Netrukus bus pradėtas gilinti Klaipėdos jūrų uosto vidinis laivybos kanalas iki 15,5 metro. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos darbų sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“.
Pagal pasirašytą sutartį Klaipėdos uosto akvatorija iki 15,5 metro bus išgilinta nuo šiaurinės dalies iki Malkų įlankos.
„Pastaruosius metus pasaulį krečiančios krizės vieną dieną baigsis, o tada pirmieji atsigaus tie, kurie bus geriau pasirengę. Norėdami, kad Klaipėdos uostas neprarastų konkurencinių pozicijų, privalome investuoti į infrastruktūros gerinimą ir būti žingsniu priekyje.
O uostų gylis yra ypač svarbus faktorius, laivybos kompanijoms didinant laivų parametrus. Įgyvendinus suplanuotus gilinimo projektus, Klaipėdos uostas pereis į kitą kategoriją“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Padidinus laivybos kanalo gylį iki 15,5 metro bei leistiną laivų grimzlę, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, o tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.
Tai yra vienas iš Klaipėdos uosto gilinimo etapų. Šių gilinimo darbų kaina – 45,8 mln. eurų. Uosto gilinimo projektams tikimasi iki 85 proc. intensyvumo ES struktūrinių fondų finansavimo.
O kur Klaipėdos viešas rūpinimasis, kad “Rail Baltica” greitasis keleivinis maršrutas eitų per Šiaulius ir Vilnių, o ne per Panevėžį -Kauną, kas būtų Lietuvai šimteriopai naudingiau visais atžvilgiais, nes tokiu atveju taptų įmanoma Lietuvaii už savo lėšas nusitiesti į pajūrį 100 km atšaką nuo Šiaulių. Kartu su tuo atsirastų galimybė didžiajai daliai Lietuvos turėti greiitąjį susisiekimą su pajūriu. Be to, nemažai daliai žmonių atkristų reikalas į pajūrį važiuoti savo automobiliu, pakaktų juo atvykti iki ir parvykti iš artimiausios stoties. Taip būtų žymiai sumažinta ir automobilių daroma oro tarša.