Pandemijos įkarštyje visus kaustė baimė ir nežinia dėl ateities, o nuolatinis darbas iš namų kai kuriems tapo perdegimo priežastimi.
Geopolitinė padėtis ir ekonomikos neapibrėžtumas atsikvėpti neleidžia ir šiandien.
Nuo galimybės lanksčiai derinti darbo laiką ir vietą, jei to reikia šeimai, iki saugios erdvės išsakyti savo jausmus ar nuogąstavimus – darbuotojų emocinė būklė šiandien tapo vienu iš itin opių klausimų.
Geros sąlygos darbo ir gyvenimo balansui užtikrinti bei darbuotojų emocinė sveikata – jau ne tik pačių darbuotojų reikalas, bet ir vienas svarbiausių darbdavių rūpesčių.
Pirmiausia todėl, kad būtent nuo darbuotojų emocinės sveikatos nemaža dalimi priklauso ir visos komandos rezultatai.
„Darbuotojo emocinė ir fizinė sveikata yra bet kurios organizacijos pirmenybė. Pailsėjęs, guvus ir energijos kupinas darbuotojas yra darbingas, socialus bei veiksnus.
Jis ne tik sėkmingai atlieka savo funkcijas, bet ir prisideda prie organizacijos kultūros kūrimo, socialinių ryšių stiprinimo, motyvuoja kolegas.
Toks darbuotojas rečiau serga, pasiekia geresnius rezultatus ir savo pavyzdžiu kuria teigiamą darbovietės įvaizdį rinkoje“, – naudas mato Mindaugas Šestilo, gebėjimų centro „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovas.
Pirmas žingsnis – kalbėtis
Norint gerinti atmosferą darbe, M. Šestilo pataria, pirmiausia, kalbėti apie emocinę darbuotojų sveikatą.
Ir ne tik apie tai kalbėti, bet ir vadovų pavyzdžiu – kuriant atvirą atmosferą, ir dalinantis savo savijauta parodyti, kad kartais jaustis prastai yra normalu ir kartu galima rasti būdų, kaip pasijusti geriau.
„Organizacijos vaidmuo itin svarbus suteikiant darbuotojams žinias ir įrankius atpažinti savo jausmus ir žinoti, kur jie gali kreiptis.
Pandemijos metu mūsų darbuotojai galėjo nemokamai lankytis emocinės gerovės konsultacijose, šią naudą, atsižvelgiant į išaugusį poreikį įtraukėme ir į nuolatinį sveikatos draudimo paketą.
Nuolat rengiame seminarus ir mokymus šia tema, turime specialią programą – emocinės sveikatos pirmosios pagalbos komandą“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Pagal rezultatą, o ne darbo laiką
Pandemija išryškino ir socialinių ryšių darbinėje aplinkoje svarbą.
Todėl bendrovė rengia įvairius renginius, iššūkius, kurie padeda darbuotojams pažinti kolegas už darbo ribų, rasti bendraminčių ir megzti vertingus socialinius ryšius.
Dar viena kertinė sritis – paties darbo rengimas. Pasak M. Šestilo, darbe vis svarbesniu tampa protingas darbo vietos ir laiko lankstumas.
„Darbuotojus vertiname ne pagal praleistą laiką atliekant vieną ar kitą užduotį, bet pagal tai, kokius rezultatus ir kokiu būdu sugeneruojame.
Komandos nariai gali savo laiką planuoti pagal savo pomėgius ar įsipareigojimus. Pavyzdžiui, darbo dienos metu išbėgti pabėgioti ar sudalyvauti viename iš organizacijos renginių.
Atsipūsti ir atgauti jėgas darbo metu taip pat galima ir biure įrengtuose poilsio, aktyvaus laisvalaikio ar kompiuterinių žaidimų kambariuose“, – sako pašnekovas.
Žinovas priduria: tai nereiškia, kad galima rašinėti ir prašyti darbuotojų atlikti užduotis po darbo ar per atostogas.
Toks požiūris ir kultūra, pasak M.Šestilo, kai kuriems organizacijos naujokams dar vis atrodo stebinantis ir naujas.
O tai reiškia, kad rinkoje, deja, dar yra organizacijų, kuriose reikia atsiskaityti einant pasidaryti kavos ar ilgiau užtrukus pietų pertraukoje.
Naudinga visiems
Balanso stoką ir įtampą rinkoje pastebi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, prieš keletą metų pradėjusi projektą „Daugiau balanso“.
Projekto tikslas – apie darbo ir asmeninio gyvenimo balanso būtinybę šviesti tiek darbuotojus, tiek ir darbdavius.
Projekto vadovė Mintautė Jurkutė taip pat pažymi, kad gera emocinė sveikata yra pagrindas derinant asmeninį gyvenimą ir darbą, o darbdaviams investuoti į tai yra naudinga.
„Klaidinga žiūrėti į darbuotoją tik kaip į organizacijos našumo vienetą. Visi žmonės ateina su individualiais poreikiais, asmeninėmis padėtimis, iššūkiais.
Kai darbo aplinka palaiko darbuotojus, suteikia jiems erdvės pasirūpinti savimi ir sudaro tinkamas sąlygas tam, žmonės tai įvertina ir yra linkę dėti savo asmenines pastangas siekti geriausių rezultatų darbe“, – sako M. Jurkutė.
Pasitikėjimu grįsta kultūra
Susirūpinusiems darbuotojų emocine sveikata, ji siūlo pradėti nuo pasitikėjimu grįstos ir atviros darbo aplinkos kūrimo.
Svarbu skatinti darbuotojus dalintis savo iššūkiais, įvardyti, kokių priemonių, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu, gali reikėti, kuo gali padėti kolegų ratas ir darbdaviai.
Tai ypač liečia vaikų susilaukusius darbuotojus ir darbuotojas, nes šeimos ir darbo derinimas yra viena sudėtingiausių užduočių.
„Darbe būtina sukurti mechanizmą, kaip psichologinių sunkumų patiriantys darbuotojai (-os) galėtų apie tai saugiai pranešti ir gauti palaikymo ar pagalbos iš darbo aplinkos.
Šis bruožas taip pat susijęs su pasitikėjimo kultūros darbovietėje kūrimu bei puoselėjimu.
Taip pat labai svarbu imtis perdegimo prevencijos, stebėti, kad darbuotojai (-os) nesusidurtų su nepakeliamais darbo krūviais, nuolatiniais viršvalandžiais, neišpildomais lūkesčiais ir pan.“, – sako M. Jurkutė.
Jei palanki kultūra organizacijoje šiuo metu neegzistuoja, tam gali prireikti laiko ir kantrybės, sukuriant saugias erdves kalbėti apie emocinę sveikatą, rengiant apie tai mokymus, didinant vadovų (-ių) kompetencijas pastebėti iššūkius ir juos spręsti.
Tačiau toks pokytis, neabejotinai, atneštų naudos ne tik darbuotojams, bet ir visai organizacijai.
