Europos fortų kongresas atvyksta į Kauno tvirtovę

Jau šią savaitę spalio 6-7 dienomis, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Kauno fortuose įvyks Europos tvirtovių kongresas, o į Kauno tvirtovę atvyks kelios dešimtys atstovų iš skirtingų Europos pilių, tvirtovių ar fortų.

 

Kongreso metu dalyviai aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalinsis patirtimi kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis, siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus, bunkerius. Europoje – tūkstančiai pačių įvairiausių karinių objektų, kurie per daugelį metų prarado savo gynybinę paskirtį ir šiuo metu atlieka visai kitokį vaidmenį bendruomenės, miesto, valstybės gyvenime.

 

„Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė, susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti, tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė artilerija. O fortifikatoriai siekė pastatyti vis stipresnę ir atsparesnė pilį, tvirtovę, kuri atlaikytų priešo puolimą. Todėl įvairiausių tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai.

 

Kongrese dalyvaus pačių įvairiausių tvirtovių atstovai, štai Šibeniko tvirtovė (Sibenik St Michael Fortress) – tikra viduramžiu pilis ant Adrijos jūros kranto, o Olandijoje gausu panašių fortų kaip ir pas mus Kaune, tačiau nacionalinis pasididžiavimas – Naujoji vandens linija, o įtvirtinimų būdas neįprastas – priešus turėjo sustabdyti vanduo, kuomet didžiulės teritorijos buvo numatytos juo užsemti vandeniu, dirbtinai užtvindyti. Taip pat, kongrese lankysis ir atstovai iš Venecijos, Forto Marghera – tvirtovės, kuri prieš kelis šimtmečius saugojo vieną turtingiausių Europos miestų.

„Šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. Ten vyksta kova dėl visos Europos, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiavimą ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos“. – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.

 

Mums, lietuviams, didžiausias pasididžiavimas – antikiniai piliakalniai, kurie, tarsi, ir turėtų būti tas svarbiausias, antikinės Lietuvos palikimas, menantis šimtmečius ir tūkstantmečius protėvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę – kongrese išgirsime ir apie juos.

 

O Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti, riogsojo miesto pakraščiuose niekam nereikalingi ir apleisti. Buvo įprasta manyti, jog tai nesavas, okupacinis palikimas, o fortus Rusijos caras pastatė ginti ne Lietuvą, o savo imperiją.

Dažnai sakau – iš lietuviško molio plytų, ir prakaito pastatyta ši tvirtovė visgi nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien matomi jos griuvėsiai primena – jog tai tapo mūsų galimybę atkurti Lietuvos valstybę. Todėl šiandien jie simbolizuoja laisvę.“ – sako Kauno tvirtovės parko direktorius.

 

Tačiau neužtenka vien istorijos ar kiek pakreipto pasakojimo krypties, jog žmonės pamiltų fortus ir imtų jais rūpintis. Iš Kauno fortų patirties matome, jog svarbiausią vaidmenį čia atlieka vietos bendruomenės, kurios pastebėjo fortų potencialą, čia buvo pradėtos rengti bendruomenės šventės, Joninės, Koncertai, šiuolaikinio meno parodos.

 

Pastaruosius penkerius metus didžiule parama įvairioms iniciatyvos buvo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa, ir pirmieji renginiai daugelyje fortų įvyko palaikomi Kaunas 2022 bendruomenių programos. Kartu pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto šventėmis – pavyzdžiui, šią vasarą Kauno tvirtovės III-ajame forte įvyko „SteamPunk“ šventė. Tvirtovės požemiuose taip pat vyko ir industrinės muzikos „MATTERS“ pasirodymai, o Kauno tvirtovės I-ajame forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.

 

„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalinti patirtimi kaip buvę kariniai objektai yra pritaikomi, kaip juos panaudoti prasmingai. Labai svarbu, jog paveldas nebūtų išsaugojamas tik dėl to, jog turi tokį statusą. Svarbu, jog būtų funkcija – nauda bendruomenei.

 

Ir štai matome iš įvairiausių pavyzdžių, jog galima šiuos objektus pritaikyti – ir ne tik muziejinėms funkcijoms, tačiau kaip kultūriškai aktyvias erdves – kūrybinėms industrijoms, menui, švietimui, aktyviam laisvalaikiui, sportui ir t.t.“. – teigia rengėjai. Skaičiuojama, jog per pastaruosius penkerius metus iš viso įvyko daugiau nei du šimtai įvairiausių bendruomeninių renginių, o Kauno tvirtovės parko fortus turėjo galimybę aplankyti dešimtys tūkstančių lankytojų.

 

Žinoma, tai galbūt atrodo kaip mažas įvykis viso miesto mastu, tačiau nepamirškime jog dar ne taip seniai apleistuose fortuose tiesiog nebuvo įmanoma suorganizuoti jokio renginio. Augo Sosnovskio barščiai, gyveno benamiai, rinkosi narkomanai, požemiuose buvo kūrenamos padangos, o lankytojus pasitiko atviri šuliniai, ir šiukšlių kalnai.

 

„Skamba dramatiškai. Tačiau taip ir buvo. Šiandien tik kai kuriuose fortuose dar galima pamatyti tokius „akcentus“, kurie dar vis primena kuo buvo virtę Kauno fortai. Taip. Darbo dar labai daug. Kol kas tvarkymo darbai apsiriboja daugiau higiena, bandome įvesti daugiau švaros ir šviesos.

 

Šaliname menkaverčius krūmynus, naikiname Sosnovskio barščius, valome patalpas. Ir padedame bendruomenių renginiuose, pasirūpiname, jog jie įvyktų kuo sklandžiau.“ – teiga E. Bagdonas Europos tvirtovių kongreso temą pasirinkta neatsitiktinai, nes žinoma, jog Kaunas stipriausias būtent šioje – bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje.

 

„Žinoma, tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek pagriuvę, aptrupėję, bet visumoje dar stovės šimtmečius. Reikia tik žmogiškos šilumos, ir todėl čia bendruomenė atlieka lemiamą vaidmenį. Mūsų idėja, vizija – dirbti darnoje tarp gamtos, žmogaus ir istorijos.“ – teigia Kauno tvirtovės parko atstovai.