Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?

Apie valdiškus atsakymus į Atvirą laišką valstybės vadovams

Algimantas Bučys, www.alkas.lt
2022-10-27 19:34:28
120
Piešinys, kuriame yra vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas | wikipedija.org nuotr.

Piešinys, kuriame yra vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas | wikipedija.org nuotr.

Neseniai, vis labiau artėjant Lietuvos karaliaus Gedimino įkurto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija, atsakydama į Lietuvos kūrybinių intelektualų Atvirą laišką (2022, birželio 23 d.), uždegė raudoną šviesą viešam pasiūlymui pakeisti užrašą ant Gedimino paminklo Vilniuje. Šiuo metu ant postamento užrašyta  rusiško titulo Velikiji Kniaz vertinys į lietuvių kalbą – Didysis kunigaikštis. 

Istoriškai dokumentuotas karališkas Gedimino titulas

Vengdamas neargumentuoto rašinėjimo ir trumpų žinučių mados,  priminsiu, kad pats tas vertinys lietuvių kalboje pirmą kartą užfiksuotas tiktai XVI a. pabaigoje. Taigi, negali būti rimtos kalbos apie Gedimino laikų didžiuosius kunigaikščius Lietuvoje. Nedera užmiršti, kad pats Gediminas nevartojo epiteto didysis, juo labiau didysis kniazius.

Geriausias  Gedimino epochos žinovas  anglų istorikas St.CHr. Rovelas (St.Ch. Rowell), mūsų laimei apsigyvenęs Lietuvoje, yra paskelbęs visus prieinamus Gedimino epochos rašytinius dokumentus ir išleidęs fundamentalią studiją Lithuania Ascending: A Pagan Empire within East-Central Europe, 1295–1345 (Cambridge, 1994,1995, 1997, 2000; lietuviškai –  Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva: pagonių imperija Rytų ir Vakarų Europoje, 1295–1345. Vilnius, 2001).

Jo apskelbti istoriniai duomenys davė progos pirmą kartą taip nuodugniai susipažinti su epochos šaltiniais ir įsitikinti, kad Gediminaičių dinastijos pradininkas puikiai žinojo hierarchinį skirtumą tarp suverenaus titulo „karalius“ (rex) ir  žemesnio pavaldaus titulo „kunigaikštis“ ( dux).

Neatsitiktinai savo majestotiniame (monarcho didybės) antspaude Lietuvos valdovas Gediminas žemesnįjį titulą pritaikė anaiptol ne Lietuvai, o tiktai Žemgalijai, pabrėždamas esąs Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis (princeps et dux Semigallie).

Nėra jokio pamato manyti, nors kai kas iki šiolei mano, esą Gediminas pats save vadino karaliumi iš garbėtroškos. Karališką Gedimino titulą teikia visi diplomatiniai ano meto lotyniški ir germaniški šaltiniai.

Vokiečių ordino magistras savo laiškuose (1331.IX.27–1332. II tekstai) Romos popiežiui Jonui XXI piktinasi, kad Lenkijos karalius Lokietka leido savo sūnui imti į žmonas lietuvių karaliaus dukterį (filiam regis Litwinorum permisit traducere in uxorem. – Rowell 2003: Nr. 64), turėdamas galvoje Gedimino dukters Aldonos ir lenkų valdovo Lokietkos sūnaus Kazimiero vedybas.

Savo ruožtu Gedimino laikais sudarytų tarptautinių sutarčių (1324 m. ir kt.)  terminija akivaizdžiai, liudija, kad jose dalyvaujančių pusių –  pagonių lietuvių ir Vakarų  krikščionių – valdovai yra tolygiai tituluojami karaliais. Gediminas yra tituluojamas vokiškai Lietuvos karaliumi (koninge van Lethowen) lygiai taip pat kaip Danijos karalius (koninge van Danemarken).

Autentiško titulo atsisakymas vardan  rusiško perdirbinio

Taigi turime paradoksą: Lietuvos valdovas Gediminas niekados netitulavo savęs Lietuvos didžiuoju kniaziumi ar didžiuoju dux/u, ar didžiuoju kunigaikščiu, o centrinėje Vilniaus aikštėje turime Gedimino paminklą su rusiško titulo velikiji kniaz kalkiniu perdirbiniu Didysis kunigaikštis. Ir dar sulaukėme Vilniaus savivaldybės sprendimo, esą nėra jokios priežasties pakeisti šį klaidinantį užrašą į autentišką, istoriniais dokumentais paliudytą.

Būtų naivu šiuo atveju priekaištauti vien tiktai Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisijai dėl jos uždegtos raudonos šviesos .

Sprendimas buvo priimtas dviejų istorikų, komisijos narių, siūlymu, kitiems neturėjus savos nuomonės. Ir tai suprantama.

Valstybinės įstaigos tarnautojai nebūtinai privalo išmanyti Lietuvos istorijos faktus, senovės valdovų titulus ir jų perdirbinėjimų istoriją per visus tuos 700 metų nuo Vilniaus įkūrimo.

Vytis - Lietuvos herbas, 16 amžiuje | wikipedija.org nuotr.
Vytis – Lietuvos herbas, 16 amžiuje | wikipedija.org nuotr.

Minėtame Atvirame laiške, kiek leido apimtis, atrodo, buvo pateikta pakankamai dokumentuotų faktų, liudijančių karališkąjį Gedimino titulą.

Deja, autentiški šaltiniai, matyt, ne visiems atrodo svarbesni už išankstinius mokyklinius įsitikinimus. O mūsų vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, kaip visi žinome, net neužsimenama, kad senovės Lietuvos pagonių  valdovai nei XIII, nei XIV a. nebuvo ir negalėjo būti didžiaisiais kniaziais vien dėl tos paprastos priežasties, kad nuo XIII a. vidurio  šį titulą rusų kniaziams, mongolų vasalams, tarp jų ir garsiajam Mindaugo amžininkui Aleksandrui Neviškiui, teikė pačių kniazių prašymu mongolų chanai, užkariavę visas Rusios žemes.

Kas gi galėjo suteikti Mindaugui, Traideniui, Vyteniui, Gediminui ar Algirdui tuos rusiškus didžiųjų kniazių titulus,  jeigu Lietuva niekados nebuvo mongolų užkariauta ir Lietuvos valdovai niekados nekeliaudavo, kaip rusų kniaziai, į mongolų sostines prašyti vyriausiųjų titulų ir teisės valdyti savo tėvonijas, savo protėvių žemes?

Neminimas mūsų mokyklose ir kitas lemiamas faktas, kad pirmą kartą senovės Lietuvos valstybė  buvo oficiailiai pavadinta Didžiąja Kunigaikštyste (Magnus Ducatus Lithuaniae) tiktai XV a. , kai du Gediminaičiai – Vytautas Kęstutaitis ir Jogaila Algirdaitis pasidalino tarpusavyje Horodlės suvažiavime (1413m.) aukščiausius  valdžios titulus ir valdžią Lietuvoje.

Tai ir yra Lietuvos didžiosios kunigaikštystės atsiradimo ir įteisinimo data. Kaip pažymėjo dar XX a. pirmoje pusėje lenkų istorinės teisės žinovas Janas Adamus akivaizdus anachronizmas yra šnekėjimas apie „Wielkie Księstwo litewskie“ (Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) ankstesniais laikais.

Mūsų dienomis Lietuvos istorikė Loreta Skurvydaitė, dalykiškai koreguodama atskirus J. Adamaus teiginius, nuodugniai ištyrė Lietuvos valdovų titulų vartojamą XIV a. pab.–XV a. viduryje ir padarė nedviprasmišką išvadą, jog būtent XV a., žengiant „į Vytauto valdymo pabaigą (antrą pusę) aktuose atsirado Lietuvos valstybės – Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės (LDK) sąvoka“.

Kokiu stebuklingu būdu Gediminaičių dinastijos pradininkas Gediminas galėjo valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri net neegzistavo anuomet?

Valdiškų atsakymų karuselė

Šį straipsnį žiniasklaidai rašau ne tik todėl, kad norėčiau viešai padėkoti valdžios žmonėms už man asmeniškai atsiųstus atsakymus į minėtą Atvirą laišką (2022 birželio 23 d.), kurio iniciatoriumi ir siuntėju teko man tapti. Deja, laiške iškeltas reikalas anaiptol ne asmeninis.

Atvirą laišką pasirašė 13 Lietuvai ir Vilniui nusipelniusių  kūrybinių intelektualų. Laiškas  adresuotas aukščiausiems Lietuvos valdžios atstovams –  Jo  Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei.

Atviras laiškas ne vieną kartą 2022 metų birželį buvo paskelbtas ištisai su parašais  arba išsamiai pristatytas tiek popierinėje žiniasklaidoje (Lietuvos rytas, Respublika, Lietuvos aidas, Čikagos „Draugas“ ir kt.), tiek  elektroninėje erdvėje (Delfi.lt, Alkas.lt, Slaptai.lt, Voruta.lt, Romuva.lt , madeinvilnius.lt ir kt.).

Žodžiu, Lietuvos ir  mūsų išeivijos  visuomenė gavo progos susipažinti su šiuo laišku. Manyčiau, kad dabar, praėjus ketvertui mėnesių, tiek Atviro laiško signatarams, tiek  Lietuvos žiniasklaidos kūrėjams ir  jų skaitytojoms bei  skaitytojams bus įdomu ir manau, verta sužinoti, ką gi atsakė  garbingieji adresatai į Atvirą laišką.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo nuoširdžiai padėkota už rūpestį, patarimus ir pasiūlymus dėl Lietuvos 700 metų oficialaus minėjimo, o Atviras laiškas buvo persiųstas Kultūros ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Savivaldybės atsakymą žinome, o iš Kultūros ministerijos iki šiolei nesulaukėm jokios reakcijos. Tas ypač keista, nes būtent Kultūros ministerijos tarnautojai, sugebėję sukelti ištisą viešą diskusiją dėl Stalino saulę iš Rusijos atvežusio rašytojo Petro Cvirkos paminklo pašalinimo nuošaliame Vilniaus parkelyje, matyt, nemato jokio reikalo bent pirštą pajudinti dėl Vilniaus miesto centrinėje aikštėje stovinčio karaliaus Gedimino paminklo su klaidinančiu užrašu, hierarchiškai Lietuvos karalių pažeminančiu perdirbiniu „didysis kniazius…

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos buvo taipogi padėkota už pareikštą nuomonę, ir pranešta, kad  Atviras laiškas  Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavedimu perduotas susipažinti Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetams.

Iš Seimo kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio gautas operatyvus atsakymas į Pirmininkės persiųstą Atvirą laišką, „kuriuo siūloma įrašyti Gedimino tikrąjį karališkąjį titulą ant jo paminklo postamento svarbiausioje karališkojo Vilniaus miesto aikštėje”.

