G. Grigas. Lietuviškos ir islandiškos moterų pavardės – unikalios

Pamatę pavardę, kuri baigiasi -aitė, -ytė, –iūtė, -ienė galime pasakyti, kad jos savininkė yra lietuvė. Lietuvės gali didžiuotis unikaliomis savo pavardėmis, išskiriančiomis jas iš daugybės kitų tautų kalbų.

Islandžių pavardės taip pat unikalios. Jos baigiasi -dóttir, kas islandiškai yra duktė. Pavardėje prieš šį žodį eina jos savininkės tėvo vardas. Pavyzdžiui, pavardė Sigurdsdóttir reiškia, kad jos savininkė yra Sigurdso duktė.

Abiejų kalbų pavardžių unikalumą dar sustiprina jų baigmenyse esančios savitosios raidės ė, ū ir ó. Ypač lietuvių ė, kurios nėra kitose kalbose.

Bet yra vienas bet: daugelis moterų šią dovaną sugadina – vietoj savitųjų raidžių rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų. Islandės vietoj dóttir parašo dottir, lietuvės vietoj aitė – aite, vietoj ytė – yte ir t. t. Katra kalba kalbančios moterys raštingesnės?

Analizei buvo parinkta po penkias populiarias lietuviškas ir islandiškas atvirąsias feibuko diskusijų grupes ir gauti tokie teisingai pavardes parašiusių procentai:
– lietuvių 59 %
– islandžių 90 %.

Atskirose lietuviškose grupėse rezultatas nevienodas, svyravo tarp 53 ir 69 procentų. Islandiškose – beveik vienodas, svyravo tik tarp 90 ir 91.

Analizuojant islandiškas grupes pavyko aptikti įdomų faktą – 12 lietuviškų pavardžių. Septynios jų parašytos teisingai. Iš tokio skaičiaus statistikos nepadarysi, bet jų procentas patenka į Lietuvos lietuvaičių procentų rėžius.

Apvaliau būtų galima pasakyti, kad teisingai pavardes parašo šešios iš dešimties lietuvių ir devynios iš dešimties islandžių.

Panašus tyrimas buvo atliktas 2006 metais. Tada teisingai rašiusių pavardes buvo:
– lietuvių 20 %,
– islandžių 80 %.

Per 16 metų rašančių su klaidomis procentas sumažėjo:
– lietuvių nuo 80 % iki 41 %,
– islandžių nuo 20 % iki 10 %.

Abiejų tautų beveik vienodai – dvigubai. Taigi, mūsiškių atsilikimas nuo islandžių išliko toks pats. Ar galima jį sumažinti?

Skaitydami pranešimus diskusijų grupėse galime pastebėti, kad dauguma jų parašyti vartojant visas lietuvių kalbos abėcėlės raides, kad didelė dalis moterų, darančių rašybos klaidas savo pavardėse, pranešimuose tokių klaidų nedaro.

Keista padėtis: ten kur reikia parašyti pavardę vieną kartą, registruojantis į grupę, tokią klaidą daro, o kai rašo pranešimus į grupę, tokių klaidų nebedaro. Kodėl?

Matyt čia yra iš senų laikų užsilikusi baimė, kad su pavarde, turinčia savitųjų lietuviškų raidžių, gali atsitikti kas nors negero. Prieš daugelį metų iš tiesų buvo nesklandumų. Dabar gi tik elektroninio pašto adrese negalima vartoti savitųjų raidžių.

Bet pašto programų autoriai sugalvojo kaip šį ribojimą apeiti. Adrese galima nurodyti tikrąjį asmenvardį ir jo pakaitalą be savitųjų raidžių, pavyzdžiui, Jūratė.Xaitė <jurate.xaite@xxx.lt> Tada kai kurios pašto programos žmogui (laiško siuntėjui ir gavėjui) rodo tikrąjį asmenvardį, o programos viduje operuoja su jo pakaitalu.

Prie taisyklingos rašybos įtvirtinimo galėtų prisidėti ir diskusijų grupių administratoriai, pamokydami grupės narius nedaryti klaidų ne tik asmenvardžiuose, bet ir pranešimų tekstuose.

Taip bendromis pastangomis galime gerokai pagerinti diskusijos grupių narių raštingumą. Ir ne tik jų, bet ir kitų internetinės aplinkos dalyvių.

Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas