Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą.
Niekur neliko jungtinių 5–8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais.
Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.
Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur
Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, tik 9 mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016–2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas.
Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją.
Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.
Pertvarkytos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.
Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą.
Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau norimų dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities galimybės.
Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo būdų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.
Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių
Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni.
5 – 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.
Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų.
Patariama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.
Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl didžiausio mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.
Šalčininkų rajono tarybos sprendimo laukia teisminis procesas
Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių.
Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.
Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be galimybių rinktis norimus mokytis dalykus.
Tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei.
Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.
Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.
„Svarbiausia – vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases.
Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą.
Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.
Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.
Ministrė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.
„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisydama teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų, pasuko kitu keliu.
Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sako J. Šiugždinienė.