Deja, atsakyme nurodoma, kad Seimo statute nurodytomis Kultūros Komiteto veiklos kryptimis, Komitetas neturi įgaliojimų spręsti Atvirame laiške keliamo klausimo.

Iš Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto iki šiolei laukiame atsakymo. Nesinorėtų manyti, jog autoritetingame Komitete niekam nerūpi, kad mūsų mokyklų vadovėliai nuo pradinių iki vyriausių klasių mirgėte mirga  surusintais Lietuvos valdovų titulais didieji  ir visokie kitokie kniaziai . Atseit, jie ir  sukūrė XIII-XIV a. galingą Lietuvos valstybę, vėlgi vadinamą rusišku pavadinimo Velikoje Litovskoje kniažestvo kalkiniu vertiniu į lietuvių kalbą Lietuvos Didžioji kunigaikštystė…

Iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros gavau malonų Prezidento vyriausiosios  patarėjos  dr. Jolantos  Karpavičienės atsakymą su „kuo geriausios kloties Jūsų veikloje“ palinkėjimais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė maloniai pažadėjo artimiausiu laiku susisiekti ir aptarti Atvirame laiške iškeltas problemas bei pasiūlymus. Taigi, vis dar laukiame komisijos sprendimų ar nuomonės.

Žodžiu, iki šiolei vienintelis pragmatiškas  atsakymas atėjo iš mūsų gerbiamos Vilniaus savivaldybės su aiškiu atsisakymų keisti užrašą ant Gedimino paminklo Vilniuje. 

Matyt, visos kitos aukščiausios mūsų valdžios institucijos turi daug svarbesnių reikalų nei kažkokio diskutuotino užrašo pakeitimas centrinėje Vilniaus aikštėje. Biurokratinis valdžios ratas apsisuko su visais  sraigteliais aplink savo ašį ir viskas liko kaip buvo buvę…

O buvo taip…

Vos tik Maskva, nedidukė XII-XIII a. gyvenvietė su apsaugos grioviais ir medžio aptvarais,  ėmė plėstis, stiprėti ir XVI a. iškilo kovose su totorių jungu, kaip visos Rusios žemių karinis centras, prasidėjo nuolatinis ginkluotas ir propagandinis karas prieš Lietuvą. 

Ne be Lietuvos pagalbos atsikračiusi mongolų valdžios, Maskva pradėjo ne tik dažnus XV -XVII a. karus su Lietuvos karalyste dėl vadinamosios „Lietuviškos Rusios“ teritorijų.

Rusiškų metraščių kūrėjai nuo seniausių laikų laikėsi tradicijos taikyti svetimšaliams valdovams slavišką kniaziaus titulą. Seniausiame Rusios metraštyje „Būtųjų laikų pasakojimas“  tarp 996 m. žinių skaitome, kad Kijevo kniazius Vladimiras „gyveno taikoje su aplinkiniais kniaziais: su Boleslavų Lenkiškuoju, su Steponu Vengriškuoju ir su Androniku Čekiškuoju“.

Akivaizdu, kad čia minimi skirtingų tautų valdovai skirtingais titulais: lenkų karalius Boleslovas I Narsusis (992–1025), vengrų karalius Steponas Ištvanas (997–1038) ir čekų kniazius (Český kníže) Oldrichas ( ~ 1012–1034). Senovės Rusios metraštyje visi jie pavirto „kniaziais“…

Ką tai reiškia? Vieną paprastą dalyką: kitataučių titulų perdirbinėjimą. Toks nediferencijuotas universalus titulo kniazius vartojimas metraščiuose akivaizdžiai rodo metraštininkų, ypač XV-XVI a. perrašinėtojų, vėliau ir carinės Rusijos, o dar vėliau ir Tarybų sąjungos istorikų kryptingą  kitataučių valdovų titulų keitimą į slaviškus titulus.

Tačiau didėjant  Maskvos valdovų galiai ir jų teritorinėms pretenzijoms, rusų metraštininkai ne tik po senovei vadino lietuvių karalius Gediminą ir Algirdą žemesniais „kniazių“ titulais. Ilgainiui  jie pradėjo energingai  dėlioti visos  karališkos Gediminaičių dinastijos menkinimo ir juodinimo genealogiją (kilmę).

Gediminaičių dinastija | wikipedija.org nuotr.
Gediminaičių dinastija | wikipedija.org nuotr.

Jau XVI a. pradžioje sukurtame „Pasakojime apie Vladimiro kniazius“  pastarieji buvo iškelti į Romos imperatoriaus Augusto tiesioginius palikuonis.

Tuo tarpu Lietuvos valdovams Gediminaičiams buvo sukurta kilmės parodija. Atseit, cituoju,  „6830 metais (1322) kažkoks kunigaikštukas vardu Vytenis (niekiji kniazec), kilęs iš Smolensko kniazių, patekęs į bedievio Batijaus nelaisvę, pabėgo ir apsigyveno Žemaitijos žemėje pas bartininką [miško bitininką]. Ir pasiėmė jo dukterį sau į žmonas, ir pragyveno jie trisdešimt metų, ir buvo bevaikiai. Ir nutrenkė jį perkūnas.

O po kniaziaus Vytenio pasiėmė jo žmoną jo vergas, arklininkas, vardu Gigimenikas. Ir gimė jiems septyni sūnus: pirmasis – Naromintikas,  antras – Jaunutikas, trečias – Olgerdikas, ketvirtas – Kestutikas, penktas – Skirgailikas, šeštas – Korijadikas, septintas – Mantonikas“ . Gediminaičių vardai „Sakmėje“ specialiai iškraipyti menkinamąja priesaga „–ik“, kurią galima būtų versti „ukštis“ ( pav. Skirgailiukštis,  Mantoniukštis ir pan.).

Bet naivu būtų manyti, kad Lietuvos valdovų titulų pakeitimas slaviškais ar keičiant vardu menkinančiomis pravardėmis buvo tik metraštininkų žodiniai žaidimai, skirti palinksminti skaitytojus ar garsiai skaitomų raštų klausytojus Rusioje.

Valdovų titulai – ne puošmena, o nuosavybės teisių liudijimas

Pavadinant Gedimino brolį Vytenį net ne „kniaziumi“, bet „kažkokiu kniaziuku“,  o Gediminą – to „kniaziuko“ vergu, arklininku“,  buvo nuosekliai siekiama parodyti, esą Lietuvos valdovai tėra kažkokie menki nekilmingi išsišokėliai, neturintys jokių paveldėjimo teisių net į savo lietuviškas valdas, o ką jau bekalbėti apie tuometinei Lietuvos karalystei pavaldžias Rusios žemes.

Tuo pačiu metu imta be saiko aukštinti Maskvos kniazių kilmę. Rusų mediavistai spėja, kad menkinantį Gediminaičių kilmės siužetą  ir Maskvos Riurikaičius išaukštinančią legendą  pirmasis išdėstė neeilinis  vienuolis Spiridonas Savva. Neeilinis, nes už akių jį vadindavo Šėtonu (Spiridon, naricajemyj Satana).

Kilęs iš lietuvių įtakos neišvengusios Tverės, Spiridonas  į Maskvą  atkeliavo iš Lietuvos, o į Lietuvą buvo atkeliavęs iš paties Konstantinopolio. Ir ne tuščiomis – su savimi jis atsinešė Konstantinopolio patriarcho raštą, kuriuo Spiridonas skiriamas Kijevo pravoslavų metropolitu, tai yra – visoms pravoslaviškoms žemėms, priklausančioms Lietuvai.

Raštas, atrodo, nepadarė didesnio įspūdžio tuometiniam Lietuvos valdovui iš Gediminaičių dinastijos Kazimeirui Jogailaičiui (1427–1492), nes Spiridonas atsidūrė daboklėje.

Pabėgęs iš ten į Maskvą, talentingas falsifikatorius netrukus gavo užsakymą genealogiškai pagrįsti Maskvos kniazių pretenzijas į svetimų kraštų valdymą. Ir Spiridonas nenuvylė caru pasiskelbusio dešimtojo Didžiojo Maskvos kniaziaus Vasilijaus III,  visiems žinomo Ivano Rūsčiojo tėvo.

Aprašęs senovės Romos imperatoriaus Augusto iškilimą, Spiridonas toliau pasakojo, kaip po savo karūnavimo Augustas paskirstė savo broliams valdyti visas šalis. Į Egiptą pasiuntė Patriną, į Siriją – Kirinėją, visą Asiją pavedė Jevlagerdui, o brolis Prusas gavo valdyti  Vyslos upės pakrantes ir Morbroku vadinamą miestą, ir Torunę, ir Chvoinicą, ir garsųjį Gdanską, ir daugelį miestų pagal Nemunu vadinamą upę, įtekančią į jūrą… ir iki šiolei jo vardu vadinamą Prūsijos kraštą.

Toliau Romos imperatoriaus brolio Pruso istorija pereina į rusų kniazių, Vasilijaus III pirmtakų kilmės istoriją, mat, tiesioginis Pruso palikuonis Riurikas tapo visų rusų kniazių „Riurikaičių“ dinastijos pradininku. Vadinasi, Maskvos kniazių giminė atsekama gilioje senovėje per Riuriką ir Prusą ir taip toliau.

Kitaip tariant, gabusis pasakorius ramiai  apgyvendino kilminguosius Maskvos kniazių pirmtakus  Riurikaičius ne kur kitur, o Prūsijos ir Lietuvos žemėse palei Nemuną.

Kam jam to reikėjo? Gal jam ir nereikėjo visos tos genealoginės pasakos,  bet ji labai pravertė kilančios ir stiprėjančios Moskovijos kniaziams.

Piliečiams reikia skelbti tik tiek teisybės, kiek valdovams naudinga

Įdomu ir svarbu priminti, kad garsusis Rusijos caras Ivanas Rūstusis, žinodamas savo kraujo ryšį per moteriškąją liniją su Vytauto Gediminaičio dukterimi Sofija, ištekinta į Maskvą ir ten tapusia didžiąja Masvos kunigaikštiene, bodėjosi kvailoko pramano.

Jis yra tiesiai šviesiai pareiškęs, jog kvailysčių pramanytojai (bezlepečniki) meluoja, kad Vytenis buvo didžiųjų Tverės knigaikščių tarnas, o Gediminas buvo jo  arklininkas. Tai nereiškia, kad dydisis despotas buvo didis teisybės mylėtojas. Jis tiktai skirstė teisybę į dvi dalis: visą teisybę žinoti būtina valdovui, tačiau kvailiams reikia skelbti tik tiek teisybės, kiek valdovui naudinga.

Ivanas Rūstusis puikiai išmanė valstybės valdymo teatrą ir pats jį mėgo.Taigi ir savo pirmtako Vasilijaus III laikais sukurtą pasaką mielai naudojo valstybinėje diplomatijoje, nuolat pabrėždamas: Mes nuo ciesoriaus Augusto savo kilmę vedam.

Imperinių pretenzijų politika nesikeičia šimtmečiais. Dar po  kelių šimtų metų Rusijos imperatorė Jekaterina II, mėgindama pateisinti šokiruotos Europos akyse Lietuvos prijungimą prie Rusijos imperijos, aiškino, jog ne tik Lietuvos užkariautos rusinų žemės, bet ir pati Lietuva yra nuo seno rusiška žemė (Iskonno ruskaja zemlia).

Logikos čia neverta ieškoti, nes tuo pačiu imperišku užmoju XIX a. rusų valdovai, o paskui juos ir propagandiniai istorikai bei publicistai ne tik Lietuvą, bet ir Kaukazą, ir Aliaską vadino iskonno ruskije zemli.

Ir šiandien,  XXI šimtmetyje, nacionalistinė rusų spauda ir internetas aistringai gina, kaip šventą tiesą, dabartinio Rusijos prezidento pareiškimus, esą  Krymas, visa Ukraina, net Pabaltijo miestai Estijos teritorijoje ir kai kur kitur yra iskonno ruskije zemli, kurias pats laikas atsiimti ir prijungti prie Rusijos…

Ignoruojama istorinė realybė, kad nei Krymas, nei Lietuva niekados nepriklausė Rusijai. Bet jėga prijungus XVIII a. prie Rusijos Krymą ir Lietuvą, jau atsirado galimybė skelbti visiems lengvatikiams ir istorinę atmintį praradusiems žmogeliams, esą ir Krymas, ir Lietuva nuo senų senovės buvo Riurikaičių ir Romanovų protėvių valdomos žemės.

Grėsmingas, beje, ne pats Putinas. Demokratškesniais Jelcino laikais išleistoje oficialioje penkiatomėje Rusijos užsienio politikos istorijoje, atvirai pabrėžiama, kad vienas iš trijų pagrindinių imperijos vektorių – įsitvirtinimas Pabaltijy ir Baltijos  jūroje. Tai ilgaamžis vektorius, nepriklausomai nuo to, kas valdo Rusiją – Petras I, Jekaterina II, Stalinas, Jelcinas, Putinas ar… Iksas.  

Kas gi nuo mūsų priklauso?

Visi mes galime, o mūsų valdžia, tikiu, privalėtų įstatymiškai ginti ir stiprinti mūsų pačių istorinę atmintį, tą, sakyčiau, giluminę nepriklausomos valstybės jėgą ir garantą.

Norėčiau  priminti, kad Atvirame laiške siūloma ne tik sugrįžti prie autentiško, Vakarų Europos šaltinių naudoto karališkojo Gedimino titulo, atsisakant iš slavų gautos žemesnio rango kniazių/kunigaikščių  titulatūros.  

Aplink mus vyksta visame pasaulyje ryžtingas ir intensyvus judėjimas atsisakant visokiausių įsisenėjusių rusifikacijos reliktų, paminklų, pavadinimų, ženklų ir kitokių simbolinių rusifikacijos įprasminimų viešoje erdvėje ir švietimo sistemoje.

Netgi rusiškos įtakos zonoje nuolat buvę Kazachstano ir Kirgizijos žmonės įstatymiškai jau atsisakė rusiškos rašybos savo valstybėse.

Neseniai kovojančios Ukrainos piliečiai kreipėsi į savo prezidentą poną  Volodymyrą  Zelenskį su principiniu siūlymu atsisakyti valstybėje rusiškos kirilicos ir sugrįžti prie vakarietiškos lotyniško raidyno rašybos.

Minėtame Atvirame laiške išreiškiama viltis,  kad ilgainiui bus įstatymiškai išspręstas ir senovės Lietuvos valdovų titulų  klausimas, grąžinant juos į Vakarų Europos istorinę erdvę, įteisinant senosios Lietuvos valstybės karališkų statusų bei titulų vartojimo praktiką Lietuvos švietimo sistemoje ir Lietuvos valstybės diplomatinėje rašyboje.

O pradžiai tikrai galėtume ir privalėtume įrašyti istoriškai tikrą Gedimino karališkąjį titulą ant jo paminklo postamento svarbiausioje karališkojo Vilniaus miesto aikštėje. Tam šiandien nebėra nei istorinių, nei faktinių, nei loginių, nei svetimšalės cenzūros kliūčių, išskyrus vietines biurokratines.

Nelinksmas post scriptum

Kažkada, gal prieš kokį penketą-šešetą  metų, rašiau, kad eiliniam vilniečiui ar senosios Lietuvos karalystės sostinės svečiui užtektų atidžiau įsižiūrėti į Gedimino paminklą Katedros aikštėje, ir kiekvienas blaivios galvos žmogus išvystų, kaip atkakliai Gediminas stengiasi nulipti nuo granitinio postamento.

Jis jau net atkišo dešinę koją ant paties kraštelio ir dabar susirūpinęs žiūri tiesiai žemyn sau po kojomis, aiškiai taikydamasis, kur čia geriau būtų nušokti nuo to granitinio luito, ant kurio didžiulėmis raidėmis iškaltas taip įžūliai karalių Gediminą žeminantis ir visus lengvatikius klaidinantis užrašas „Lietuvos didysis kniazius “…

Karalius net ištiesė į priekį dešinę ranką, tikėdamasis, kad vis dėlto atsiras Lietuvoje kada nors ryžtingas prezidentas, Vilniaus meras ar premjeras, kuris pagarbiai paims karaliaus ištiestą ranką ir padės jam nulipti nuo to nelemto postamento su melagingu užrašu ar bent pakeis tą užrašą istoriškai tikru.

Deja, visi eina ir praeina pro šalį, tarsi nepastebėdami karaliaus siunčiamo ženklo. Matyt, kol kas vis dar nemaža Lietuvoje žmonių, kuriems reikalingas ne karališkosios Gediminaičių dinastijos pradininkas lietuvių ir daugelio rusų karalius Gediminas, o herarchiškai pažemintas didysis kniazius  Gediminas.

Kodėl reikalingas?  Čia jau kita istorija, daug ilgesnė ir, manyčiau, skaudesnė daugeliui Lietuvos piliečių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II)
  2. A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I)
  3. A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo
  4. A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje
  5. „Aktualioji istorija“: Vilnius ir Gediminas
  6. Algimantas Bučys: Pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video)
  7. V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji?
  8. T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo
  9. T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant…
  10. V. Mikailionis. Ar sulauksime karališkos dovanos?
  11. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  12. M. Jučas. Gedimino laiškai
  13. A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
  14. T. Baranauskas. Istorijos keitimas „gimtadieniais“ – nauja istorijos primityvinimo mada?
  15. T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 120

  1. spėju says:
    3 metai ago

    kad P.Cvirkos paminklo pašalinimas nebuvo susijęs su politika – galimai reikėjo gražios vietos pačiame centre kitam paminklui. Kitas dalykas: ar yra penktoji kolona Lietuvoje, jei taip, kas joje? Ir kokia ilgumo ta penktoji kolona, jei ji, aišku, yra?

    Atsakyti
    • Klausimėlis says:
      3 metai ago

      Nestebina toks staigus mero atsivertimas, toks spartuoliškas supatriotėjimas?
      Juk neseniai, nė Laisvės kovotojų neatsiklausęs, pervadino Škirpos alėją, „pasirūpino” J.. Noreikos atminimo lenta ant Vrublevskių bibliotekos bei Lukiškių a. … Ir šia toks „nušvitimas”?

      Atsakyti
      • netikiu says:
        3 metai ago

        jokiais atsivertimais. Visi atsivertimai visada yra tik mitai, manipuliacijos, išskaičiavimai, kanapių miglos pūtimas į populiacijos plaučius.

        Atsakyti
  2. O prieš 592 m. says:
    3 metai ago

    • Prieš 592 metus Trakuose mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas
    – voruta.lt/pries-592-metus-trakuose-mire-lietuvos-didysis-kunigaikstis-vytautas/

    Atsakyti
  3. Petras says:
    3 metai ago

    Nuostabaus straipsnio Autoriui ir gerbiamiems “Alko” skaitytojams.
    O ko, tamstos, tikėjotės? Mūsų valdžioje – vidutinybės. Jiems ant Lietuvos istorijos, atsiprašant, “nusilengvinti”. Jiems svarbiau yra lovys pilnas ėdalo… Graudu.

    Atsakyti
    • Tadas says:
      3 metai ago

      Apgailetina, skaityk didziai gerbiama Dr. Baranauska, ne bucio rekavimus.

      Atsakyti
      • Petras says:
        3 metai ago

        Didžiai gerbiamą?! Kažin kas jį taip didžiai gerbia?! Įtariu, kad tik Tamsta.

        Atsakyti
  4. Buciui says:
    3 metai ago

    Bucys siunta, kokia paklode suraite, gerbiamas Dr. Baranauskas atsake jau i visus Bucio kliedesius, gal nusiramink jau, ar tik karste ramybe rasi??

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Tadai, išgerk porą šaukštų valerijono ir eik miegoti!

      Atsakyti
  5. Vilna says:
    3 metai ago

    Tai va prie ko privedė tas 30 metų vykęs suverenios valstybės valdymas, laikant Tautą, jos žmones Lenkijos ir Rusijos Lietuvai sukurptos istorijos pasaulyje, be savo istoriniais lietuvybės, lietuvių kaip seniausios kalbos faktais pagrįstos Lietuvos istorijos.

    Beje, LRT ir toliau lyg niekur nieko savo programose “džazuoja”, kaip savo, šlėktiškosios Lenkijos istorijos faktus.

    Rinkimai artėja – tokių valdžių toliau valstybės valdymo kėdėse palikti negalima… Į lenkiškas ir rusiškas Lietuvos istorijas – laikas valstybiškai atrėžti…

    Atsakyti
    • suvokime says:
      3 metai ago

      kad populiacijai vienas ir tas pats. Kaip ir save pasivadinusiems elitu. O gyventojų tik vienas kitas.

      Atsakyti
  6. A niaaa? says:
    3 metai ago

    Viskas logiška. – Na, kas ta Lietuva, kiek ten jos dar likę? Galingasis caras panorės – sprigtu iš žemėlapio pašalins… Koks ten galėjo būti karalius? Nebent koks kunigaikštis, bet ir tas tik iš caro malonės. – Na, dar galima sutikti, kad Europoje galėjo būti vienas kitas kionigas, reksas, ilrė, elrėjus, krulius ar kt. Bet karalius Lietuvoje?? Jūs ką?

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Čia komentaras apie ką?

      Atsakyti
      • I eto vsio o niom... says:
        3 metai ago

        Apie iš Kremliaus nuo vasario „logiškai” mąstantį ir kalbantį.
        Šiandien vėl lyg žaltys savo „logikos liniją” mazgė.

