Savižudybių grėsmėms bus daugiau dėmėsio

Kiekvienam gyventojui, susidūrusiam su savižudybės grėsme, turės būti pasiūlomas psichosocialinis vertinimas, nukreiptas į visapusišką rizikos ir asmens poreikių įvertinimą. Tai numato iš esmės atnaujintas Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims tvarkos aprašas. Šis Aprašas, dar žinomas kaip „savižudybių prevencijos algoritmas“, įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

„Savižudybių skaičius mūsų šalyje rodo ne tik didelius praradimus, kurių galėtume išvengti. Šis rodiklis – akivaizdus įrodymas, kad trūko bendro veikimo tarp įvairių psichologinės pagalbos grandžių. Kruopščiai ir detaliai parengtas algoritmas sudaro galimybę individualizuotai pagalbai, o tai reikš išgelbėtas gyvybes. Tai bus postūmis pozityviems pokyčiams Lietuvoje“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Aprašu aiškiau apibrėžtas greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų bei specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims. Tai reiškia, kad pokyčiais siekiama „nepaleisti“ žmogaus iš pagalbos sistemos, nes tai neretai veda į pakartotinius bandymus nusižudyti.

Aprašas numato, kad kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju asmenims turės būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba (atvejo vadyba) psichikos sveikatos centruose ir mokslo įrodymais pagrįstos trumpos psichologinės terapijos intervencijos, psichoterapijos metodais mažinančios pakartotinio mėginimo žudytis riziką. Šiems reikalavimams įgyvendinti numatomas pereinamasis laikotarpis – jie įsigalios nuo 2024 metų.

Savižudybės grėsmę patiriančio asmens artimieji dažniausiai patiria didžiulį stresą, nerimą ir nežinomybę dėl susiklosčiusios situacijos, todėl tvarkoje numatyta, kad asmenį lydintiems artimiesiems atvykus į įstaigą, teikiama emocinė pagalba.

Siekiant užtikrinti naujai sukurto teisės akto įgyvendinimą, numatyta 2023–2024 m. ne tik vykdyti mokymus specialistams,  ugdant papildomas kompetencijas, bet ir tobulinti paslaugų finansavimo modelį, vykdyti tęstinę paslaugų teikimo stebėseną.

Nors savižudybių skaičius per paskutinius 8 metus sumažėjo beveik du kartus, Lietuva vis dar pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių pagal nusižudžiusių asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų. Kiekviena savižudybė sukelia ne tik skausmingas patirtis aplinkiniams, bet ir didelius praradimus visuomenei ir ekonomikai.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atlikta analizė parodė, kad iki šiol galiojusios nuostatos turėjo esminių trūkumų ir neužtikrino tinkamo reagavimo veiksmų, todėl buvo inicijuoti pokyčiai šioje srityje. Pokyčius parengė darbo grupė, sudaryta iš psichologų, psichiatrų, greitosios medicinos pagalbos specialistų, suicidologų, specialistų profesinių organizacijų ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų.