Ketvirtadienis, 26 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas

L. Kalėdienė. Lietuvos lenkams kažko vis trūksta, kažko vis negana

Laima Kalėdienė, www.alkas.lt
2022-12-08 22:01:31
62
Tomaševskininkų mitingas prie JAV ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Tomaševskininkų mitingas prie JAV ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana… O štai Seimo narė Beata Petkevič gruodžio 7 d. spaudos konferencijoje Seime su trimis savo draugais ir bendraminčiais aiškiai pasakė, ko jiems trūksta ir ko negana: galimybės Lietuvos dokumentuose rašyti savo vardus ir pavardes su visomis lenkiškomis raidėmis.

Apie kitus atvejus, kokias nors norvegų æ, ø, å ar ispanų ñ arba vokiečių ä, ö, ü, ß (eszett, nepainioti su graikų β beta) nekalbėjo. Gal kol kas raidžių su diakritiniais ženklais ir pritrūko tik lenkai.

Mat šiemet gegužę įsigaliojus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, teisę įrašyti dabartinėje lietuvių abėcėlėje nesamas raides q, w ir x įgijo tik ne lietuvių tautybės piliečiai, o lietuviai tokią teisę gauna arba imdami sutuoktinio pavardę, kurioje tos raidės įrašytos kitos valstybės dokumentuose, arba ne nuo gimimo įgydami ar susigrąžindami Lietuvos pilietybę.

Per spaudos konferenciją Beata Petkevič pranešė, kad per septynis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo teisę dokumentuose rašyti q, w ir x  gavo 532 Lietuvos piliečiai, dokumentuose buvusias lietuviškas č, š, ž išreikšti junginiais cz, sz, rz  – 270, o dar 89 pasinaudojo abiem šiom galimybėm, taigi iš viso 891 Lietuvos pilietis pasikeitė savo pavardės ir vardo užrašymą dokumentuose.

Laima Kalėdienė | Alkas.lt ekrano nuotrt.
prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt ekrano nuotrt.

Tiesa, lieka neaišku, iš kur žinoti, kaip rašyti pakeistas jų pavardes. Nors Beata Petkevič pranešė pakeitusi savo pavardės užrašymą, bet aš pirmą kartą tik stebėdama šią spaudos konferenciją pamačiau lentelę su pavarde Pietkiewicz, tai vengdama įžeisti jautriąją Seimo narę dėl jos pavardės užrašymo nusprendžiau neeksperimentuoti ir straipsnyje užrašyti valstybine lietuvių kalba, nes tikrai nebūčiau tų dviejų ie įrašiusi…

Be to, iš kur man žinoti, kas įteisinta, o kas savavališka? Pavyzdžiui, kitas konferencijos dalyvis, Jaroslavas Volkonovskis, buvo pasidėjęs lentelę su užrašu Jarosław Wołkanowski. Jis pasakojo, kad ir teismas jam leidęs taip rašyti, nes teisėja neįžvelgusi esminio skirtumo tarp paprastos l ir ł su perbrauka.

Generalinės prokurorės nurodymu antros instancijos teismo teisėja pažiūrėjo atidžiau, todėl jai pavyko įžvelgti skirtumą… Bet pagrįsti tokį sprendimą šis teismas paprašė jau Konstitucinio Teismo.

Va čia ir išlindo yla iš maišo. Juk geriausia gynyba yra puolimas. Iš pradžių buvo visai neaišku, kodėl nei iš šio, nei iš to spaudos konferencijoje apie pavardžių rašymo dokumentuose aktualijas vienas iš jos dalyvių Darijušas Litvinovičius, priminęs, kad neabejotinai Lietuvos lenkų pavardžių rašymo dokumentuose peripetijas spręs teismai, staiga karštai ėmė kviesti iš anksto apsidrausti nuo tokių, kurie, dirbdami ankstesnių kadencijų KT, jau ne kartą yra priėmę nepalankių sprendimų.

Aišku, kodėl Litvinovičius pasistengė jau dabar juos apjuodinti!

Visų pirma buvusį KT teisėją ir pirmininką, o nuo 2013 m. dirbantį Europos žmogaus teisių teisme Egidijų Kūrį.

Už tai, kad buvo nostrifikuota jo disertacija, kurios pavadinime minima tarybinė liaudis ir socialistinė savivalda! Kliuvo ir kitai buvusiai KT teisėjai Tomai Birmontienei už Lietuvos milicijos pavadinimą tarybine!

O tai kaip tada reikėjo vadinti tai, kas buvo to meto realija?! 

Bet labiausiai abiem šiems teisėjams kliuvo dėl tėvų – nomenklatūros vaikai!

Suprantama, kodėl Litvinovičius ir kiti jo bendraminčiai nenorėtų, jog šie žymūs teisėjai dalyvautų viešose diskusijose dėl asmenvardžių įstatymo atitikimo Konstitucijai. Juk jie gali vis dar tebeturėti kitokią nuomonę nei dabartinis KT, kuris dar nesiryžta priimti svarstyti Seimo narių paklausimo dėl šio asmenvardžių rašybos įstatymo atitikimo Konstitucijos 14 ir 29 straipsniams – ar nediskriminuojama dėl kalbos ir dėl tautybės.  

Bet labiausiai net kelis kartus kliuvo dabartiniam Seimo nariui Eugenijui Jovaišai – jis vadintas neišprususiu, nors ir išsilavinusiu. Gerbiamu ar negerbiamu.

Nesvarbu, kad profesorius, kad tikrasis Lietuvos Mokslų Akademijos narys. Neįtiko kolegei Beatai Petkevič, kai viešai spaudoje suabejojo, ar lenkiškais rašmenimis užrašyta jos pavardė rodo, kad ji esanti Lietuvos pilietė.

Dar akivaizdžiau savo išmintį ir išsilavinimą pademonstravo ketvirtasis pašnekovas – Raimundas Klonovskis: dabartinę lietuvių kalbos fonetinio užrašymo praktiką esą įdiegusi Rusija 1940 m.!

Pasirodo, kad Lietuvos lenkų pareiga vis dar esanti išvesti lietuvius iš šios okupacijos – dabar pakeitus rašybos taisykles. Klonovskis kvietė aplankyti Jono Basanavičiaus kapą ir įsižiūrėti, kaip ir kokiomis raidėmis jis pats rašė.

Iš tikrųjų antkapyje esama dvejopos rašybos: paties Basanavičiaus, palaidoto 1927 m., pavardė net dukart užrašyta su dabartinėmis v ir č, o citata iš 1882 m. jo raštų – su w, sz! Niekas neklastota, atitinkamai pagal to meto taisykles: tik 1901 m., dar spaudos draudimo metu, Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ buvo įtvirtinta fonetinė rašyba, atitolinusi lietuviškąją nuo lenkiškosios, todėl v imta rašyti vietoj w, čekiškos č ir ž vietoj cz ir ż.

Norint įtikinti tuo, ko nėra, reikia sakyti pusę teisybės. Esą Lenkijoje tai jau jokios diskriminacijos dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nėra, nes įstatymas leidžia užrašyti asmenvardžius, pvz., lietuviškomis raidėmis. Ir tikrai, žmonės užsirašo. Tik labai mažai, nes valstybės registras to neįgalina.

Nėra galimybės su lietuviškomis ar kitokiomis nelenkiškomis raidėmis užrašytais dokumentais būti aptarnautam bankuose, valstybės įstaigose. Valstybinė kalba yra lenkų. 

Lenkijos registras naudojasi tik lenkiška klaviatūra su lenkiškų raidžių Unicode kodais: ł kodas 0142, o l – 006C. (Pabandykite surinkti klaviatūra 0142 ir paspauskite Alt ir x. O dabar 006C ir Alt su x.) Dabartiniais laikais visiems tenka dirbti su kompiuteriais. Klaviatūroje telpa tiek raidžių, kiek telpa: norint rašyti kita kalba, reikia perjungti klaviatūrą. Nes, pvz., lietuviškoje klaviatūroje nėra nelietuviškų raidžių, išskyrus q, w ir x.

Aišku, yra ir kitų būdų ekrane užrašyti ne pagrindinės klaviatūros kalbos raides, bet visa tai yra susiję su papildomomis pastangomis arba patobulinimais, kurie, kaip žinia, brangiai kainuoja.

Laisvės partijos deleguota ministrė Evelina Dobrovolska viename interviu yra žadėjusi, kad Lietuvos registras būsiąs pritaikytas techniškai užrašyti visas pavardes, kad ir kaip jos būtų rašomos dokumentuose. Lėšų būsią rasta.

Kita Laisvės partijos deleguota ministrė Aušrinė Armonaitė jau 11 mėnesių tikrina, kurie kalbos skaitmenizavimui iš ES gauti 35 mln. eurų skirti šieno ravėjimui, o kurie…

Kas galėtų paneigti prielaidą, kad visai gali būti, jog Laisvės partijos ministrės gali turėti bendrą tikslą modernizuoti registrą?

Reikia pinigų – pinigų yra, tik tuos šienautojus reikėtų pačius išravėti, kaip, pvz., nepaklusnų ir menkai tesuprantantį Laisvės partijos planus buvusį VLKK pirmininką Audrį Antanaitį. Vadovaujant Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui, irgi Laisvės partijos deleguotam.   

O juk galima planuoti viešai, be apgaulės. Gal net netikėtų dalykų atsitiktų. Štai dabar dėl karo Ukrainoje diskutuojama, kaip atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios mokymo Lietuvos mokyklose.

Šiukštu tylima dėl rusiškų mokyklų perėjimo į mokymą valstybine kalba, kaip yra valstybės mastu suplanavusios Estija su Latvija.

Lietuvoje tuo labiau tylima dėl lenkiškų mokyklų perėjimo prie mokymo valstybine kalba, kaip yra visoje Europos Sąjungoje. Geriau būtų taip, kaip yra ES ir Lietuvoje.

Rusų kalbą kaip antrąją nors iš dalies galima keisti lenkų kalba. O ką – viena iš Europos Sąjungos kalbų! Ir mokytojų – nors vežimu vežk!

Gerai būtų politikams dirbti sąžiningai, tada nereikėtų tiek vargti kuriant slaptuosius planus. Gal ir pagarbos rastųsi daugiau.  

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, sociolingvistė, profesorė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kalėdienė. Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime
  2. L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
  3. V. Sinica. Lietuvos lenkams neturėtų galioti įstatymai?
  4. L. Kalėdienė. Nuomonė ir argumentai dėl asmenvardžių rašymo reglamentavimo
  5. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  6. L. Kalėdienė. Kas išmetė „w“ iš lietuviškos abėcėlės?
  7. L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video)
  8. L. Kalėdienė. Už ką dėkojo Lenkijos prezidentas?
  9. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  10. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  11. 53 Seimo nariai siūlo lenkams neįtikusį Švietimo įstatymą skųsti Konstituciniam teismui
  12. J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video)
  13. J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video)
  14. L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  15. R. Karbauskis. Viena didžiausių lietuvių Tautos ir lietuvių kalbos išdavysčių atkurtos Lietuvos istorijoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 62

  1. Va dėl ko pradeda kibti prie KT teisėjų says:
    3 metai ago

    Konstituciniam Teismui įteikti jau du prašymai išnagrinėti klausimus dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose. Todėl, ko gero, bus mėginama paveikti (kompromituoti) KT teisėjus. Jie iki šiol įrodydavo, kad Lietuvoje galioja Lietuvos Konstitucija. Jos 14 straipsnis sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (2022) pažeidžia net du Konstitucijos straipsnius: 14 ir 29. Va dėl ko pradedama kibti prie KT teisėjų.

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Vos pamatau Dobrovolskos pavardę televizijoje,ekrane, iškart pasidaro aišku, kad šis Trojos arklys Seime kalbės valstybės griovimo (lot, destrukcija) klausimais.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Dėl nuotraukos, t.y., dėl šaukimosi USA pagalbos – tai gal V.T. visų pirma kreiptųsi į USA, kad ji parodytų pavyzdį? 🙂 O paskui ją jau visos pasaulio tautos pereitų prie „civilizuotos” rašybos? 🙂
      Juk nėra JOKIOS problemos: dauguma piliečių, kaip rodo parašai peticijoje, neprieštarauja dėl originalaus nelietuviškos pavardės įrašo, tik, logiškai, reikalauja 2-kalbio paso – kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika liktų. Seimas patenkina rinkėjų reikalavimą (peticiją pasirašė ir lenkakalbiai piliečiai!), ir ramu – priežasčių ginčams nelieka! Tik tiek ir tereikia.
      Tačiau, kaip matome, būtent tai ir yra tikrasis tikslas – kad nebūtų ramu , kad būtų kuo nuolat Lietuvą šantažuoti, žadinti lenkakalbių nesantaiką su lietuviais. Vėl manipuliuojama per „repatriaciją” sąmoningai, ateities konfliktams čia paliktų pačios PL lenkais nepripažintų perkrikštytų vietos gyventojų. Vėl jų sąskaita SIEKIAMA ABIEJŲ TAUTŲ SANTYKIŲ ĮTAMPOS. JI YRA TIKSLAS. Kas Šrioderis PL parlamente bei vyriausybėje tuo rūpinasi*? Žinoma, ir pati kaimynė dvilapio paso plitimo baiminasi. JAI tai labai nenaudinga, nes tokio paties gali pareikalauti ir visuose jos paribiuose su žemėmis aneksuoti kitataučiai – ukrainai, baltrusiai, slovakai, čekai, vokiečiai. Aneksuoti taip pat, kaip aneksuotos lietuvių žemės. Ji tai laiko galimu ateities pavojumi sau.
      …………………………….
      * Ar atkreipėte dėmesį, jog Paleckio org-ją „šefuoja” lenkų pilietybės rusas? 🙂 Tai dar kartą įrodo. jog Kremlius suinteresuotas kurstyti lenkų politikus nepertraukiamam Lietuvos šantažavimui, puldinėjimams, ir vietos lenkakalbių įtikinėjimo, jog jie skriaudžiami. GĖDA ?mūsų Seimui, kad mažytės Latvijos Seimas turi stipresnį, nei mūsų, stuburą! Gėda ir mums, nedalyvaujantiems rinkimuose, ir tokiu būdų sudarantiems sąlygas, kad tokios sudėties ir kėslų prieš mūsų Konstituciją bei suverenią Lietuvos valstybę turintis Seimas bei vyriausybė Lietuvoje egzistuotų.

      Atsakyti
    • Comments are turned off.SKAITIKLIS says:
      3 metai ago

      Geriau ne matyti, o girdėti kalbos valstybėje tarimą: “Trumpas”; “Bidenas” ir kita kitų šalių kompanija su vardo ir pavardės galūne “as” arba “us”. P.S. Pastaba: po kablelio dėkime tarpelį.

      Atsakyti
      • esi says:
        3 metai ago

        anglas? Iš Australijos? Vejetau! Kokia garbė!

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Trampas, Baidenas – tik pavyzdys, jog tos pačios raidės kituose kraštuose visai kitus garsus reiškia. Netgi kaimyninių šalių raidžių tarimą palyginę, turėtume nustebti: kaip gi taip – mūsų kaime g = g, h = h, o j = j, o vos už kelių km esančiame kitai valstybei priklausančiame kaime jos visai kitaip tariamos?! O juk abėcėlės mūsų vienodos – lotyniško pagrindo! Būtent taip jau yra, kad tokia pat, kaip tavo abėcėle parašyto žodžio skambesio neatspėsi. Nes yra šalių, kur raidės, Europos šalyse reiškiančios balsį (kad ir ne tą patį, bet balsį) , ten priebalsį reiškia. Kai kurios angliškos pavardės labai plačiai paplitusios pasaulyje. Tose, kur naudojama lot. pagr. abėcėlė, arba komercinė „abėcėlė”, tos pavardės rašomos vienodai, tačiau jų tarimas daugumoje tų šalių bent vienu garsu skiriasi, o kitose iš skambesio jau ir visai neatpažinsi, nors rašytinis jų pavidalas visose šalyse visiškai tapatus.

          Atsakyti
  3. Česlova Zukulienė says:
    3 metai ago

    Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.Jos keisti niekas neturi teisės.O jei kas bando,vadinasi pažeidžia Lietuvos Konstituciją.O už Konstitucijos pažeidimą galima prarasti ir Seimo nario mandatą.Blogai,kad lietuviai labai nuolaidūs.Kas netingi,tas lietuviui priteršia ant galvos.Ir taip šimtmetis po šimtmečio.Neseniai buvo,kad lietuvis Lietuvoje neturėjo teisės nei skaityti ,nei rašyti,nei kalbėti lietuviškai.Buvo laikai,kai lietuviukams buvo uždrausta mokytis lietuviškose mokyklose.Taip buvo iki 1939 metų Švenčionių žemėje.Todėl čia iki dabar dalis žmonių nemoka lietuviškai nei kalbėti,nei rašyti,nes buvo priversti lankyti lenkiškas mokyklas,o lietuviškos mokyklos buvo nuolat uždarinėjamos arba draudžiamos.Buvo naikinamos lietuviškos skaityklos,o knygos dingdavo nežinia kur.Primenu,”Ryto”draugijos rankraščių fondas yra saugomas Mokslų Akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje.Pasidomėkit šiais dokumentais,kurie rodo Rytų Lietuvos skaudžius laikus.Lietuvi,būk tvirtas,saugok savo stuburą ir neleisk eilinį kartą kam nors užsilipti Tau ant sprando.Gerbk save,gerbk savo protėvius,gerbk savo gimtuosius takus.

    Atsakyti
    • Comments are turned off.SKAITIKLIS says:
      3 metai ago

      Pastaba: DĖKIME TARPELĮ IR PO KABLELIO IR PO TAŠKO.

      Atsakyti
      • dėkime says:
        3 metai ago

        kablelį prieš antrą, pasikartojantį IR.

        Atsakyti
    • Šiaip says:
      3 metai ago

      Kuo durniau, tuo mažiau abejonių: “kalbos niekas netri teisės keisti”. Pagrindinė gyvos kalbos savybė – NUOLATINIS KITIMAS.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Yra skirtumas – ar kalba IŠ SAVĘS, iš savo šaknų, pamatų plėtojama pagal kintančio gyvenimo TIKRAS reikmes, ar į ją primityviai primaišoma iš svetur atvilktų gatavų žodžių ir net gramatinių konstrukcijų, ar kai turimi žodžiai pradedami vartoti svetimų kalbų reikšmėmis. Be visų kitų blogybių, tai rodo ne gimtosios kalbos trūkumus, o lengvai svetimai įtakai pasiduodančios asmenybės kompleksus, savęs gėdijimąsi ir norą pasislėpti po svetimomis „tobulybėmis”, arba ir visišką negebėjimą mąstyti, daryti išvadas, logikos stoką.

        Atsakyti
        • Šiaip says:
          3 metai ago

          O kas čia tas jau teisėjas bus, kuris nustatys tas TIKRĄSIAS reikmes? Ar tik ne Žemyna 🙂

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 metai ago

            Ne, ji bus jau kitur. Tad pareigą nesudarkytą išsaugoti iš senovės paveldėtą Kalbos Lobyną teks Tamstai ir kitoms ateities kartoms.

  4. nuomonė says:
    3 metai ago

    Manau, gerb. Ryšardas Maceikianecas Seime galėtų pakomentuoti savo straipsnį “Lietuvos lenkai- kas jie yra” , publikuotą ir alkas.lt :
    “Mykolas Balinskis, gimęs ir palaidotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto auklėtinis, istorikas, rašytojas, publicistas, švietimo veikėjas, Vilniaus bajorų instituto kuratorius ir Vilniaus archeologijos komisijos vicepirmininkas, knygoje, išleistoje praėjus beveik trims šimtams metų po Liublino unijos, dar neapžymėjo, kad Vilniuje būtų lenkų, nors rašė lenkiškai, matyt, save priskirdamas lenkakalbiams lietuviams, nors toks apibūdinimas tuomet apskritai turbūt nebuvo žinomas.
    “[…] Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių žmonių taip mažai, kad šiuo požiūriu jokio skyriaus sudaryti negali”. (Opisanie statystyczne miasta Wilna przez Michała Balińskiego. Wilno, Józef Zawadzki, 1835. Str. 61)., 1835. Psl. 61).

    Maža to – 1846 m. visoje Vilniaus apskrityje nematyti gyventojų lenkų, tiktai pažyma, kad pastebėtas lenkinimo procesas, vykstantis pietų kryptimi nuo Vilijos.

    „[…] Vilniaus apskritis. Abipus Vilijos esanti, visa vakarinė jos dalis tarp Vilniaus ir Ukmergės nusidriekusi, yra labai derlinga, kviečių ir linų gausi, o pietuose dideliais puikiausios rūšies pušynais apaugusi, gyvenama pačių lietuvių. Tačiau lietuvių kalba ištisai vyrauja tik šiaurinėje pusėje, t. y. dešiniajame Vilijos krante; pietuose, prie paties Vilniaus, ją išstūmė lenkų kalba, o toliau tarpusavyje susimaišę lietuviškai kalbantys kaimai su kaimais, kuriuose vartojama lenkų – rusų kalba. Tačiau tarp kaimo žmonių lietuvių kalba šioje apskrityje nustelbia abi paminėtas kalbas. Kai kuriose vietovėse, nors kaimų pavadinimai ir net jų gyventojų pavardės yra grynai lietuviškos, tačiau gimtoji kalba jau pamiršta. Senieji inventoriai, t. y. turto aprašai, įrodo, kad šis pokytis prasidėjo per karus su Švedija valdant Jonui Kazimierui, kurie kartu su maro užkratu, siautusiu po jų šalyje, išguldė daug žmonių. Naujakuriai, atvykę iš gilesnės D. Kunigaikštystės rusiškos ir lietuviškos dalies, prisidėjo prie to kalbinio pokyčio tarp kitų gyventojų“. (Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym, opisana przez Michała Balińskiego i Tymoteusza Lipinskiego, t.III. W-wa, nakład i druk S. Orgelbranda, 1846., psl. 122–123).
    Lenkinimo procesas bėgant laikui tikriausiai stiprėjo, ypač po 1863–1864 m. sukilimo, vis dėlto reikšmingesnis ar masinis gyventojų persikėlimas iš kaimyninės Lenkijos į Lietuvą jokiuose šaltiniuose nepažymėtas….”
    https://alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/

    Atsakyti
  5. po kiek laiko says:
    3 metai ago

    labai galimai ir rusai pareikalaus to pačio, ko dabar reikalauja lenkai. O kodėl ne? Ir jau tada pastariesiems nebus kaip atsakyti. Taip galimai sparčiai einama link valstybinės kalbos panaikinimo. Bet jau ir šiandien ar Lietuvos Respublikoje lietuvių yra valstybinė? Nusibodo tas begalinis baksnojimas į laisvės partiją, kuri turi tik 11 balsų seime. Ką ta laisvės partija pasiektų, jei neturėtų krikščionių ir liberalų palaikymo (reiškia, jų verybės tos pačios!) su tais 11 balsų?

    Atsakyti
    • Comments are turned off.SKAITIKLIS says:
      3 metai ago

      Pastaba: po kiek laiko nenaudos liežuvio – nebus reikalo kalbėti…

      Atsakyti
  6. Senis says:
    3 metai ago

    Įdomu, gal kai kurie lietuviai, remdamiesi senais senelių dokumentais, taip pat galėtų “patikslinti” savo pavardžių rašybą, pavyzdžiui, Žukowski, Karbowski, … , juk taip širdžiai miela…

    Atsakyti
    • dar says:
      3 metai ago

      Taip , teko matyti okupacinės Rusijos caro valdžios išduotus pasus seneliui ir proseneliui- ten Mykolo vardas rašomas Michail, Juozo- Josif. Pavardės galūnėje vietoje lietuviškos -a rašoma surusinta -o . Remiantis įstatymo pataisomis, jų palikuoniai taip pat gali rašyti pavardes su galūne -o ?.

      Atsakyti
  7. kas rengė įstatymą says:
    3 metai ago

    Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą rengė žmogus, baigęs siuvinių konstravimą ir verslo vertės vadybą. Tai kokios kokybės galima iš tokio įstatymo tikėtis? O šalia visą laiką buvo stumiančių jį valstybei nenaudinga kryptimi. Užtat dabar ir teismai.

    Atsakyti
    • nežinau, kas ten ką baigė says:
      3 metai ago

      ir kas ten ką rengė, bet svarbiausia yra – politinės pažiūros (!), ko siekiama (!) koks tikrasis tikslas!. Jei žmogus lietuvis, ar jis norės naikinti savo gimtąją lietuvių kalbą? Ne. Be to, visada yra su kuo pasitarti, kai rengiami bet kokie teisės aktai. Ar krikščionims, liberalams, t.y. gloabalistams, svarbi lietuvių kalba? Juk krikščionybė ir liberalizmas yra globalios religijos.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        3 metai ago

        Buvo sovietmetis, buvo COVID’- metis, o dabar – Seimo lenkmetis. Atsipeikėkime, nes reikalą turime su šlykščiomis panslavizmo apraiškomis.

        Atsakyti
  8. Taip says:
    3 metai ago

    Ačiū prof.L.Kalėdienei už teisingas įžvalgas.Papildysiu: 1- Lietuvos lenkalbių minėti politiniai reikalavimai turi įžulumo bruožų,be to yra tyliai remiami Lenkijos politikų ; visa tai nevyktų,jeigu ne Lietuvos daugeliu atveju įtakingų politikų,kultūros veikėjų,akademinės bendruomenės atstovų,pagrindinės žiniasklaidos minėtiems siūlymams nepritartų ; pastebėkime ir tai,kad valstybės daugely aukštuose postuose -įskaitant ir Prezidentūrą-yra įdarbinti lenkakalbiai veikėjai pasižymintys polonocentristine politine mąstysena – tiesiog stengiasi įgyvendinti Lenkijos ,,Kresų” valstybinę politiką; 2- Lenkijoje, vadovaujantis Tautinių mažumų įstatymu, lietuviai turi galimybę asmens tapatybės dokumente turėti originalią lietuvišką asmenvardį su lietuviškomis diakritinėmis raidėmis bet be merginų,moteriškų galūnių: -ytė,-aitė,- ienė,-uvienė ,visoms lytims galioja vien vyriškoji pavardė; lietuviški diakritiniai ženklai visiškai neįtraukiami į valstybės registrą,tad lietuviškos pavardės yra neleistinai iškreipiamos; 3- Lenkijos ženkli dalis lenkų visuomenės nėra tinkamai pasiruošiusi teigiamai priimti minėtus lietuviškus asmenvardžius,tad lietuviams atstačius savo lietuviškus asmenvardžius labai sunku būti išrinktam aukštesnio lygmens viešuose rinkimuose.

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      3 metai ago

      Lietuva turi gyventi lietuviškai, visiškai nepaisydama patinkas tas Lenkijai ar ne…

      Atsakyti
  9. P.Skutas says:
    3 metai ago

    Būtina papildyti Pielietybės įstatymą įrašant, kad Lietuvos valstybės piliečių pavardės ir vardai valstybės raštvedyboje rašomi valstybine kalba. O ardomasias kalbas, beprasmį diskutavimą tuo klausimu reikia baigti.
    Valstybę, o ja yra ir kalba, turime kurti valstybine vienybe, bendrybe. Kam mielesnės kitos valstybės raidės, akivaizdu, kad jam yra mielesnė ir pati ta valstybė. Logika čia tokia. .

    Atsakyti
  10. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Sąmokslo teorija:
    1. Kas, jeigu buvo Lenino – Pilsudskio paktas, įgalinęs Pilsudskį užgrobti dalį Lietuvos ir Vilnių, gali paneigti, kad šiandien nėra Putino ir Dudos pakto su preaambule – jūs perdaug netriukšmaukite dėl Ukrainos, o mes, perdaug netriukšmausime (jo, eigu kas, ir padėsime) dėl “vilenčiznos” ir Vilniaus.
    2. Kas gali paneigti, kad, jeigu Vokietijoje, nors ir buvo supakuoti galimo perversmo Berlyne dalyviai, Lenkijoje panašaus tipo veikėjai, svajojantys apie būsimą ŽEČPOSPOLITĄ be vienos L viduryje “nuo jūros iki jūros”, galimai dar vaikšto laisvi?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Galimai laisvi? 🙂 – Galimai jų parlamente ir kt. postuose sėdi, „od moža do moža” planus braižo.

      Atsakyti
  11. Valentinas Šapalas says:
    3 metai ago

    Tai kad Lietuvoje tų tikrų lenkų kaip ir nėra. Yra tik nutautinti arba nutautę lietuviai. Tai rodo jų ir jų tėvų, senelių vardai, pavardės ir visa kita. Tai patvirtina domumentai, raštai, ką cituoja R. Maceikianecas. Bet jie šiandien bijo prisipažinti, kad buvo nutautinti ar patys nutauto, ir grįžti į tikrą kelią, t. y. tapti vėl lietuviais, todėl vaidina lenkus. O mūsų valdžioje pilna išdavikų ir kvailių, todėl jie visi randa bendrą kalbą, ko pasekoje gimsta tokie įstatymai. Daiktus reikia vadinti tikrais vardais, o ne gražbyliauti. Nėra jokio poreikio Lietuvoje kaip nors rašyti kitaip, nei lietuviškai, pagal lietuvių klabos logtiką ir taisykles. Yra tik tam tikrų žmonių kvailas užsispyrimas ir darbas prieš Lietuvos valstybę. Bet šito mūsų teisėsauga ir net dalis vadinamos inteligentijos nenori matyti, todėl tenkina anųjų užgaidas, o tie kaip vaikai žaidžia. Tai tiek naudos iš to. Trūksta proto. Apie padorumą jau nekalbu.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Na, vieniems „ne honoras”, kad jo (pro)seneliai persitautino (gal ir ne kolaboruodami, gal jiems grasinta; gal šeimoje daug bėdų, ligonių ar pan būta, o nepersikrikštijęs ir darbą, ir nuosavybę prarasi), o pragmatikai, kaip ir anų Gariūnų laikais, žiūri, kur naudingiau. Va, strateginė tai taip gražiai su jais šneka, jų vaikus pas save ir paatostogauti, ir nemokamai studijuoti pasikviečia (ir visus studijų metus visiškai išlaiko!), tad ir skurdžiai gyvenančių vaikai diplomus gauna. O Lietuvoje nepavyks studijuoti. O ir vidurinėje visą laiką vaikams tai kompiuterius, tai kitką padovanoja.

      Atsakyti
  12. > Žemynai says:
    3 metai ago

    Esate teisi. Ir dar viena: kodėl Lietuvos atsakingos institucijos ir įvairių ,,žmogaus teisių ” pareigūnai nutyli pietryčių Lietuvoje vykdomą diskriminaciją tautiniu pagrindu: vaikams norintiems lankyti vaikų darželį ar mokyklą su dėstoma lietuvių kalba vietinė Savivaldybė nesuteikia sąlygų; kodėl iš Lenkijos kasmet atvežiamos dovanos (kuprinės su pilna pirmokams apyvoka, elektroninė įranga, įvairios šventinės dovanos, piniginės dovanos tiems mokiniams pirmokams,kurie panorės mokytis lenkiškose klasėse ir pan.) vaikams ir mokiniams išdalinamos vien mokykloms su lenkų dėstomąja kalba,o šalia esančias mokyklas kita dėstoma kalba – neleistinai ignoruojama ?

    Atsakyti
  13. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Lenkams reikia Vilniaus. Kas neaišku ? Atiduokim. Lenkai užsimojo sukurti Europoje galingiausią kariuomenę. Tik taip busim apsaugoti nuo driskių. Mus gins milžino jėga.

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      3 metai ago

      Taip taip,- kad Lenkija yra Lenkija, gerai žinoma. Antai, po karo Sovietams Lenkijoje dėl jos “galingumo” netgi savo kariuomenės nereikėjo laikyti, kai visose kitose Varšuvos pakto šalyse jos buvo prikišta… Sovietams jos Lenkijoje neprireikė net ir 1981 metais, – Jaruzelskis ją atstojo…

      Atsakyti
  14. Ar pasimokėme? says:
    3 metai ago

    • Štai kas liko iš lenkų vilčių apginti Vilnių nuo sovietų ir Lietuvos: miestiečiai net neįtaria, kokius karinius vaiduoklius kasdien pravažiuoja
    – delfi.lt/plius/pasaulis/stai-kas-liko-is-lenku-vilciu-apginti-vilniu-nuo-sovietu-ir-lietuvos-miestieciai-net-neitaria-kokius-karinius-vaiduoklius-kasdien-pravaziuoja.d?id=91985481

    Atsakyti
  15. Lietuvis says:
    3 metai ago

    Vyti lauk visus lenkus iš Lietuvos

    Atsakyti
  16. Petras says:
    3 metai ago

    Tai Lietuvoje yra lenkų?! Kada buvo masinis lenkų kraustymasis iš Lenkijos į Lietuvą? Teisingai, 1920-aisiais metais, kai L.Želigovskis okupavo Pietryčių Lietuvą. Tik paskui, pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, visi tie iš Lenkijos atsikraustę kolonistai (ir dalis lenkais užsirašiusiu lietuvių bei gudų) pasitraukė į Lenkiją! To tak, panowie “polacy na Litwie”!

    Atsakyti
  17. jo says:
    3 metai ago

    Iš straipsnio LRT:
    Lenkų tautinės mažumos kalbinės įtraukties švietimo srityje reikalus analizavo ir organizacija „Kurk Lietuvai“.

    Jei vis žemės gimtosios kalbos gebėjimai ir toliau kris lenkų kalbos prestižas Lietuvoje, lenkų tautinė mažuma rizikuoja surusėti, skelbiama apžvalgoje.

    „Tikrai turėtume kelti prestižą ir investuoti į lenkų kalbos ir kultūros populiarinimą, nes kitu atveju gali grėsti surusėjimas“, – sakė šios iniciatyvos atstovė Renata Jankūnaitė.

    Ji sakė, kad klausimų kelia ir naujai įvedamas lenkų gimtosios kalbos valstybinis egzaminas, tiksliau tai, ar jis suteiks papildomą paskatą mokytis lenkų kalbos ir kokią vertę atneš šis egzaminas jį laikantiems, ar bus vertinama jų daugiakalbystė.

    Įsivaizduojate, kokia išgama – net neragina kelti lietuvių kalbos prestižą ir investuoti į lietuvių kalbos ir kultūros populiarinimą, kad gelbėtų kitataučius nuo surusėjimo Lietuvoje. Neragina visą mokymą ir ugdymą mokyklose pervesti į lietuvių kalbą. Nuo surusėjimo Lietuvoje išsigelbėjimo ieškosime stiprindami lenkų kalbos pozicijas!!

    Atsakyti
    • jo says:
      3 metai ago

      Štai tos iniciatyvos atstovės R.Jankūnaitės išsilavinimas:
      Tarptautinės ekonomikos bakalauras Jogailaičių Universitete (Krokuva, Lenkija)
      Tarptautinės ekonomikos magistras Jogailaičių Universitete (Krokuva, Lenkija)
      Vadinasi, Lenkija projektuoja plėtrą, ugdo savo agentūrą, planuoja kalbinę politiką Lietuvoje… O pas mus ar bent VSD domisi tokiais procesais ir planuotojais? Kodėl neužkardo tokių destrukcijų?

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Gal po to, kai išdrįso pasikviesti pokalbiui V. T., o šis nemalonėjo atvykti, kažkas pamokė VSD mandagumo , paaiškino, ką pastebėti draudžiama, kai tai susiję su brangiąja kaimyne?

        Atsakyti
      • Petras says:
        3 metai ago

        Prašom tyliau! Mūsų šaunieji specialūs (na, labai specialūs!) agentai ilsisi ant laurų…

        Atsakyti
      • jo says:
        3 metai ago

        Ir štai nuo šių metų rugsėjo už tokias kompetencijas ir nuopelnus ekspertinėje srityje įdarbinta Seimo patarėja – Advisor, Parliament of the Republic of Lithuania (Research Unit).
        Ar tikrai Lenkijos lobistai užuot įsiteisinę oficialiai lobizmo veiklą apsimeta ekspertais atsitiktinai ir savaime? Tikrai Lenkija čia nesistengia kreipti sau reikalinga kryptimi?

        Atsakyti
        • pakeleivis says:
          3 metai ago

          SKaičiau, kad Lenkijos valdžia sumažino finansavima ir lietuviškoms mokykloms,o tai reiškia galimą jų uždarymą. Lietuvos valdžia tyli. Lietuvos valdžia pabandė optimiuzoti mokyklų,tame tarpe, lenkiškų, ( kad nebūtų mokyklų su 7 mokiniais), į Lietuvą iškart atvyko Lenkijos švieitimo viceministras, kilo trukšmas Lenkijos seime. Lietuvos sostinėje Vilniuje yra lenkiškas universitetas, Lenkijos institutas, Lenkų namai. Ar Lenkijos sostinėje Varšuvoje yra lietuviškas universitetas, Lietuvo institutas, Lietuvių namai?

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 metai ago

            Taip, maža, kad jie aneksuoti, kad kaimynė, atsisakiusi ?visko, kas iš sovietmečio išplaukia, aneksuotų žemių visgi neatsisakė. – Net ir Stalino „padovanotos” jų dalies… O dabar ji tų žemių gyventojus naudoja kaip įrankius Lietuvai šantažuoti. Prisimenu, kaip gal prieš „draugystės” sutarties pasirašymą kažkas iš PL lietuvių prašė, kad Lietuva nusileistų, nes PL jiems grasinanti visas mokyklas uždaryti…
            Ar mūsų valdžia suvokia, jog kuo daugiau savo „paslaugų”, „pagalbos” ir „draugystės” jai kaimynė siūlo, o ji priima, tuo į didesnę priklausomybę nuo PL klimpstame, nes vis daugiau ką į jos rankas perduodame (nes ji „gera, turtinga, draugiška, protinga, geriau už mus moka”), tuo daugiau savarankiškumo prarandame, taip pat ir žinių, gebų ir valios patiems tvarkytis savo valstybėje.

          • Rimgaudas says:
            3 metai ago

            Adekvatūs turime būti ir mes, nes “tikrai turėtume kelti prestužą ir investuoti į lietuvių kalbos ir kultūros populiarinimą, nes kitu atveju buvimas Lenkijoje gali mums grėsti suslavėjimu”, – tokią iniciatyvą turi rodyti Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys, nuvykęs į Varšuvą.

          • Petras says:
            3 metai ago

            “Pakeleivi”, Tamsta dar pasiūlyk lenkams, kad jie paskirtų teisingumo ar vidaus reikalų ministru etnininį Lenkijos lietuvį ir kad Lenkijos seime būtų, sakysime, lietuvių frakcija. Esu įsitikinęs, kad mūsų, tskant, strateginiai partneriai Tamstą apšauks bepročiu ir pasiūlys mūsų valdžiažmogiams patį skubiai izoliuoti nuo visuomenės.

        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Kuo daugiau su kaimyne susijusių mūsų veiksmų prievaizdų dirba Seime bei vyriausybėje, savivaldybėse, tuo Lietuvai geriau … 🙁

          Atsakyti
  18. pakeleivis says:
    3 metai ago

    Vladislovas Sirokomlė, nors rašė lenkiškai, laikė save lietuviu ( litwin, o ne polak ar rusin), parašė poemą “Margiris”, domėjosi lietuvių tautos istorija, aiškino lietuvišką vietovių aplink Vilnių kilmę. Lenkiškoje žiniasklaidoje jis vadinamas lenkų rašytoju… Istorikas Teodoras Narbutas, parašęs 9 tomų “Lietuvių tautos istoriją” lenkiškoje žiniasklaidoje taip pat vadinamas lenkų istoriku….Taip pat ir istorikas Mykolas Balinskis,pasirašinėjęs savo straipsnius slapyvardžiais Auszlawis, Usztaritois, Mokitinis, įterpdavęs į savo lenkų kalba rašytus tekstus lietuviškų sakinių, teigęs,kad Vilniaus gyventojai pagal kilmę daugiausia yra lietuviai, vokiečiai, rusai ir žydai, lenkiškoje žiniasklaidoje vadinamas lenkų istoriku.

    Atsakyti
  19. Alfr. B.: Istorijos pamoka visiems says:
    3 metai ago

    Alfr. Bumbliauskas: Vilnius – amžina Lietuvos sostinė, amžina Lietuvos tapatybės dalis
    Istorijos kinopamoka, kino teatruose nuo: 2022-12-16
    • 700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku
    – madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/700-metu-vilniaus-istorija-kino-ekranuose-pasakos-prof-bumblauskas/
    „Jau gruodžio 16 d. šalies kino teatrus pasieks išskirtinis Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas. „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ – istorinis dokumentinis pasakojimas, tapsiantis puikia įžanga į jubiliejinius sostinės metus.” Ir t.t.
    • LRT laidos „10-12″ pokalbis su A. Bumbliausku
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000248522/10-12-kokiu-kalediniu-vakareliu-imonems-norisi-po-pandemijos
    4/4 laidos dalyje, nuo 01:16:40 val. pokalbis su profesoriumi…
    ir Forum Cinemas reklama:
    – forumcinemas.lt/event/308823/title/700_vilniaus_met%C5%B3_kelion%C4%97_laiku_su_prof_alfredu_bumblausku/
    „700 Vilniaus istorijos metų įdomiausioje istorijos pamokoje. Charizmatiškasis istorikas prof. Alfredas Bumblauskas lydi žiūrovus per septynias atkuriamosiomis istorinėmis scenomis papildytas filmo dalis – septynis Vilniaus šimtmečius. Profesorius padeda ne tik sužinoti apie svarbiausius Lietuvos sostines istorijos įvykius, bet ir suprasti jų reikšmę, prasmę bei domėtis įspūdinga ir įtraukiančia praeitimi verčiant vieną istorijos puslapį po kito.
    „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ – tai ir įdomus filmas, ir geriausia istorijos pamoka, ir daugybė priežasčių didžiuotis mūsų sostine bei ją kūrusiais protėviais. Kelionė per septynis šimtmečius žadina norą dar daugiau sužinoti apie praeitį ir atsakingiau kurti filmų vertą ateitį.” ir t.t.
    Forum Cinemas Vingis, 11.05 ir 18.40
    Ar Vilniaus paskelbimas amžinu LIETUVOS miestu reiškia posūkį? Kokia to priežastis?

    Atsakyti
    • labai bendrai kalbant says:
      3 metai ago

      kodėl tikėti tuo, ką kažkas, visai nesvarbu kas, parašo ar pasako? Tuo labiau, kai minimi TIK 700 metų? Koks tikslas užsikabinti už tų TIK 700 metų? Kas tas Forum Cinema? Čia kur? Lietuvoje? O valstybinė lietuvių kalba???

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Jubiliejui paminėti skirtos nemažos lėšos. Bet tai ne vien tas atvejis, kai žmonės pasinaudoja proga, kažką ta tema nuveikia ir uždirba. Klausant pokalbio, kilo kai kurių klausimų. Jo metu tartum kažkiek atgailos (o gal tik liūdesio dėl kažko) nuskambėjo ir perspėjimo dėl mūsų valdžios šiandienos darbų. Gal klystu.

        Atsakyti
        • nežinau, nežinau says:
          3 metai ago

          mano radijas labai seniai visada išjungtas. Bet mes dažnai girdime tai, ką norime išgirsti…

          Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Žinoma, nemačiau ir nematysiu to filmo.
        Kadangi tai pamoka , visai tikėtina, kad mokiniai bus vedami pažiūrėti, ar gal mokyklose jį rodys.
        Tikiuosi, kas nors iš alkiečių jį pažiūrės, kad sužinotų, kokiais švaitais vaikams bus nušviečiama Vilniaus istorija. Pristatydamas filmą per LRT R, Alfr. B. užsiminė, jog mėgstame nutylėti juodus istorijos puslapius. Kaip suprantu, filme jie bus parodyti. Ar juodi puslapiai – savo etninių žemių likučių gynimas?

        Atsakyti
  20. gintautas says:
    3 metai ago

    Lietuvos ismirata gali isgelbeti tik vaikai,daug vaiku,labai daug vaiku.Tad ,mieli jauni zmones mylekit vieni kitus ir turekit vaiku…..tik vaikai gali pratesti LIETUVA IR LIETUVIU TAUTA.