        Atsakyti
  7. Vilna says:
    3 metai ago

    Matyt, – karalius yra iš žodžio kūrenti (ugnį, laužą, t.y. gyventi), iš įsikurti kokioje nors gyvenimui pasirinktoje vietoje. Tokiu atveju kūraliumi (karaliumi)- savininku laikomas tas žmogus, kuris yra įsikūręs dar laukinėje – negyvenamoje ar tapusioje niekeno – žemės vietoje. Kunigas, kionigas yra to įsikūrusiojo žemėje dvasinių ir ūkinių reikalų tvarkytojas – ganytojas, piemuo, skerdžius. Tai va tokia – pirminė hierarchija tarp karaliaus ir kunigo, kunigaikščio.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      3 metai ago

      Bet gali būti ir atvirkščiai negu pasakiau. Kunigas, kunigaikštis yra aukščiau už karalių. Lietuvių kalbos žodžiai yra iš pirmykštės pasaulio suprasties, pagal kurią dar gamtinė (nekultūrinta, neapgyventa) žemė buvo Dievo žemė.Tai rodytų ir Vatikano pozicija dėl žemės priklausomybės Dievo vietininkui šv Petrui, gentims krikštijantis ir kuriantis jų žemėse krikščioniško supratimo valstybėms.
      Žodžių kūnas ir kunigas giminystė yra akivaizdi. Žemė jau gentinio žmogaus suptatimu buvo kūniškos prigimties – ji buvo kūnas. Tai, kad žemė žmogui buvo kūnas ir kad kūnas jam – žemė, rodo tai reiškiančių senųjų baltų žodžių reikšmių ryšys: kūnas rusiškai yra tielo, o žemė prūsiškai yra tula.. Taigi kūnas – tas pats, kas yra žemė. ir kunigas (iš kuningas ar kunongas) reiškia Dievo žemės,viešpats, savininkas, o karalius (kūralius) kaip jam – Dievo patikėtiniui pavaldus žmogus – ūkio reikalų tvarkytojas – (šv. Petras- Dievo karalystės raktininkas).
      Dėl to gal būtų tikslingiau žmonėms išaiškinti tai, kad Gedimino laikais lietuvių supratimu kunigas, kunigaikštis valdžių hierachijoje dar buvo aukščiau už kūralių – karalių, kai Vakaruose plėtojantis feodalizmui jau ta senovesnė valdžių hierarchija tarp dux ir rex buvo betapusi atvirkščia, t.y, “rex-dux”.
      Beje, Gedimino laikais būtent dėl šios viršenybės valdžioje dar vyko ginčas tarp Popiečiaus ir Imperatoriaus. Suprantama, kad Maskvoje pasaulietinių valdžių įsigalėjimo valstybių valdyme prieš bažnytines istoriniai procesai kaip paprastai vėlavo. .

      Atsakyti
      • Povilas says:
        3 metai ago

        “Vilna”, vaiikeli, suplakei viską į vieną, ir lietuvišką kunigą ir vokišką kionigą, kūriką ir karalių. Garsų panašumas dar ne viskas.

        Atsakyti
        • Vilna says:
          3 metai ago

          Tai, kad kaip ir nieko neplakiau, viską grindžiau istoriniais faktais ir istorinio proceso – pasaulėžiūros, religijos vykusio istorinio kitimo – samprata.
          Lietuviškas kunigas su vokišku (gotišku) kioningu kaip žodžiai – yra giminiuojami kalbos mokslo, tačiau dėl kilmės krypstama jį atiduoti gotams kaip germanų žodį. Tai, kad žodžiai karalius ir kunigas – abu yra radęsi iš lietuvių (baltų) gyventų plotų, taip pat yra neginčijamas faktas. Dvasinės valdžios viršenybė prieš pasaulinę (žemiškąją) senovės lietuvių gyvenime taip pat – neginčiamas faktas. Iš baltų (prūsų) mitologijos yra žinoma, kad mirusiųjų vėlės į dausas išlydėdavo “lygiasunes ir tulisunes”. Akivaizdu, kad minėti pavadinimai yra iš dvasinių apeigų (sakralinės) srities ir yra sudaryti iš dviejų kamienų bei jų antrosios dalys – ‚sunes‘ yra lygintinos su liet. žodžio kunigas šaknimi, laikant, kad žodyje šaknies pirminis ‚k‘ keitėsi į ‚s‘. Kalbos moksle minkštojo ‘k’ keitimasis į s(š)’ indoeuropiečių kilmės kalbose yra pripažintas. Šio žodžio garsą ‘k’ lietuviai skirtingai nuo prūsų galėjo tarti kietai, todėl žodžio pradžios ‘k’ galėjo likti nepakitęs, ką ir regėtume giminingame žodyje ‘kūnas’, iš kurio, akivaizdu, gali būti vestinas žodis ‘kunigas’ Šie kalbiniai faktai pakankamai bylotų, kad vokiečių ‘kionig’, kaip ir rusų ‘kniazj’ yra senovės skoliniai iš lietuvių (baltų) kalbų. Kadangi lietuviams iš senovės ‚kunigas‘ buvo viršesnis už kūralių-koralių (žodis kito ėmus gyvenime vyrauti karo, korimo reikmėms) ir tokiu išsilaikė šiek tiek kone iki šiol, todėl pakito jo hierachinis viršesnumas, bet pats pavadinimo, kaip buvusio senesnio lietuvių (baltų) hierarchinio valdžių viršesnumo, nors ir prarasto viduramžių pabaigoje, žodis išliko.
          Taigi imdami niekinti istorinius lietuviškos kilmės kunigo, kunigaikščio titulų žodžius, ar nemenkintume savo savitumo, istorinio vaidmens regiono ir Europos istorijai apskritai.

          Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      ???

      Atsakyti
  8. dar says:
    3 metai ago

    Būkime tikslūs- viduriniaja vokiečių žemaičių kalba (labai primena dabartinę olandų kalbą) Lietuvos karalius yra koningh van Lettowen, o ne koninge van Lethowen, Danijos karalius- koningh van Denemarken, o ne koninge van Danemarken.Didysis kunigaikštis viduriniaja vokiečių žemaičių kalba- grote hertogh.
    Iš Gedimino laiškų ( sutarties su Livonijos magistru):
    “Dit is de vrede, den de mester van Liflande unde de koningh van Lettowen
    hebbet ghemaket, unde ludet in aldusdanighen worden:..”

    Atsakyti
    • dar dar says:
      3 metai ago

      gal ne visai i tema , bet tik papildau : Valda ,valdyti,valdovas.
      vokiskai :walten verwalten wald.
      Astawalda-oostwald,niederlande.
      Bretwalda,brytenwalda ir t.t ir pan..

      Atsakyti
      • dar says:
        3 metai ago

        Walten yra vokiečių aukštaičių kalba, vokiečių (saksų) žemaičių kalba -wolden.

        Atsakyti
        • dar dar dar says:
          3 metai ago

          aciu ,labai idomu…
          jusu nuomone kuris zodis anksyvesnis valdyti, wolden ar walten ?

          Atsakyti
          • dar says:
            3 metai ago

            Manau, stebuklų čia nėra- ir vokiečių ir lietuvių kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, tik germanų grupės kalbos turi daug neindoeuropietiškos kilmės žodžių. Kita vertus, ir kitos skirtingų grupių indoeuropietiškos kalbos turi nemažai panašių žodžių- štai iranėnų grupės farsi ( persų) kalba duktė- dochter, germaniška olandų kalba- dochter; kurdų ( sorani) kalba žemė-zemin, puštūnų kalba kumelė ( ašva)- aspa , mazandarani kalba vilkas- varg. švedų, norvegų ( nynorsk) kalbomis- varg. Kaip minėjau, wolden yra viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos ( Mittelniederdeutsch, Dutsche sprake) saksų tarmės ( frankų žemaičių tarme- wouden) žodis, o walten- viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos ( Mittelhochdeutsch, Teutsche sprache ) žodis, pasiekęs ir dabartinę standartinę vokiečių kalbą.

          • Juras greb. Dar klausimas says:
            3 metai ago

            Aciu uz jusu atsakyma !
            dar noriu paklausti ,kaip galejo terminas bretwalda ir astawalda atsirasti Britanijoje in Niederlanduose ankstyvaisiais
            viduramziais ?

          • dar says:
            3 metai ago

            Sen. germanų kalbose žodžiai miškas ir valdyti skamba panašiai- wald, weald ir wealdan,waldan walda, ir pan.
            Ankstyvaisiais viduramžias Anglijoje ( dalis Britanijos) buvo kalbama vakarų germanų sen. anglų kalba ( iš esmės sen.anglų ir saksų tarmėmis) , žodis walten sen. anglų tarme valdyti- wealdan, saksų tarme-waldan.Bretwalda- Britanijos valdovas. Astawalda germaniška senovės fryzų kalba reiškia rytų mišką,dabar ši vietovė olandiškai vadinama Oostwold , nors tai yra saksiškas pavadinimas, standartine olandų kalba- Oostwoud. Tiesiog valdyti, walda, walten,valdīt ( latviškai) władać ( lenkiškai), valda-norvegiškai, islandiškai yra indoeuropiečių kalbų žodis,kilęs iš indoeuropietiškos prokalbės.

          • Dar klausimas says:
            3 metai ago

            kokios kalbos zodis yra Schwentine? (upe dabartineje siaures Vokietijoje netoli Kylio)

  9. juras says:
    3 metai ago

    Aciu Algimantui , esate ikvepimo saltinis !
    skaitant jus norisi gyventi, kurti ,dometis Lietuvos istorija, tikiu kad atradimu apie musu tautos praeiti ….bus daugiau…. ir daugiau ….
    deja vergiska dvasia ir aveliu proteliai vis dar priesinasi istorines tiesos atkurimui …

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Labai teisingas komentaras! Beje, Mozė žydus vedžiojo po dykumą 40 metų, kol išmirė buvę vergai. Taigi mums teks laukti dar kokį dėsėtką metelių, kol išmirs tie sovietiniai “vergai”. O tada? O tada “Ant tos Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos ant tos Lietuvos”… Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras.

      Atsakyti
      • vedžiojo? says:
        3 metai ago

        O buvo jis?

        Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      +++

      Atsakyti
  10. Jurui says:
    3 metai ago

    +++++

    Atsakyti
  11. Vilna says:
    3 metai ago

    Trumpai sakant, kunigas ir kūralius, vėliau – koralius, yra lietuvių (baltų) gentinio gyvenimo žemėje laikų valdovai: kunigas – dvasinio, kūraliius >koralius – žemiškojo. Beje, pastarasis gali būti suprantamas kaip Dangaus karalystės Perkūno valios genties žemėje vykdytojas, o kunigas – kaip Dievo valios joje – vykdytojas… Abu yra gilios lietuvių (baltų) senovės gyvenimo žodžiai. Keičiantis ir plečiantis lietuvių (baltų) gyvenamam pasauliui, keitėsi ir jų valdovų tarpusavio hierarchinė viršenybės supratimas. Vis kabiau viršesniu darėsi kūraliaus (koraliaus) titulas. Tie procesai vakariniuose lietuvių (baltų) gyvenimo plotuose buvo ankstesni. Taigi ginčas – karalius ar kunigas – kunigaikštis regis, kad gali būti bergždžias.

