Iššūkių akivaizdoje Lietuvos ekonomika išlaiko augimą – nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas. Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio. Šiemet pasiekęs piką, kainų augimo tempas kitąmet turėtų ženkliai sulėtėti – nuo 17,8 proc. iki 6 proc. Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, kuris parengtas itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
„Karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą ir turėtų augti – nors ir kiek lėtesniu tempu – tiek šiais, tiek ir kitais metais. Darbo rinkos situacija išlieka stabili – nedarbo lygis šiemet toliau mažės, tęsis spartus atlyginimų augimas“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Nors Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, suprantame iššūkius su kuriais susiduria žmonės išaugus infliacijai. Todėl pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete bus energijos kainų suvaldymas, taip pat ilgalaikiai sprendimai, padėsiantys sumažinti kainas ateityje tiek verslui, tiek žmonėms bei užtikrinti energetinę transformaciją. Taip pat ir toliau pasiūlysime sprendimus gyventojų perkamosios galios išlaikymui“.
Numatoma, kad 2022 m. darbo užmokesčio (DU) augimo tempas šalyje sieks 12 proc. (vietoj birželį projektuotų 13,2 proc.), o 2023 m. turėtų siekti 8,1 proc. DU augimą šalyje skatina stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek ir viešasis sektorius, Vyriausybės priimti sprendimai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, išaugę infliacijos lūkesčiai. Nuo antrojo šių metų ketvirčio, lėtėjant ekonominiam aktyvumui, tikėtina, jog atlyginimo augimo pagreitis prislops.
Užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc., o nedarbo lygis sumažės ir sieks 6,3 proc. (vietoj birželį projektuotų 7 proc.). Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose pramonės ir transporto įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa šiose veiklose turėtų išlikti. Numatoma, kad 2023 m. užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus, o lėtėjant ekonomikos plėtrai nedarbo lygis padidės iki 6,8 proc. Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta geopolitinė įtampa, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas apsunkina investicinių projektų planavimą ir įgyvendinimą.
Itin nepastovi situacija energijos išteklių rinkose, išaugusi infliacija ir kylantys veiklos kaštai lems atsargesnį verslo investavimą, dalies projektų atsisakymą, nors šiuo laikotarpiu dar labiau stiprėja poreikis didinti veiklos efektyvumą ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius. Numatoma, kad investicinis procesas šalyje 2022 m. prislops – išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui augs lėčiau (padidės 3 proc.) nei pernai (7 proc.), o 2023–2025 m. vidutiniškai per metus galėtų būti 5,1 proc. didesnės.
Atsižvelgus į geopolitinius veiksnius ir pirmojo pusmečio rezultatus 2022 m. prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis augs apie 3,0 proc. (vietoj birželį projektuotų -2,5 proc.), o pagerėjus sąlygoms užsienio rinkose 2023–2025 m. laikotarpiu vidutiniškai galėtų didėti apie 3,1 proc. per metus.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Pagrindiniu infliacijos veiksniu (sudarančiu apie du trečdalius infliacijos struktūros) išliks aukštos energijos prekių kainos, kurioms žymų didinantį poveikį turi karas Ukrainoje. 2024–2025 m. laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.
Išaugusi infliacija šiemet neigiamai veiks namų ūkių perkamąją galią, tačiau gyventojų pajamos toliau augs. 2022 m. numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, nuo šių metų vidurio taikomos išlaidų ir pajamų politikų priemonės – didesnis neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos, šalpos ir valstybinės pensijos, taip pat kiti sprendimai orientuoti į pažeidžiamiausių visuomenės grupių perkamosios galios palaikymą – leis namų ūkių vartojimo išlaidoms šiemet augti 2,5 proc. Vidutiniu laikotarpiu nuslopus kainų augimui, o pajamoms toliau didėjant, gyventojų perkamoji galia stiprės ir namų ūkių vartojimo išlaidos 2023–2025 m. augs vidutiniškai 3,2 proc. per metus.
Ekonominės raidos scenarijus sudarytas išskirtinai padidėjus išorės aplinkos nestabilumui, tebevykstant aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Išaugęs ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos Europoje, padidėjusi užsitęsusios aukštos infliacijos rizika, įtampa finansų rinkose ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos perspektyvų – esminiai neigiamos rizikos veiksniai, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai mastas priklausys nuo to, kaip ilgai užtruks kariniai veiksmai Ukrainoje ir nuo to, kaip ES valstybėms seksis susidoroti su energetikos srityje kylančiais iššūkiais. Naujų COVID-19 viruso atmainų keliami iššūkiai taip pat išlieka tarp neigiamos rizikos veiksnių. Egzistuoja rizika, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos BVP pokytis, palyginti su šiame scenarijuje numatytais įverčiais, 2023 m. gali būti mažiausiai apie du procentinius punktus mažesnis.
