Dar rugsėjo 12 d. Seimo Kultūros komiteto nariai gavo Lietuvos muziejų asociacijos raštą dėl energetinių išteklių kainų augimo ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo. Jame nerimaujama dėl katastrofiškai didėjančių kultūros organizacijų išlaidų ir nurodoma, kad didžioji dalis įstaigų naudoja 2022 metų ketvirtame ketvirtyje šiai išlaidų eilutei numatytas lėšas, todėl akivaizdu, kad kultūros organizacijos nepajėgs susidoroti su didžiule finansine našta, susidarys itin didelės skolos, kurios persikels į 2023 metus.
Lietuvos muziejų asociacijai atstovaujančios įstaigos jau išbandė visas nuolatines, kasdienines energijos sąnaudų taupymo priemones, tačiau tai leidžia elektros suvartojimą sumažinti daugiausia iki 10 proc., tuo metu elektros kaina padidėjo keturis ar daugiau kartų.
Prarasime savo kultūros ir meno kūrėjus
Pasiklausius tokių kultūros organizacijų pagalbos šauksmų, ypač būnant kultūrai neabejingu politiku, negali sėdėti – privalai veikti, priešingu atveju dėl vykstančios energetikos krizės mus tuoj pat ištiks ir kultūros krizė – prarasime savo kultūros ir meno kūrėjus.
Noriu paminėti, kad jau minėtas rugsėjo 12 d. Lietuvos muziejų asociacijos raštas taip pat buvo persiųstas ir ministerijoms. Dėl to, kokio atsakymo buvo sulaukta, galima tik kilstelėti antakius.
Kapanokitės patys
Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija be jokių išvedžiojimų pasakė, kad ministerijos kompetencijos srityje nėra atskirai numatyta priemonių, skirtų konkrečiai asociacijoms. Nė nebandyta bent kaip nors padėti spręsti situacijos. Va taip va – kapanokitės patys.
Tačiau net ir pernelyg nevertinant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakymo, keisčiausia yra tai, kad, atrodytų, pagrindinė institucija, iš kurios kultūros asociacija galėtų sulaukti ištiestos pagalbos rankos, – Kultūros ministerija, jokio atsakymo apskritai nepateikė. Arba bent jau tas atsakymas nebuvo atsiųstas Seimo Kultūros komitetui.
Tiesa, pristatant valstybės 2023 m. biudžetą Kultūros ministerija pateikė, kaip visada, itin gražius skaičius. Štai ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad ateinančių metų valstybės biudžeto projekte numatyta 8,7 mln. eurų kultūros įstaigų išlaidoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų ir prekių bei paslaugų pabrangimui amortizuoti, o papildomas finansavimas leis, kad kultūros ir meno darbuotojų užmokestis galėtų didėti net 18,7 procentų.
Kultūros ir meno darbuotojams atlyginimai augs viso labo 1 proc.
Nežinau, iš kur tokie ministerijos pateikiami skaičiai, tačiau ekspertai, išanalizavę kitų metų biudžetą, prognozuoja, kad kultūros ir meno darbuotojams atlyginimai augs viso labo 1 proc., kuomet vien 2023 m. prognozuojama infliacija – 6 proc. (nepaisant šiais metais išaugusių kainų).
Kviečiu Kultūros ministeriją nebijoti, drąsiai bendrauti su kultūros asociacijomis, paaiškinti kitų metų biudžeto skaičius ir tuo pačiu nuraminti kultūros bendruomenę, kad yra daroma viskas, jog netektų išgyventi Lietuvos kultūros krizės.
Čia:
– .lrt.lt/mediateka/audio/10-12
netrukus atsiras LRT R laidos 10-12 12 d. įrašas.
Laidos 3/4 dalis skirta PAGONIŲ VILNIUI (du archeologai pasakoja apie radinius iš laikų, kai jau ir pravoslavai su katalikais čia apsigyveno).
šios partijos nariai už elektros rinkos liberalizavimą? Prieš ar už?
Jie už vaikų atiminėjimą. To turėtų užtekti, kad daugiau gyvenime už juos nebalsuoti.
Čia:
– .lrt.lt/mediateka/audio/10-12
netrukus atsiras LRT R laidos 10-12 12 d. įrašas.
Laidos 3/4 dalis skirta PAGONIŲ VILNIUI (du archeologai pasakoja apie radinius iš laikų, kai jau ir pravoslavai su katalikais čia apsigyveno).