    Atsakyti
    • Is says:
      3 metai ago

      Vsio, amin, pakaks, eikit pamiegoti

      Atsakyti
      • tam kuris miegoti nori says:
        3 metai ago

        mes tik pradedame baltu istorijos tyrinejimus tai tik pradzios pradzia…

        Atsakyti
      • juras gerb. IS says:
        3 metai ago

        uzuodziu cia tomo/avinausko kvepalus…

        Atsakyti
        • Is says:
          3 metai ago

          Jureli, negerkit daugiau troinoj arbatėlės, nesivaidens.
          Pakūrinkit su Vilnone ir miegot laikas….

          Atsakyti
      • dar says:
        3 metai ago

        Vokiečių šaltiniai teigia, kad tai baltiškos kilmės pavadinimas Šventinė, arba slaviškas Sventana.Kita vertus, tos vietos anksčiau buvo apgyvendintos germaniškų saksų ir vironų genčių.Bent jau slavų gentys vendai čia atvyko vėliau, kai germanai pasitraukė į pietvakarius.

        Atsakyti
        • sventine says:
          3 metai ago

          Vakaru baltai ten gyveno ….ka Sventines pavadinimas tik patvirtina,romenu rasytojai vadino juos bendru germanu vardu ,tai ne tas pats kaip terminas germanai vartojamas siandien…
          Sventanos ir svetlanos ir slabai pradejo formuotis daug veliau po hunu ir avaru uzkariavimu…

          Atsakyti
          • dar says:
            3 metai ago

            Pagal Toporovo teoriją slavų prokalbė kilo iš baltų prokalbės paribinių tarmių. Dar egzistuoja hipotezė, kad tomis tarmėmis kalbėjusiems baltams susimaišius su iranėnais skitais, atsirado slavų gentys.

          • Gerb. Dar vienas klausimas says:
            3 metai ago

            Tiek pirma tiek antra hipoteze apie slabu kilme labai logiska…be jokiu abejoniu…

            Bet stai baltu kalbu pedsakai vakaru Europoje atrodo visiskai nepastebeti….
            Neseniai su Saules Vilna kalbejome apie siuos baltizmus Anglijoje:
            — anglo saksu genciu ir vietoviu pavadinimu su priesaga-ing :

            Tetingas, Tewingas,Sunningas, Herstingas, Ikelgas, Spalda, Bilmingas, Brahhingas, Daenningas ,Gegingas ,Gillingas, Godhelmingas, Haueringas ,Hroðingas,Haering, Waeclingas, Rēadingas,Woccingas,Dæningas, Lympne, Limenwara, Ælfingas, Æbbingas, Beormingas, Gyrwas, Glestinga , Lindisfaras,Snotingas , Spaldingas Stoppingas Sweordora, Haestingas,Eorlingas, Basingas, ( The Tribal Hidage is a list of thirty-five tribes that was compiled in Anglo-Saxon England some time between the 7th and 9th centuries , is Wikipedios)

            Vietovardziai :Meonwara ,Wihtwara …Ottinge,Lyminge,Bildale,Raisdale,Welldale,Laudale,Grysdale,Oakdale,Carwynnen ,Molinnis,Tredaule,Raginnis,Grumbla(Cornish: An Gromlegh, meaning the cromlech) is a hamlet in the parish of Sancreed, Cornwall, England, UK. ir t.t. ir dar daugiau….

            Dar yra ir vandenvardziai :Intake,Wylye,Alre,Ouse,Glynde,Warleggan,Bala brook,
            Crimple,Dearne,Wyke,Went,,Mardyke,Lamorna,Teise,Swale,Skerne,Swere,Moselle,Glyme,
            Rythe,Arkle,Alde,Yare,Thurne,Granta,Dervent,Blythe,Swilgate,Corve,Strine,Gauze,
            Priespill gill,

            ?????

          • dar vienas atsakymas says:
            3 metai ago

            Kaip jau minėjau, stebuklų čia nėra- germanų ir baltų kalbos priklauso tai pačiai indoeuropiečių kalbų šeimai, tad nieko nuostabaus, kad jose yra panašių žodžių. Valdyti- vok. walten, sen. anglų wealdan, anglų wield ( tarmiškai wald). Na o kunigaikštis, kaip jau perskaitėme straipsniuose ,kilo iš germanų prokalbės žodžio kuningaz ( karalius, sen. anglų cyning, anglų king ). Vanduo germaniška danų kalba- vand ( tariama van), raudonas naujanorvegiškai ( nynorsk) -raud , valia vokiškai Wille, ratas vokiškai Rad, sniegas angliškai snow, sūnus sen. anglų kalba- sunu ( anglų son), duktė germanų prokalbe- dohter ( anglų daughter), tu vokiškai du, angliškai thou. Kita vertus, germanų kalbose daug neindoeuropietiškos kilmės žodžių ( substrato). O tokie upėvardžiai, kaip Dervent , yra kilę iš indoeuropietiškų keltų ,o ne germanų, grupės kalbų.

          • dar dar atsakymas says:
            3 metai ago

            as manau kad germanu kalbos kilusios is baltu prokalbes ( virvelines keramikos kultura),keltu ir
            to X substrato ….
            pas mus isliko : sunus, teiwaz,valda,
            kunigaz,ratas, tauta,leudi,rudde, ir pan. , o vakaru europoje sie zodziai keitesi ….tai kaip tik ir rodo baltu kalbas buvusias anksciau nei germanu…

  12. juras atrado juokinga skelbima spaudoje says:
    3 metai ago

    Privati kompanija Iesko: garsaus vertejo, poligloto ,rusu ir lenku kalbu virtuozo T Baranausko …,
    pasiulymas isversti didziojo kunigo
    Vytauto ir imperatoriaus Algirdo laiskus is lenku kalbos ………………….
    Atlyginimas pagal dosnu privatu susitarima…

    Atsakyti
  13. Antanas (1) says:
    3 metai ago

    Jeigu dabar mes manom, kad Gediminas buvo Lietuvos karalius, tai taip ir parašykim. Reikia vertinti pagal tuo metu atliekamus jo darbus. Kam tie lingvistiniai išvedžiojimai. Juk jau vieną Vytautą pavadinom valstybės vadovu – niekas nepasikeitė.

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Gerb. Antanai, ne mes jį taip pavadinome – jį taip pavadino jo subinlaižiai… Aš, pvz. siūliau jam suteikti Faktinio Visatos Valdovo titulą, šį titulą įteisinti kaip paveldimą, o titulo paveldėtoju paskirti Užsienio Reikalų Anūką, bet niekas manęs, deja, neklausė…

      Atsakyti
  14. Vilna says:
    3 metai ago

    Čia ne tik lingvistika, bet yra ir istorija, pasaulio tvarkos supratimas . Juk popiežius tais laikais nesiekė vadintis karaliumi, bet liko Papa – Tėvu, kurio valioje buvo karalius. Lietuvoje kunigas taip pat vadinamas tėveliu. Matyt, toks vyresniškumas šiuo atveju buvo ir lietuvių pasaulio supratime – kunigas buvo aukščiau už kūralių (ar vėlesnį – koralių nuo koroti). Tokiu atveju Gedimino pasivadinimas ir Popiežiaus jo vadinimas rex’u (karaliumi), o ne kunigu (kionige) yra jo pasižeminimas, galėjęs Vatikanui byloti, kad jis nori krikštytis, t.y. sutinka būti Popiežiaus valdžios galių valioje.
    Akivaizdu, kad rusų (slavų) ‘kniazj’ yra iš lietuvių kunigas – apslavintas žodis (kunigas>kuniag> kuniaz>kniazj).
    Tai va, kaip su tuo Gedimino “rusišku kniaz’iumi” išeitų…

    Atsakyti
  15. Akmuo says:
    3 metai ago

    Ar Vilnius – jau miręs?
    – lrytas.lt/kultura/istorija/2022/11/02/news/ar-vilnius-jau-mires–25046563

    Atsakyti
  16. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Gerb. Jurui

    Tie dabartiniai vietovardžiai, vandenvardžiai iš užrašymo labai lietuviškai atrodo, jeigu juos skaitysi lietuviškai arba lotyniškai, bet jeigu angliškai- tai pvz., Intake – be abejonės galima laikyti, kad vardas gautas nuo to, kad yra kitos didesnės upės intakas. Kas yra visai galimas ir lietuviškas dalykas, nes pvz. Neris galimai turi intako – “įnerio” reikšmę. Intako reikšmę turi ir pvz., Pripetės pavadinimas Ukrainoje, nuo liet. ‘petys’. Tačiau, jeigu tas jos vardas tariamas angl.’inteik’, o tik pagal užrašymą skamba lietuviškai, tai tada dėl lietuviškumo yra problemų – ta giminystė gali būti labai tolimų laikų arba jos su ‚intakas‘ reikšme galėtų ir nebūti iš viso.

    Atsakyti
    • juras vilnai says:
      3 metai ago

      istarimo skirtumas labai nedidelis :
      inteik – intak-in – takas , reiksme ta pati…
      anglo saksu -lietuviu daugybe zodziu skamba
      labai panasiai , tik reikia idemiai isiklausyti !
      aciu Vilna,
      stai dar vienas :Mother -Moter-is ,reiksme kiek kitokia ,bet neesmine…
      Sit-sesk
      stay-stok
      kuria diena paviesinsiu daugiau zodziu reikia
      senus uzrasus susirasti ….

      Atsakyti
      • intak as says:
        3 metai ago

        anglai siandien vadina intaka -tributary ,
        lotynizmas ,tai is kur tas intake atsirado?
        nebent is senosios anglu ar baltu ?

        Atsakyti
        • upe Laita verta Vilnios demesio says:
          3 metai ago

          dar keli vandenvardziai is galiu Armorikos:
          Laita, Auvezere, Sarthe, Vilaine, Varenne.

          Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        3 metai ago

        Mat, tarimo ‘inteik’ atveju tas pavadinimo lietuviškumas (baltiškumas) galėtų būti kitokio pobūdžio. Šaknimi tokiu atveju gali būti laikoma ‘int/ind – ant/and’, kuri gimininga ne tik žodžiams ‘antis, indas’, bet ir žodžiui ‘vanduo’. Tada sandą ‘-eik’ tektų laikyti lietuviška priesaga, pvz., kaip pavadinimuose Lizdeika, Mateika, mušeika ir t.t.
        Tad tuomet upės pavadinimą Intake lietuvinti būtų galima kaip Anteika, Vandeika ar pan., o tai jau nebūtų liet. “Intakas” reikšmės pavadinimas.
        Žodžiu, kad čia būtų galima ką tikresnio pasakyti, dar eikalinga daugiau istorinės ir kalbinės informacijos, tų mokslų žinių. Tačiau be abejonės pateikti pavadinimai yra verti gilesnio tyrinėjimo aiškinantis lietuvių kalbos paplitimo senovės Europoje – lietuviškos Lietuvos istorijos klausimą.

        Atsakyti
        • dar says:
          3 metai ago

          Taip, lotynų ( In -į , vir -vyras) ir lietuvių kalbos labai panašios. Kaip ir sanskrito ( agnis- ugnis) ir lietuvių kalbos 🙂

          Atsakyti
        • Vilnai vaga vagalis upes says:
          3 metai ago

          – VAGALIS /Vahalis ( saknis Vaga ) Romenu saltiniuose minima upe ,siandien vadinama Waal,Netherlands.
          -VAGA latin name of river Wye ,England
          -VAGA (Russian: Вага) is a river in Totemsky, Syamzhensky, and Verkhovazhsky Districts of Vologda Oblast and in Velsky, Shenkursky, and Vinogradovsky Districts of Arkhangelsk Oblast in Russia.

          kuo giliau eini i miska tuo daugiau medziu…..

          Atsakyti
        • Vilnai galune GALA vietovardziai says:
          3 metai ago

          dar vietovardziu ..
          is Galijos :
          SEGALA,BURDIGALA (300 BC) ,BERZIGALA,
          is Ispanijos:
          AZAGALA,SIGALA,
          is Estijos:
          SIGALA ( Hiiumaa regionas),TAGALA,VIGALA,ir t.t.
          is Latvijos:
          BALTA DUKSIGALA,SAKSTAGALA,GALA.
          is Lietuvos:
          MAISIAGALA,VAIKSNEGALA,BETIGALA,ARIOGALA,PAGIEGALA,LATVIGALA,RAMIGALA,
          VANDZIOGALA,KURMEGALA……

          Atsakyti
        • Vilnai dar vienas vietovardis ir vandenvardis Anglijoje Alauna says:
          3 metai ago

          ALAUNA was a castrum or fort in the Roman province of Britannia. It occupied a coastal site just north of the town of Maryport in the English county of Cumbria (formerly part of Cumberland).
          It has been established “beyond reasonable doubt” that the Roman name for Maryport was Alauna.
          Alauna is a river name and the Roman fort stands on a hill north of the River Ellen. The name Alauna appears securely just once – in the Ravenna Cosmography.

          Atsakyti
          • juro Lietuviskas juokas(joke) gerb Vilnai ir gerb Dar says:
            3 metai ago

            Galva sukasi nuo tu baltizmu visoje Europoje , sunku sudelioti i laiko ir geografines plotmes…
            …..isijungiau TV ….Atsipalaiduoti….ziuriu naujienas is Rutenu ir Ruskiu (ne rasai bet rusiai, nes kadaise gyveno rusiuose,zeminese) karo, girdziu ruskiu generolo Lapin pavarde….galvoju dabar ..rusiskai turetuskambeti Lisitsen,Lisatov ar pananasiai… bet yra Lapin…supratau : Lapinas nuo zodzio Lape….dar vienas blogas lietuvis…..
            vel galvovu apie kaimynus :Andrzej Duda , turetu but lenkas…bet lietuviska pavarde….
            tokie vat juokai (joke ) atsipalaidavimui….visi kaimynai lietuviai…

  17. plataus profilio mechanizatorius says:
    3 metai ago

    Ačiū už žinių šviesą. Dabar žinosiu, kad lietuviai ne tik pirmieji perskrido per Atlantą, sugriovė sovietus, pirmieji pabuvojo kosmose, pirmieji pagamino traktorių ir demokratiją, bet ir Pasaulio istorija prasidėjo būtent pas mus, pradžioje buvo tik Lietuva, tik tas lietuviškas žodis tolerancija, dar frustracija, edukacija, vakcina…, mūsų kalba iki Adomo ir Ievos seX (ir net labai labai daug anksčiau) buvo vienintelė šioje vienišoje planetoje, ašaros byra iš pasididžiavimo…

    Atsakyti
  18. Vaiskunui says:
    3 metai ago

    Jesus Maria Juosapai sventas pagydik ta Vaiskuno/Alko cenzura (kvantinio kompiuterio sieta)
    kuris vel uzmigo….reikia sugalvoti baltiska Deive kuri butu atsakinga uz interneto greiti …:
    Intermante ,Zingeide,Twitterkalbe,Nemiga,Internemiga,Mintijavisiems,Smegenunemiga….
    nebeturiu kantrybes ,einu gerti…..po perkunais…..

    Atsakyti
  19. nuomonė says:
    3 metai ago

    Gal paieškokime lietuviškų ženklų rytuose ir pietuose, už tuometinės 1920 m. Lietuvos sienos? Štai prie pat Gudijos ( Baltarusios) sostinės Minsko yra vietovė Antaniški, kiek tolėliau į vakarus- Skirmantava, Gerveli, Petriški,Grunciški, Dauguli, Kiršy, Ašmency, Balšyja ir Malyja Bakšty, Į šiaurę nuo Minsko- Baubli, Daubarava, Pelikšty, Tarp Ružanų ir Kosavos- Taucvily,Mizgiru, Jundzily, aplink Vaukavyską- Mantauty,Ašmency, aplink Baranovičius- Pirštuki,toli į pietus nuo Gardino- Laibogoli,Jatauty, Vialikija Eismanty, aplink Dokšicą- Skuduci, į šiaurės rytus nuo Vileikos- Butrimava, Karveli, Margi,prie Lagoisko- Narbutava, prie Dauginavos- Vitaucy; Šaltiny, Barbariški, Dieveli, Mineity- prie Drujos, Asveja prie Gudijos,Latvijos ir Rusijos pasienio.

    Atsakyti
    • juras says:
      3 metai ago

      aciu Nuomonei uz siuos baltu vietovardzius,,,,
      faktai neabejotini….gali siekti iki Uralo kalnu ir dar toliau….
      bet tai akivaizdu …..kulturingai mazumai lietuviui….
      bet ne slavu ir vokieciu propagandai ….isskyrus keleta blaiviai mastanciu ,,,,
      cia jau Gimbutiene ir Toporovas kaip ir irode tai…
      siandien genetiniai tryrimai tai tiki patvirtina….
      pietu ir vakaru europa lieka neatrasta zeme…..
      Lietuvos istorijos mokslo padetis yra apgailetina …
      ka rodo ir si Algimanto Bucio pradeta diskusija ,,,,,
      .

      Atsakyti
      • dar says:
        3 metai ago

        Ant Rusijos carų žiedų būdavo išgraviruota Az esmi carj- Aš esu ciesorius. O ne Ja javliajusj cariom. Pirštas senąja slavų kalba- perstj, o ne palec.Tiesiog senojoje slavų kalboje buvo daug daugiau baltiškos kilmės žodžių.Vėliau gausėjo mongoliškų,tiurkiškų, finougriškų, germaniškų žodžių (kniazj- vienas iš jų).

        Atsakyti
        • idomu ka Algimantas Bucys pasakytu says:
          3 metai ago

          .”..Az esmi “be abejoniu baltu kalba, ” carj” nezinau ar tai is lotynu Caesaris ar is iranenu,
          bet del kniaz sutikciau su Vilna , kad kyla is baltu kunigas,bet ne germanu…..kaip ir vytiaz is Vytiju , Vyciu….Witten..vyting vyking…..Vytas….
          Yra tu senu slavonu tekstu kurie prasideda : Cia as kniazius …ir toliau tesia minti ,,,,
          Idomu ka Algimantas Bucys galvoja apie tai …nes jis tikrai ta baltu-slabu slenga zino…

          Atsakyti
        • gintas says:
          3 metai ago

          ne tik pirstas ,bet ir pirstines-piersciatki,ziedas-pierstien=pirstienas.Paliec-paliesti,o paliesti =kasatsa=kasytis.

          Atsakyti
  20. Vilnietis says:
    3 metai ago

    Gal kas žino kaip susisiekti su Algimantu Būčiu?

    Atsakyti
  21. gintas says:
    3 metai ago

    Kad buti karalium -turi Popiedzius patvirtinti /karunuoti/.Kas karunavo Gedemina-niekas net nebande,Taigi uzrasius ‘karalius’ Gedeminas, tik apsauksime mes ji,nebent dabar Popiedzius ji karunuotu,Tarp kitko Mindaugas karunuotas,o Vytautas ,taip ir nesulauke karunos,ir kamji jam but reikalinga,jeigu pagal straipsnio autoriu jis ir taip iseitu buo ‘tipo’ karalius.

    Atsakyti
    • >gintas says:
      3 metai ago

      Europoje buvo daug popiežiaus nekarūnuotų karalių.

      Atsakyti
      • gintas says:
        3 metai ago

        nekarunuotas – reiskia -A P S I S A U K E L I S.Ir nei Minde,nei Vycka nenorejo but nekarunuoti apsisaukeliai,

        Atsakyti
    • Istorijos pamokėlė says:
      3 metai ago

      Pirmasis frankų karalius Chlodvigas (Hlodwig) buvo išrinktas pačių frankų, o ne karūnuotas popiežiaus.

      Atsakyti
      • Vidmantas says:
        3 metai ago

        Tai tada – argi jis iš viso “karalius”? Karalių, Karolio Didžiojo su to vardo “karaliais” dar nebuvo? Buvo tik Cezaris su “ciesoriais”… Tuščia pastabėlė… Slaviško mentaliteto nepaliestam lietuviui – genties vadas yra KUNIGAS ir jo sūnus kunigaikštis. Tai krikščionys davė naują “KUNIGĄ” naujose parapijose…Pagoniškoje Lietuvoje žodis KUNIGAS, KUNIGS, KUNGS gal buvo lygiai minimas su žodžiais vadas, bernas ir merga. O čia visi apie kažkokį “kniazių”? Kas tokių sąmones užvaldė… beveik aišku… sergantys rusofobija…

        Atsakyti
    • gintui says:
      3 metai ago

      Cia ne apie krikscioniu karalius kalba , o apie pagoniu karalius….

      Atsakyti
      • gintas says:
        3 metai ago

        Gal pakalbekim apie pagoniu Jezu Kristu.

        Atsakyti
    • gintui says:
      3 metai ago

      Vatikano popiedziai nekarunuoja Anglijos karaliu…bet visas pasaulis
      juos pripazysta….taigi Gintai pagalvokite dar karta…

      Atsakyti
      • gintas says:
        3 metai ago

        Anglijos karalius-K I N G of England,taigi paprasciausias ‘kniazius’

        Atsakyti
        • gintui says:
          3 metai ago

          vel baranausko kvepalai…

          Atsakyti
  22. gintas says:
    3 metai ago

    kad .jau diskusija.42 procentai lietuviu turi suomiams budinga haplogrupe N1c1,Ir pateikiu keleta zodziu suomisku – ‘pistaa’=’kisti’,’pistoda’=’durklas’,’vesu’=vanduo’,’kaisti’=’virti’,estiskai ‘vaikas’-‘mazas’.Suomiskai ‘kaunis’=’grazus’/Kaunas,kiaune/,’punnu’-raudonas/Punia/.Daugiau suomisku zodziu,negu estisku.

    Atsakyti
    • gintas teisus apie dnr says:
      3 metai ago

      Be jokiu abejoniu po latviu , estai ir suomiai genetiskai artimiausi siandienos lietuviams
      kraujo broliai pusbroliai ….
      bet lietuviu ir latviu dnr yra unikali ipatybe…
      palyginus su visais europieciais…mes turime
      didziausia dali dnr tu zmoniu kurie cia buvo pries indoeuropietciu atsikraustyma…po paskutinio ledynmecio atsitraukimo …

      Atsakyti
      • ei, istorikai-mėgėjai, says:
        3 metai ago

        pirmiausia išmokite lietuvių kalba rašyti be klaidų. Ipatybe, ipatybe cia… Superpatriotai!

        Atsakyti
  23. dar says:
    3 metai ago

    Senovės Anglijos ( anglosaksų) karaliai( pav. Frithuwald) iki pirmo tūkstantmečio 7 amžiaus buvo pagonys, o ir po krikšto jų Romos popiežiai nekarūnuodavo. Save anglosaksų karaliai vadino Cyning, Cyng, o ne Heretoga- kunigaikščiaisTas pats ir su pagonimis skandinavų karaliais ( pav. Ragnar Lodbrok) -jų taip pat nekarūnuodavo popiežiai, o jie save vadino karaliais- Konungr,Kongr o ne Hertogi- kunigaikščiais.

    Atsakyti
    • gintas says:
      3 metai ago

      Cynig,king – ir yra pats tikriausias kniazius pasiepanciai,o nepasiepianciai Kunigaikstis,

      Atsakyti
      • dar says:
        3 metai ago

        Na jei tamstai pavyktų atidžiai perskaityti parašytą tekstą, gal paaiškėtų,kad kunigaikštis senąja anglų kalba yra Heretoga. Beje , frankų Karl, sen. anglų Ceorl ,iš kurių kilo vėlyvosios lotynų kalbos žodis Carolus, iš jos ir lietuviškas žodis karalius pirminė reikšmė- laisvas žmogus.

        Atsakyti
        • gintas says:
          3 metai ago

          Galvona-kar/v/ona analogas Galvijas-Karv+E

          Atsakyti
  24. gintas says:
    3 metai ago

    keista ,kai kam anglu KING yra pats KARALIUS,o rusiu kniaz,ar lietuviu kunigaikstis /tas pats king ar kioning / jau nebekaraliai.Ir atsakau kodel ,nes KARALIUI reikia KARUNOS is PAPY RIMSKOGO.O anglu King-ai pramete popiedziu ir kare pries popiedziu laimejo ir liko su senu indoeuropietisku titulu KING-KIONING-KIONUNG-KUNIGAIKSTIS,KNIAZ ir TT.Vieni sako ,kad Karalius is vardo Karlas,kitur teko girdeti,kad ir pas turkus yra panasiai i karaliu skanbantis senoinis titulas.O,King,Kionung,Kunigaikstis,Kniaz yra nuo Amziu Amzinuju,

    Atsakyti
    • dar says:
      3 metai ago

      Siūlau perskaityti ( tikiuosi,pavyks) Gedimino laiškus,gal bus aiškiau.

      Atsakyti
  25. gintas says:
    3 metai ago

    Ir metu versija, kad Kunigaikstis,Kunigas yra nuo zodzio KUNAS- PATS STANBIAUSIAS PATINAS BANDOJ AR GENTIJ,DUODANTIS KITIEM ,KURIE NEKLAUSO I SKURA.
    Nors ir KaRalius- gali buti is GaLalius ,-pats galingiausias,stipriausias ir dar anologija -stipriausias-stipti,galingiausias- gauti gala,nugalabyti,negaluoti.Gudriems yrams ir moterims pamastyti,ar cia yra racionalumo grudas ar mano kliedesiai ,Karalius -kara,pokarit,pokornij is
    rusu;
    King anglu kunigaikstis ir liko nes atkale papos Rymskio pakalikus ir netapo Karalium.Bet kai kas sako , kad King Karolis III ne veltui is Carzlo pasikeite arda i Karoli tai yra pasivadino karalium.Zodziu Kniazius Karolis III.
    rusu.

    Atsakyti
  26. gintas says:
    3 metai ago

    Kalbant apie laikus iki krikscionybes /popiedziaus/isigalejimo bet koks ten king,hercog,rikis,dux ir panasiai galejo ir gali buti traktuojamas kaip karalius.Po krikscionybes isigalejimo Karalius tik tas kas iteisintas popiedziaus suteikta karuna ir moka popiedziui duokle.Tai yra isigali GLOBALIZACIJA EUROPOJE,Anglijoj vietoj karaliaus liko king nes anglai isvijo popiedziaus pakalikus ir atsisake moketi duokle,jie isteige savo Anglikonu baznycia,O,Gedimino laikais pagal se versija Gediminas irgi galejo eiti karaliaus pareigas ,bet su titulu kunigaikstis, kaip anglu King.Apsiskelbus jam karalium uzsitraukes but popiedziaus kariuomene ant sao galvos.O, laiskai tai veidmainiavimas,pataikavimas ir pan . siekiant konkreciu tikslu ir ten viskas neoficialu.
    Gedemino laikais visus karalius patvirtindao karunuodamas popiedzius /isskyrus anglus, bet pas juos ir liko king nes jie sugebejo atmusti popiedziaus spaudima/.Paprasciausiai mums ikalta i galva , kad karalius daug auksciau uz kunigaiksti ir tai ikale popiedznykai vykdydami globalizacija.Minde krikstinosi – puse Lietuvos uzrase,o nuo kitos puses duokle turej moketi ir dar isokius kunigus islaikyti.Vytautas irgi uzrase zemaicius bet apie jo isipareigojimus nutylima,

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Popiežiaus pripažinimas ar ne, buvo ne visiems reikšmingas. Juk jis nepateikė jokio rašto iš aukštesnių tarpgalaktinių instancijų, jog turi kompetencijų žmoniją valdyti, vertinti, kas Žemėje tinkamas karaliumi būti! Taigi, pats sau tą valdžią pasiskyrė… 🙁
      Reikėtų kelti daug svarbesnį klausimą – kodėl Dievo tarnas (bent jau tokiu save skelbiantis) į POLITIKĄ kišasi? Ar jis save už Jėzų Kristų aukščiau statė, geriau už Kristų išmanė? Jėzus Kristus savo užduotimi Žemėje laikė ėjimą ar jojimą asiliuku (ne žirgu!) nuo žmogaus prie žmogaus ir Tikėjimą, Dorovę skleisti. Ar Dievo nešėjais besiskelbę tokiu būdu žinią apie Dievą tautoms nešė? Ar buvo Žemė labiau kraujais paplūdusi, kaip „Dievo nešimo” Europos ir kitoms kautoms laikais?

      Atsakyti
      • gintas says:
        3 metai ago

        Kaip baigesi vienam vokieciu inperatoriui ,kuris neklause popiedziaus,kiek pamenu jis pescias is Vokietijos ejo popiedziaus atsiprasyti ar kazkas panasaus.Popiedzius -globalizatorius vykde ir vykdo globalizacija ir yra stanbaus plauko globalizacinis veikejas ir dabar.

        Atsakyti
      • gintas says:
        3 metai ago

        Miela, Zemyna,tais laikais jei butum prasius popiedziaus tarpgalaktiniu teises aktu turbut pradziai paziuretu ar gerai plauki ir nardai,o po to ar graziai atrodai ant degancio lauzo,na kaulu stipruma ir kuno pratanpyma su to meto mokslo vyru sukurtais mechanizmais kaip moteriai gal ir neteke but isbandyti.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Ačiū Dievui, žmonija ir iki „Dievo nešėjų” ne vieną tūkstantmetį gyveno be tų, kas netrukus po Kristaus save aukščiausiais pasiskelbė ir, į 10 Dievo įsakymų nusispjovę, ėjo svetimų žemių ir žmonių grobti (kaip ir šiandieninis „krikščionis” Kirilas, ramia sąžine laiminantis giminingos genties žudynes). – Gyveno savo genčių vadų sėkmingai „ganoma”, gerbdama visą Dievo Kūriniją, nevaldoma apsimetėlių „Dievo tarnų”. Ir jiems nereikėjo kitoje šalyje gyvenančio apsimetėlio palaiminimo.

          Atsakyti
          • bravo zemyna says:
            3 metai ago

            zemyna pastate i vieta klapciuka avineli !

  27. juras says:
    3 metai ago

    dar karta aciu AlgiMantui Buciui !!!
    ir Stephen Rowell uz jo Gedimino laisku vertimus !!!
    ir didele geda visiems dabartiniams taip vadinamams “Lietuvos istorikams”….
    Istorine Tiesa jau atskleista , paviesinta,
    nepalieka jokiu abejoniu apie Lietuvos karalystes statusa ir jos valdovu titulus !!!
    tai tik pradzia i Baltu kulturos praeiti ir jos itaka Europoje ….

    Atsakyti
  28. Juras Vaiskunui Aciu !!! says:
    3 metai ago

    Vaiskuno/Alko “cezuros” sietas atrodo pradejo dirbti kvantinio kompiuterio greiciu !!!! Aciu !!!!

    Atsakyti
  29. juras Saules Vilnai ir Dar says:
    3 metai ago

    dar vienas Galiu zodis atrastas:“Covinos “ ( karinis vezimas/karieta) ,antikos rasytojas Pomponius Mela uzrase …kokia siandienine indoeuropieciu kalba gali tai etimologizuoti … tik lietuviu…

    Atsakyti
  30. gintas says:
    3 metai ago

    Mums ikalta i mazgaunes , kad rusai ir aplamai Rytuose tai visoki nevykeliai,lopai ,bijokai,ubadai ir ttt .Ustai Vakaruose tiesiog Rojus,vieni turtuoliai ,isminciai ir tt.
    Ir stai paimam is rytu ‘kniazius’,nesvarbu ,kad pas mus ‘kunigaikstis’ ir pas germanus ‘king’,’kionig’ ir pan., bet stai zodis is Vakaru ‘Karalius’ tai jau o ho ho,kur ten, kazkoks kniazius ar kunigaikstis ar king.Matyt gerai atlupo,isvvelejo kryzininkai mums kailius,ar tai tiesiog is pavydo-‘stai kokie turtingi Vakarai tad ir ju titulas Karalius tai virsune,a ne.Man ,deja.nejuokinga.Net Anglijos dabartinis karalius /king of England/ pasikeite varda is Carzlas i Karolis =karalius ir gaunasi King of England Carl III =Anglijos Kunigaikstis Karalius Treciasis.Karl=Karalius.Bet ‘king’ ir liko suprasti Kunigaikstis Karalius,tai yra kunigaikstis einantis karaliaus pareigas,ar turintis karaliaus titula.Kodel niekinti musu kunigaiksti ir aukstinti karaliu.

    Atsakyti
  31. Vidmantas says:
    3 metai ago

    Sergantys rusofobija… Slavų nepaliestoje Lietuvoje genties vadas buvo kunigas, o naujai susikūrusios valstybės – Didysis Kunigas(kunigaikštis).

    Atsakyti
    • Petras says:
      3 metai ago

      Iš kur šita žinia? Baranauckų vaikis papasakojo?

      Atsakyti
      • Vidmantas says:
        3 metai ago

        Mąstyk. Latviai – dar vieni baltai? Neigsite? Pas juos Kungs – Ponas (kaip viešpats viduramžių mužikui). Žuvėdų kunkai ir jų vitingai lankydavosi Lietuvos pakrantėse ir grobdavo viską vertingiausią ir jaunas mergas. Neigsite? Per mažai raštinių šaltinių? Slavų-rusėnų kronikose neminima? “Kunigas” stabmeldžiams buvo duotas po krikščionybės įvedimo – argi ne vietoje jų genties kunigo? Liko tik su priesaga “-aikštis” Neigsite? Ar mažai kvailesnių išvadų daroma Lenkijos ir rytų slavų kryptyje? A nieko nereiškia senovės vokiečių, vienuolių, danų ir švedų rašytiniai šaltiniai? Jei jų neskaitėte – tai ir netikite? O “rusėniškus” – skaitėte? Ar Volodia pasakojo?

        Atsakyti
        • Vidmantas says:
          3 metai ago

          Kur “žuvėdai” – švedai – negirdėjot prielaidos? Ar šita – netikresnė, nei jotvingiai – gentis, kalbėjusi pusiau lenkiškai? Šaltiniai – pirmos rašytinės pasakos iš pamario krašto (beje – irgi pagal marę Baltiją) – irgi niekas? Kas per pro-lenkiškumas?! Stebina iki šiol, kad totoriams duokles mokėję pietryčių Lietuvos žemės skaitėsi pažangesnės nei vikingų lankomos pajūrio žemės…

          Atsakyti
        • Petras says:
          3 metai ago

          Taip, latviškai “kungs” reiškia “ponas” ( “kunga” – “ponia”). Beje, “kunigaikštis” latviškai yra “princis”, “karalius” – “karalis”. Manau, kad negalima lyginti lietuvių ir latvių kalbų, nes kalbos nors ir yra giminingos, bet tai visdėlto visiškai skirtingos kalbos (“prašom! – “lūdzu!”, “ačiū” – “paldies”, “atsiprašau!” – “atvainojat”, “norėti” – “gribēt”, “parduotuvė” – “veikals” ir t.t.).: Paprasčiau sakant, negalima lyginti vyriško “daikto” su pirštu, nors jie ir panašūs. Taigi.

          Atsakyti
        • Vidmantas says:
          3 metai ago

          Petrai – o tai norėtum su kokia kalba lygint? Kuri jum emociškai artimesnė? Ne kalbiškai ir ne krauju kaip žiemgaliai? Gal Jūs ne lietuvis? Dėl kunigo rodos aišku nei aiškiau! AR DAUG KAM VIS DAR BAISUS panašumas su germanų tautomis?

          Atsakyti
          • vidmantui says:
            3 metai ago

            germanai yra baltu /keltu ir genciu is skandinavijos anukai ….

  32. Ar tikrai Rusų g.? says:
    3 metai ago

    • Mūsų rusų gatvė. Rusų gatvė Užupyje bei pokalbis su Adasa Skliutauskaite
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
    Rusėnai – rutėnai ≠ dabart. rusai
    Sostinės merui atrodo, jog tai – antraeilis dalykas…
    Pasisako: a. a. Antanas Čaplinskas, Sergejus Temčinas (teigia, jog „Rusia” buvęs skandinaviškas žodis, kuri perėmė tie, kas šiandien save rusais vadina), R. Bogdanas.

    Atsakyti
  33. Nuoroda says:
    3 metai ago

    Energetika: gąsdinimo politika tęsiama
    – respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/vakaro_zinios/energetika-gasdinimo-politika-tesiama/
    „Nors energetikos ministras Dainius Kreivys Seime svarstant kitų metų biudžetą pasidžiaugė, kad tiek elektros, tiek dujų kainos smarkiai krito, valdantieji kažkodėl skelbia, kad abu ištekliai nuo sausio gyventojams brangs, o nuo liepos kainos bus keliskart didesnės nei dabar esamos rinkoje.”

    Atsakyti
  34. gintautas says:
    3 metai ago

    Reiketu atsisakyti ir visu zodziu panasiu i rusiskus kaip – galva-golova,begti-begat,galvoti – golova,eiti- idti,zeme-zemlia,marios-morie ir taip beveik visos kalbos atsisakom ir pereinam i anglu kalba.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Visų pirma, kaip įmanoma pagalvoti, jog aisčiai visa tai tik iš rusų kalbos paėmė, o tol, kol nesusidarė rusų kalba ir tauta (ne vieną tūkstantį metų!), vaikščiojo ir nežinojo, nei kaip galvą, nei kaip ranką, ar dar ką pavadinti? Lyg mūsų kalbos pramotė visų pagrindinių žodžių neturėjo.

      Atsakyti
      • Petras says:
        3 metai ago

        Gerb. Žemyna, kai kurie rusų (!) kalbininkai teigia, kad lietuvių kalba yra senesnė net už sanskritą (?!). Nežinau. Čia jie taip sako… Matyt, kaip sakoma, nėra dūmų be ugnies. Tik vienas pavyzdys (tik vienas!). Lietuviškai: “Kas tu esi?”. Sanskritas: “Kas tvam asi?”. Įdomu ar ne?

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          O kai kurie Kremliaus kalbininkai nori skelbia, jog jų kalba seniausia. Lengviausia bus tai įrodyti, jei mes kokiu nors būdu išnyksime – emigruosime, išmirsime, būsime net nesvarbu, kurios iš slavų tautų okupuoti, kolonizuoti ir nutautėsime.
          Svarbiausia – laki fantazija. Oi, kiek teorijų galima sukurti.

          Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 metai ago

          Jei knygų krūvose rasčiau studijų metų užrašus, daugybe pavyzdžių papildyčiau. Berods, Ričardas Mironas dėstė.

          Atsakyti
        • Global-Kapitalistas says:
          3 metai ago

          Žemyna net nepripažįsta tautų apsisprendimo teisės. Kai katalonų nepriklausomybės referendumo rengėjus pasodino į kalėjimą – ji šokinėjo iš laimės ant vienos kojos. Tipo, jie driskių pakalikai ir juos galabyt reikia. Apie jokį sanskritą jai geriau neužsiminkit. Beje, o kas ta sanskritų tauta ? Kokia jos istorija ?

          Atsakyti
          • :) says:
            3 metai ago

            Koks žavus tamstos humoras…

      • gintautas says:
        3 metai ago

        koks skirtumas kas is ko koki zodi paeme.Panasus zodis i rusu -vatnyku,teroristu ir ta zodi ismetam is lietuviu kalbos taip palaikysim Ukraina,

        Atsakyti
  35. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Šiaip tai: Lietuvoje buvo karaliai ir buvo kunigaikščiai. Tik besmegenis gali nesuprasti, jog Gediminas, Mindaugas, Vytautas… buvo Lietuvos karaliai. Na, taip ne visi gavo iš Romos karūną , bet kodėl svetimi turi nuspręsti kas Lietuvos karalius, o kas ne ? Lietuviai negali ? Ak taip, juk žodis Karalius reiškia slavišką Karol. O kieno kalba seniausia ? Ne lietuvių ? Žodis Karalius, nėra sietinas su Karas ? Karalius ne karvedys ?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 metai ago

      Žodis “karalius” yra kilęs nuo žodžio “rakailioti’, t. y, mokėti rašyti runomis ar kaip kitaip. O, kas moka rašyti, tas moka ir skaityti, t. y. jis – apsišvietęs žmogus. Rakailius – karalius rašo raštus, raštu duoda nurodymus, o po to raštvedžiui duoda juos dailiai perraštyti oficialiame susirašinėjime. Man taip atrodo.

      Atsakyti
      • gintautas says:
        3 metai ago

        Karaliui tiesiog geda rasyti ar deti parasa – tam jis asmenini antspauda turi ir rastininkus.Kad ir dabar ar Lietuvos prezidentas pats raso isokius rastus,nurodymus ir tt,o ne sekretore,tas pat ir su Seimo pirmininku.

        Atsakyti
      • gintautas says:
        3 metai ago

        Karalius Lietuvoj atsirado su lenkais ir polonizacija,galima sakyti net globalizacija-nes krikscionybes skleidimas ir buvo to meto globalizmas,

        Atsakyti
    • gintautas says:
      3 metai ago

      deje ne KARALIAI ,o REKSAI.Karaliu reiksmingu padare popiedzius.O, Dieve koks super-ober zodis titulas KARALIUS mirstu ji isgirdes,REX,niekam neertas,Jumoras.

      Atsakyti
    • Ats says:
      2 metai ago

      Skaičiau, kad žodis karalius kilo iš lotyniško Carolus ,germanų frankų imperatoriaus Karolio DIdžiojo vardo Karel varianto.O šis vardas reiškė laisvą jauną žmogų.Ir šiuolaikinėje vokiečių kalboje yra žodis Kerl , olandų karel- jaunuolis.

      Atsakyti
  36. Arvydas says:
    2 metai ago

    Bravo, geras straipsnis. Užkniso tie ‘kniaziai’ ir kunig-‘aikščiai’. Buvo valdovai ir karaliai. Po Mindaugo mirties iš Lietuvos niekas neatėmė karalystės statuso. Taškas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuo pasikliauti renkantis naudotą automobilį?
  • Baltijos esperantininkų dienos Kaune
  • Profsąjungos sukilo dėl premijos Kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei
  • Išbandykite du ypač purius varškės apkepus – saldų ir pikantišką

Kiti Straipsniai

Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Liepos 6-oji Vilniuje

Vilnius Liepos 6-ąją švęs prie Neries

2025 07 04
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Automobilių statymas

Vilniuje – automobilių statymo pokyčiai

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Autobusas

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • m apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
CBD kanapių aliejus | pexels.com nuotr.

Dažniausiai užduodami klausimai apie CBD kanapių aliejų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai