„Vaikų linija“ jau 25 metus teikia emocinę paramą vaikams ir paaugliams. Per šį laiką spėjo ne tik užaugti pirmieji vaikai, skambinę emocinės paramos, bet keitėsi ir augo pati organizacija, plėtėsi paslaugų spektras. Šiandien „Vaikų linija“ nemokamą anoniminę pagalbą teikia telefonu, laiškais ir internetiniais pokalbiais, kurių darbo laiką vis plečia – nuo spalio 1 d. „chato“ budėjimų apimtis beveik padvigubino ir emocinę paramą teikia 4 linijomis po 6 val. kasdien.
„Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė sako, kad besikreipiančių vaikų ir paauglių pokalbiai su „Vaikų linijos“ savanoriais padeda jų rūpesčiams neužaugti iki nepakeliamų sunkumų: „Svarbu atliepti vaikų poreikį būti pamatytiems ir išgirstiems rūpestingo suaugusio žmogaus. Tai padeda vaikams įgauti drąsos ir pasitikėjimo savimi, kai jie susiduria su įvairiais kasdienio gyvenimo iššūkiais. Deja, ne visi vaikai savo aplinkoje turi suaugusių žmonių, kuriais gali pasitikėti, kurti saugų santykį. Todėl emocinės paramos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį išklausant ir palaikant vaikus“, – įsitikinusi dr. J. S. Jasiulionė.
10 kartų daugiau paramos
1997 m. „Vaikų linija“ pradėjo savo veiklą nuo kelių valandų telefoninės pagalbos per dieną. Šiandien emocinę paramą teikia 2000 valandų per mėnesį – kasdien keliomis linijomis bendrauja su vaikais ir paaugliais telefonu bei internetu. Kasdien įvyksta daugiau nei 300 pokalbių su vaikais, kurie nori pasikalbėti įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir t. t.
Vaikus išklauso ir palaiko savanoriai-konsultantai, kurie pirmiausia baigia parengiamuosius mokymus ir jų metu įgyja teorinių bei praktinių žinių apie emocinę paramą. Todėl „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus. Svarbiausia turėti motyvacijos ir galimybių skirti dalį savo laiko – maždaug 15 val. per mėnesį.
Per 25 metus „Vaikų linijoje“ emocinę paramą teikė ar kitais būdais savanoriavo daugiau nei 1500 savanorių. Kaip sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis, savanorių geografija šiandien labai išsiplėtusi.
„Veiklos pradžioje savanoriai dirbo tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, kiek vėliau – Klaipėdoje, o šiandien turime savanorių iš įvairių Lietuvos vietų ir net iš užsienio, mat pradėjus plėsti emocinės paramos „chatu“ paslaugą, atsirado galimybė kviesti žmones savanoriauti nuotoliu“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.
Anot dr. R. Povilaičio, savanoriai yra milžiniškas turtas ne tik „Vaikų linijai“, bet ir visai visuomenei, mat visuomenė tampa sveikesnė, kai vieni žmonės skiria savo laiko ir energijos siekdami padėti kitiems jaustis geriau.
Ar Lietuvoje dar liko patyčių?
2004 m. „Vaikų linija“ pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją „BE PATYČIŲ“, kurios tikslas ne tik šviesti visuomenę patyčių tema, bet ir ieškoti būdų, kaip padėti mokykloms spręsti šią opią problemą.
„Radome draugų Švedijoje – užmezgėme partnerystę su organizacija „Friends“ ir adaptavome jų taikomą patyčių ir žeminančio elgesio prevencijos programą Lietuvoje. 20-yje Lietuvos mokyklų nuosekliai įgyvendinant šią programą, pastebėjome, kad patyčių mastas jose mažėja – kai kuriose mokyklose net trečdaliu sumažėjo mokinių, patyrusių žeminantį elgesį, taip pat sumažėjo mokinių, kurie žemino kitus, o mokyklos darbuotojų motyvacija įsitraukti į prevencinį darbą išaugo“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.
Nepaisant programos efektyvumo, „Vaikų linija“ turėjo stabdyti platesnį „Friends“ diegimą Lietuvos ugdymo įstaigose, nes nėra finansavimo šaltinių tokioms prevencinėms programoms diegti.
Panaši situacija ir su „BE PATYČIŲ“ kampanija: „Per 18 metų pavyko aktualizuoti patyčių temą ir prisidėti prie to, kad patyčių reiškinys atsirastų Švietimo įstatyme, kad mokyklose būtų rimčiau vertinamas šis vaikus žeidžiantis elgesys. Deja, „BE PATYČŲ“ kampanijos veiklas teko pristabdyti“, – sako dr. R. Povilaitis ir su liūdesiu priduria, kad valstybės dėmesys patyčių problemai išblėso.
Vaikų balsas
Šį rudenį „Vaikų linija“ pradėjo įgyvendinti ilgai brandintą idėją suburti vaikų Patarėjų komandą. Tai bus pagalbininkai, kurie stebės, vertins „Vaikų linijos“ darbą, teiks idėjas ir taip prisidės prie „Vaikų linijos“ misijos.
„Per visus veiklos metus jaučiamės užsitarnavę vaikų pasitikėjimą – panašu, kad vaikams yra priimtini tie būdai, kuriais „Vaikų linija“ teikia emocinę paramą. Tačiau jaučiame ir tai, kad norint kuo geriau atliepti vaikų poreikius besikeičiančiame pasaulyje, mums reikalingi pačių vaikų ir paauglių patarimai, siūlymai. Tad šiais metais pakvietėme Lietuvos vaikus ir paauglius prisijungti prie „Vaikų linijos“ Patarėjų komandos ir tokiu būdu būti „vaikų balsu“ mūsų organizacijoje bei padėti teikti dar geresnes paslaugas vaikams“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė dr. J. S. Jasiulionė.
Į kvietimą atsiliepė daugiau nei 40 veiklių vaikų ir paauglių iš įvairių Lietuvos vietų, kuriems rūpi vaikų emocinė sveikata ir jie turi idėjų, kaip ją pagerinti. Šiuo metu vyksta kandidatų atranka ir metų pabaigoje naujoji „Vaikų linijos“ patarėjų komanda pradės darbą.
