo Vokietijos brigados priešakinės vadavietės kariai, kaip Sausumo pajėgų Štabo sudėtinė dalis.
Pratybos parodė pajėgų gebėjimus vykdyti priskirtas ir nurodytas užduotis, Lietuvos kariuomenės pasirengimą į procesus įtraukti ankstesnėse „Perkūno griausmo“ pratybose identifikuotas pamokas ir užtikrinti gerą sąveiką su kitomis šalies institucijomis bei organizacijomis, kurios yra itin svarbios šalies gynybai.
Strateginio-operacinio lygmens pratybos „Perkūno griausmas“ yra skirtos planuoti ir tobulinti valstybės ginkluotos gynybos rengimą, ginkluotoms pajėgoms veikiant savarankiškai ir sąveikaujant su atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės taikos meto uždavinių – užtikrinti kovinės parengties palaikymą ir pasiruošimą valstybės ginkluotai gynybai.
