Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Lietuvos Seimą ir Vyriausybę su prašymu planuojant 2023 m. valstybės biudžetą tinkamai įvertinti esamą kritinę šalies kelių būklę ir augantį finansavimo poreikį kelių remontui bei naujų kelių ir kelių infrastruktūros statybai.
„Prasta ir toliau blogėjanti Lietuvos kelių būklė ne tik konstatuojama atsakingų įstaigų ir institucijų, ji tampa akivaizdi vos išsukus iš didžiausių šalies magistralių. Su šia problema susiduria daugelis šalies gyventojų, kurie kiekvieną dieną priversti keliauti pasenusiais, saugumo ir kitų reikalavimų nebeatitinkančiais keliais“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Anot M. Sinkevičiaus, asociacijos, atkreipdamos dėmesį į opų klausimą, atsižvelgia ir į situaciją, kurioje dėl karo Ukrainoje ir augančių energijos išteklių kainų yra valstybė, ypač didėjant išlaidoms energijos kainoms kompensuoti. „Suvokdami neeilinę situaciją šalyje, siūlome sprendimus, kaip pritraukti papildomą finansavimą, ir raginame sutelkti politinę valią, kad suplanuotos reikalingos iniciatyvos neliktų tik popieriuje“, – sako asociacijos prezidentas.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko atkreipia dėmesį, kad, nesiėmus situacijos spręsti nedelsiant, lėšų poreikis ateityje gerokai padidės. „Jeigu laiku neatliekamas kelio remontas, vėliau jo nebepakanka ir tenka imtis kapitalinių remonto darbų – taip išlaidos tam pačiam kelio ruožui sutvarkyti gali išaugti kelis ar net keliolika kartų“, – sako Š. Frolenko.
Anot jo, dėl to, kad, oficialiais duomenimis, jau net beveik 40 proc. krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų, kaltas ilgalaikis per mažas finansavimas šiai strateginės svarbos šalies infrastruktūrai.
Sprendimas, kaip užtikrinti papildomą finansavimą keliams, yra, reikia jį įgyvendinti
Užtikrinti papildomą finansavimą šalies kelių infrastruktūrai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta priemonė – įsteigti infrastruktūros plėtros fondą tvariam susisiekimo infrastruktūros finansavimui užtikrinti.
Asociacijos palaiko tokį siūlymą ir mano, kad fondą sukurti yra būtina gelbėjant šalies kelių infrastruktūrą nuo tolimesnio nuosmukio. „Raginame Vyriausybę sukurti fondą ir jo veiklos pradžią laikyti vienu esminių prioritetų kelių sektoriuje.
Prašome Susisiekimo ministeriją dėti visas pastangas, kad fondas būtų sukurtas kuo greičiau. Kreipiamės ir į Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus su prašymu užtikrinti fondo kūrimo parlamentinę kontrolę“, – teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ rašte valstybės institucijoms.
M. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad pagal Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą šis infrastruktūros plėtros fondas turi būti įsteigtas 2022 m. Tačiau akivaizdu, sprendimo įgyvendinti numatytu laiku nepavyks.
Kelių statybos įmones ir mokslo įstaigas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko pritaria, kad tokį fondą sukurti yra svarbu kaip niekada, tačiau iki jis bus sukurtas ir pradės veikti, asociacijos vadovas ragina keliams finansuoti 2023 m. valstybės biudžete numatyti ne mažesnę nei 900 mln. eurų sumą. „Tokio lygio finansavimas padėtų atsverti infliaciją ir neleisti šalies kelių būklei toliau prastėti“, – sako Š. Frolenko.
Finansavimas keliams nuolat mažėja
Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“ atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo dešimtmečio finansavimas kelių sektoriui, įvertinus infliaciją ir realią perkamąją galią, nuolat mažėja. Mažėjantį finansavimą keliams pagrindžia keliams skiriamo finansavimo santykis su bendru nacionaliniu biudžetu – valstybės biudžetui augant, kelių infrastruktūros finansavimas rieda priešinga kryptimi. Mažėjantį finansavimą rodo ir skiriamo biudžeto santykis su valstybės pajamomis iš degalų akcizo, kuris pastaruoju metu siekia tik 60 proc. surenkamos sumos.
Poreikį didinti finansavimą aiškiai rodo tai, kad 2015 m. už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio, o 2022 m. – tik 2,34 km (30 proc. mažiau) tokių pačių parametrų kelio.
Daugialypė problema
Pasak Š. Frolenko, prasta kelių kokybė kelia daug grėsmių šalies visuomenei ir valstybei. „Pasenę, kokybės reikalavimų neatitinkantys keliai yra pavojus žmonių saugumui, dėl to didėja avarijų ar netgi žūčių keliuose tikimybė, tokių kelių eksploatacija didina energijos išteklių sąnaudas ir trukdo siekti tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, todėl kyla finansinių sankcijų ir reputacinės žalos rizika valstybei“, – atkreipia dėmesį asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Savivaldybių poreikis kelių infrastruktūrai gerinti – arti 3 mlrd. eurų
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, su kelių infrastruktūra susijusių investicijų poreikis iki 2030 m. siekia beveik 2 mlrd. eurų (1 939 480 566 eurus).
Prognozuojant nežinomus (būsimus ateityje) reiškinius ir darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis, ekspertų skaičiavimais, investicijų poreikis iki šio dešimtmečio pabaigos sieks apie 3 mlrd. eurų (2 922 685 698 eurus)
