Šiemet šalyje gaisruose žuvo 49 žmonės, pernai tuo pačiu metu žuvusiųjų buvo 68.
„Pastaruoju metu gerokai sumažinti žūčių skaičių gaisruose padėjo kasmet rengiamos prevencinės akcijos, gyventojų būstų lankymas ir bendradarbiavimas su savivaldybių socialiniais darbuotojais, kurie pažįsta seniūnijose gyvenančias daugiavaikes šeimas, vyresnio amžiaus, neįgalius, vienišus asmenis, kuriems reikia pagalbos, ir sudaro jų sąrašus“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.
Pasak J. Targonsko, pareigūnai kartu su savivaldybių darbuotojais lanko šiuos žmones, įvertina jų būstų priešgaisrinę būklę, pataria, ką būtina susitvarkyti, kad namai taptų saugesni, įrengia autonominius dūmų detektorius.
„Socialinių darbuotojų pagalba mums ypač svarbi, tačiau vienišais, garbaus amžiaus žmonėmis, gyvenančiais šalia, galėtų labiau pasirūpinti ir kaimynai – nupirkti ir įrengti autonominį dūmų detektorių, paprašyti, kad seniūnijos darbuotojai suremontuotų jiems krosnį ar sutvarkytų elektros įrangą, jeigu žmogus pats to nebegali padaryti“, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas
Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų gaisruose būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Beje, miesteliuose ir kaimo vietovėse žūva 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose, praneša PAGD.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šaltuoju metų laiku – nuo 2020-2021 m. spalio 1 iki balandžio 1 d. gaisruose žuvo 72 žmonės, 2021-2022 m. – 61 žmogus. Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys yra krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys, neatsargus rūkymas ir elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