    Atsakyti
  21. Želva , Ukmergės r. says:
    3 metai ago

    Tikri lenkai išvyko , švariuose vagonuose , net su lagaminais , kolekcijomis , relikvijomis 1945—1946 , į LLR —— Lenkijos Liaudies Respublikos vakarines žemes , apsigyveno vokiečių paliktuose namuose . Taip sutarė caras Stalinas su marionetine komunistine lenkų valdžia .
    1956-1957 caras Chruščiovas išleido visus kitus , vadinusius save lenkais .
    Ei, tai kas liko ?????????

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Chruščiovas išleido, bet bėda, kad kaimynė perkrikštų nepriėmė – nei prie pavardės prisegtas -ewicz, nei -owicz, nei -ówna, nei nukirptas -ūnas ar šaknyje pakeista raidė negelbėjo. Nebent turėjai giminių Lenkijos teritorijoje. Bendradarbė kikeno iš pažįstamų (Leigų ar pan.), kuriems pavyko išvykti, kad jų dukrytė Lenkijoje galės didžiuotis pavarde Leigówna…
      Liko ligi šiol okupacijos padarinių nenusikračiusieji, kuriems kaimynė skyrė šios žemės sargų vaidmenį.

      Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Liko “lenkai ant Lietuvos” (“Polacy na Litwie”)!!! Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 metai ago

        Ačiū!!!
        Jei ne tamsta, taip niekad ir nebūtų atsikimšusios mano ausys! Žiūrėjau į šį sakinį, tik kaip į absurdišką gramatinę sandarą . Taip jau yra – sunkiausia matyti tai, kas panosėje išpleikta…

        Atsakyti
  22. Taip says:
    3 metai ago

    Ypatingai prolenkiški veikėjai kaip A.Bumblauskas , Edmundas Jakilaitis sukūrė filmą skirtą Vilniaus 700-osims metinėms.Saugokimes nuo šių ,,istorikų” ir ,,žurnalistų”bei jų sukurto filmo.

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Ką ten kažkokie bumbuliauckai, kai mūsų visų baisiai gerbiama PIŠ gyrėsi, kad vaikystėje namie kalbėjo… lenkiškai. Ir koks čia nuopelnas?! Aš, pvz., su savo močiute kalbėjau lenkiškai, kieme su draugais – rusiškai, dabar turiu draugų Vokietijoje ir Italijoje, su kuriais bendrauju vokiškai ir itališkai, bet nemanau ir niekada nemaniau, kad nesu lietuvis.

      Atsakyti
  23. Nuoroda says:
    3 metai ago

    • Seimas atmetė iniciatyvą dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose
    – alfa.lt/aktualijos/lietuva/seimas-atmete-iniciatyva-del-diakritiniu-zenklu-naudojimo-asmenvardziuose/275340/

    Atsakyti
  24. Nuoroda says:
    2 metai ago

    LLRA-KŠS iškelti kandidatai 8 savivaldybėse sieks merų pareigų
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/llra-kss-iskelti-kandidatai-8-savivaldybese-sieks-meru-pareigu.d?id=92139863

    Atsakyti
    • Nuoroda says:
      2 metai ago

      VRK pradėjo tyrimą dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo: Tomaševskis atkerta – dovanos ne jų, o Kalėdų Senio
      – tv3.lt/naujiena/video/vrk-pradejo-tyrima-del-galimo-rinkeju-papirkinejimo-tomasevskis-atkerta-dovanos-ne-ju-o-kaledu-senio-n1209112

      Atsakyti
      • Antanas says:
        2 metai ago

        Vargšas Tamašauckų Valdukas – dar tiki Kalėdų Seneliu… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…

        Atsakyti
  25. O užusienyje... says:
    2 metai ago

    Sigitas Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja.
    – voruta.lt/sigitas-birgelis-tarp-istatymo-ir-jo-vykdymo-kartais-zioji-praraja-i-dalis/ – 1 d.
    – voruta.lt/sigitas-birgelis-tarp-istatymo-ir-jo-vykdymo-kartais-zioji-praraja-ii-dalis/ – 2 d.
    – voruta.lt/sigitas-birgelis-tarp-istatymo-ir-jo-vykdymo-kartais-zioji-praraja-iii-dalis/ – 3 d.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime
Ukrainos balsas

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Seimas
Lietuvoje

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Lietuvoje

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Kelias,eismas
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta Valstybinio kelių fondo steigimui

2025 06 25
Kamera
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Kino įstatymo pakeitimams

2025 06 25
Priedanga | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: priedangų sistema neatitinka poreikių

2025 06 25
Sveikata
Lietuvoje

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Traktoriai
Lietuvoje

Ūkininkai tęsia protestus prie Seimo

2025 06 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Č. Iškauskas: apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Nusivylimas apie Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas
  • jo apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Pusvalandis apie... apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis
  • Kokie namų interjero papuošimai tinka mažoms erdvėms?
  • Kaip saugiai ir efektyviai pervežti automobilius tarptautiniais maršrutais?
  • Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

Kiti Straipsniai

Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Patikra

Daugės mokamų kelių krovininiam ir komerciniam transportui

2025 06 25
Kelio darbai

Kelyje link Lenkijos sienos įsigalioja eismo pokyčiai

2025 06 25
Menininkas Kęstutis Svirnelis | M. Žičiaus nuotr.

VDA 700 m² parodų salėse bus atidaryta skulptoriaus K. Svirnelio paroda „Skaitmeninė Dūšia“

2025 06 25
Valstybinė žemė | am.lt nuotr.

Valstybinę žemę bus galima deklaruoti iki liepos 4 d.

2025 06 25
Vaikų žaidimų eikštelė | siauliai.lt nuotr.

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

2025 06 25
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Telefonas

Dėl ko naktį telefono geriau nekrauti

2025 06 24
UNESCO paveldas Lietuvoje | Ž. Gedvilos nuotr.

UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos

2025 06 24
Jono Basanavičiaus gimtinė. Pasivaikščiojimas po Tautinio atgimimo ąžuolyną | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Ąžuolų apsuptyje – 5 dalykai, kuriuos galima nuveikti Jono Basanavičiaus gimtinėje

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Č. Iškauskas: apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Nusivylimas apie Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas
  • jo apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Pusvalandis apie... apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • Kodėl? apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žiedo dydis | Given.lt nuotr.

Žiedo dydis - kaip išsirinkti tobulą papuošalą?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai