Jaunuoliai iš skirtingų šalių mokėsi kovoti su gėdos jausmu ir patyčiomis

Kai  beveik kiekvienas žmogus savo kišenėje nuolatos turi telefoną, kuriame telpa visas pasaulis, tapome kaip niekada lengvai pasiekiami, o tuo pačiu ir pažeidžiami. Viena vertus nuolatos galime sekti viso pasaulio naujienas, nepertraukiamai palaikyti bendravimą net ir su toli esančiais artimaisiais.

Kita vertus, jaunuoliai su dar tik besiformuojančiu požiūriu nuolatos stebi tobulai nugludintus kūnus, nuolat keliaujančius laiminguosius, tobulus santykius, laimingas svetimas šeimas ir poras. Gražūs vaizdai turėtų džiuginti, bet kodėl vis daugėja beviltiškai besijaučiančių žmonių, o savižudybių skaičius tik auga?

O kur dar didžiausia grėsmė, kai bet kokia tavo nesėkmė, vieno mygtuko paspaudimu gali atsidurti internete ir rinkti patiktukus bei komentarus iš viso pasaulio. 

Asociacija „Go Forward LT“ pastebėjusi, kad tai viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria šių dienų jaunuoliai, nusprendė netylėti ir veikti. 

Spalio 29 – lapkričio 5 dienomis Kaune vykę jaunimo mainai „NO SHAME on me”, kurie buvo finansuoti Europos Sąjungos, Erasmus+ programos, subūrė jaunuolius iš 5 skirtingų šalių, kurie kartu mokėsi, kaip pastebėti patyčias, joms pasipriešinti, negėdyti ir neteisti kitų ar savo kūno ir kaip elgtis, kad tų patyčių aplinkoje būtų mažiau.

Kas yra gėda ir kaip ji atsiranda

Jaunimo mainų metu, viena iš kertinių veiklų buvo – jaunuolių susitikimas su psichologe Reda Slavinskaite.

Psichologė supažindino, kad gėda – labai stipri emocija, susijusi su bet kurio savęs aspekto, kurį norime paslėpti nuo kitų, atskleidimu. Gėda gali būti kartais naudinga, kaip savo ribų saugojimas, gebėjimas kritiškiau vertinti savo galimybes ar ribotumą.

Visgi, dažniausiai gėdos jausmas gali užaugti mumyse ir tapti didžiule problema – nedrįstame išreikšti minčių, jausmų, parodyti savo gebėjimų, dėl ko tiesiogiai kenčia mūsų gyvenimo kokybė.

Įsimintiniausia psichologės mintis: gėda – tai išmokstamas elgesys, perimamas iš savo paties socialinio rato.

Teorinės žinios jaunuoliams suteikė galimybę į savęs gėdinimą pažvelgti iš šalies, pasimokyti tai vertinti, pradėti kelti klausimus, iš kur tai atėjo ir prie ko tai gali nuvesti.

Tuomet garsiai buvo vertinamos jų pačių patirtys, padedant dvejoms psichologėms, kurios padėjo kiekvienam pažvelgti į savo gėdą kitokiu kampu ir įgauti naujas, šviesesnes spalvas.

Kūno gėdinimas

Kūno gėdinimas (angl. body shaming) yra viena didžiausių problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Paauglystėje, kuomet kūnas tik pradeda formuotis, kiekvienam jaunuoliui yra nejauku, kai viskas keičiasi, o įsivaizduokime, kad jis tokiu metu dar pradeda lyginti save su socialinių tinklų populiariais asmenimis.

Akivaizdu, kad besiformuojančiam kūnui pataikyti į tokius standartus beveik neįmanoma, dėl to gėda sau, ilgainiui gali tik augti. Todėl nusprendėme, kad pagrindinis būdas tai paaiškinti – yra žinios, kuriomis sutiko pasidalinti medikė, dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Susitikimo metu ji pristatė temą ,,Kūno gėdinimas ir valgymo sutrikimai“. Šiame susitikime jaunuoliai turėjo progą išgirsti informaciją apie skirtingus kūnus, maistą, ieškoti skirtumo tarp rūpinimosi savo kūnu ir jo žalojimo bei didžiausią pavojų – valgymo sutrikimus.

Jaunuoliai mokėsi patys

Tam, kad projektas būtų kokybiškas ir prasmingas, svarbu ir pačių dalyvių indėlis. Tik patys pasitelkdami mąstymą, kūrybingumą, svarstydami, dalindamiesi patirtimi, diskutuodami ir veikdami jaunuoliai gali mokytis ir keisti mąstyseną.

Neformaliais metodais buvo siekiama, kad dalyviai įgytas žinias pritaikytų realybėje:  visi kartu piešė ant kūno – tai terapinis meno metodas padedantis atsikratyti neigiamomis emocijomis, taip pat „Gelbėjimosi laivo“ žaidimo metu mokėsi, iš kur kyla „etikečių klijavimas“ ir kaip to atsisakyti.

Iš komforto zonos ribų teko išlipti kalbinant gatvės praeivius. Jauni žmonės taip pat galvojo kampanijas prieš gėdinimą su tikslu pritraukti savo socialinio rato žmones ir sukūrė patarimus, kaip turėtų būti vengiama šio reiškinio.

Galiausiai, projekto pabaigoje, dalyviai apibendrino viską, ką išmoko, patyrė, suprato ir, kas jiems patiems buvo svarbu.

 Sėkmingas mokymasis

Kadangi tema buvo rimta ir jautri, didžiulis dėmesys buvo skiriamas jaunuolių gerai psichologinei atmosferai ir pasitikėjimui užtikrinti. Tai įgyvendinome nuolatinėmis refleksijomis, aptarimais, komandų lyderių atsiliepimais ir psichologine pagalba.

Taip pat tam, kad darbas vyktų noriai ir sklandžiai yra labai svarbu gera nuotaika ir saugumas, kuriuos užtikrinome įvairiomis ledų laužymo, komandos formavimo bei socialinės įtraukties veiklomis.

Projekto metu vyko ir tarpkultūriniai vakarai, kurių metu skirtingų šalių atstovai pristatė savo šalį, kultūrą, papročius, vaišino tradiciniais patiekalais ir gėrimais. Tai leido dalyviams geriau pažinti kitas kultūras, didinti toleranciją ir susidraugauti tarpusavyje.

Visų baimių, patyčių ir gėdos pamatas yra nežinojimas, o vienintelis būdas jį sugriauti – žinios ir praktika. Todėl labai svarbu nuolatos mokytis patiems ir mokyti aplink save esančius, nes tik taip galima kovoti ir užkirsti kelią vienam didžiausių šių dienų pavojų.

Kviečiame pasekti „Go Forward LT“ asociacijos Facebook paskyrą ir daugiau sužinoti apie tai: https://www.facebook.com/goforwardlt