Artėjant rugsėjui, daugelis mokinukų nenustygsta vietoje, laukdami, kada vėl galės susimatyti su savo draugais ir mokytis naujų dalykų.
Vis dėl to, yra ir nemažai tokių, kurie daug mieliau atostogas prasitęstų dar bent keliems mėnesiams, kad tik nereikėtų grįžti į mokyklinį suolą.
Kaip įkvėpti vaikus mokytis – šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, mat vaikai skaitmeniniame amžiuje motyvaciją mokytis pameta vis greičiau.
Interneto knygynas „Patogu pirkti“ dalijasi patarimais, kaip sužadinti vaikams norą atrasti, sužinoti kažką naujo ir pradėti mokslo metus kupiniems noro žengti į žinių pasaulį.
Padėkite sudaryti mokymosi planą
Tvarkingas dienos rėžimas padės geriau rengti savo laiką ir nusistatyti, kiek laiko bus skiriama mokslams, o kiek – poilsiui ir pašalinėms veikloms.
Struktūrizuotas dienos planas atžaloms padės suvokti ribas, išmokys neužsiimti daugeliu veiklų vienu metu bei protingai planuoti savo laiką.
Kartu su vaiku atsisėskite ir susidėliokite, kuriuo paros metu ir kiek laiko turėtų būti skirta namų darbams, kaip juos atlikti, kiek ir kokiu dažnumu daryti pertraukėles.
Susiplanuoti mokymosi dienotvarkę padės planuokliai – dailios užrašų knygelės, kuriose galima susiplanuoti dienos, savaičių, mėnesių ir metų tikslus, susiskirstyti savo laiką, o atlikus planuoklyje ranka užrašytus darbus, vaiką užplūs pasididžiavimo ir atsakomybės jausmas.
Išbandykite skirtingas mokymosi technikas
Nėra vieno teisingo būdo mokytis – kiekvienas vaikas turi atrasti savąjį. Vieni geriau įsimena žinias jas skaitydami, kiti perrašydami, treti – ją išgirsdami.
Todėl verta išmėginti skirtingus metodus, siekiant sužinoti, kuris geriausiai tinka jūsų vaikui.
Siekiant, kad naujų dalykų mokymasis nevirstų nuobodžiu informacijos „kalimu“ prie knygų, yra sukurta daugybė lavinamųjų žaidimų vaikams, kurie padeda ugdyti atmintį, moko skaičiuoti, teisingai tarti garsus, logiškai mąstyti ar net pažinti eismo taisykles.
Smagiu žaidimo būdu gali tapti ir lavinamosios kortelės, kurios naudingos ne tik mokinukų, bet ir kūdikių lavinimui.
Pastaruoju metu Lietuvoje ypač išgarsėjo Montessori būdo lavinamosios kortelės.
Ši filosofija skatina nenutrūkstamą vaiko ugdymą per kasdienę veiklą ir moko vaiką tobulėti pačiam bei pažinti tai, kas jam yra įdomu. Jos padės išmokti raidžių, naujų žodžių, domėtis aplinka, susipažinti su įvairiais jausmais ir pan.
Įvairios pagalbinės dalomosios priemonės – kortelės su paveiksliukais, lentelės, nedideli žemėlapiai padeda kurti asociacijas ir yra mažo formato, tad puikiai tinka nešiotis su savimi ar naudoti kaip skirtuką vadovėlyje.
Sistemiškai sudėtos žinios neapkrauna mokinio, tad misija išmokti įsidėmėtinos rašybos žodžius ar daugybos lentelę nebeatrodo tokia neįmanoma.
Pagalbiniai dalomieji leidiniai aprėpia skirtingus dėstomus dalykus – lietuvių kalbos priemonės moko abėcėlės, sakinio dalių, skyrybos, nosinių raidžių rašybos, periodinė lentelė skirta chemijos ir fizikos žinioms užtvirtinti, taip pat įvairios lentelės padeda pagilinti matematikos, istorijos, biologijos ir kitų dalykų žinias.
Supažindinkite vaiką su knygų pasauliu
Visiems žinoma, jog skaitymas atneša didžiulę naudą vaiko vystymuisi – lavinama vaizduotė, turtinama kalba, vystomas suvokimas apie pasaulį, įgyjama naujų žinių. Vis dėl to, vaikui pamėgti skaitymą pavyksta ne iš karto.
Dėl to teisingu pavyzdžiu gali tapti tėveliai. Patariama vaikams kartu su tėvais dienos metu nustatyti laiką, skirtą būtent skaitymui.
Tai ne tik padeda formuotis naudingam įpročiui, bet ir suartina šeimą, skatina diskusijas apie perskaitytas knygas, moko vaiką išmokti atpasakoti perskaitytas žinias.
Svarbiausia to nepaversti egzaminavimu – skaitymui skirtas laikas turi būti malonus.
Štai kelios pažintinių knygų rekomendacijos vaikams, kurios ne tik įtrauks savo istorijomis, bet ir suteiks galimybę sužinoti daugybę pasaulio įdomybių:
Tiek pirmų klasių mokiniai, tiek ir vyresni vaikai bei jų tėveliai daug naudingos informacijos sužinos garsaus lietuvių gamtininko ir knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus žinyne „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“.
Šioje knygoje aprašyta Lietuvos fauna kupina įdomių faktų:
pavyzdžiui, kodėl lydekų dantys atgręžti į vidų, o Lietuvoje gyvenantiems kiškiams nepavyks įsiūlyti daržovių?
S. Paltanavičiaus leidinyje gyvūnai aprašyti nuo pačių mažiausių iki didžiausių, su kuriais akis į akį nesinorėtų susidurti.
Izraelio istoriko Yuval Noah Harari knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ sužavėjo milijonus suaugusiųjų, tačiau vaikams ji kiek per sunki.
Tad autorius kartu su bendraautoriais Danieliumi Kazanova (Daniel Casanave) ir Deividu Vandermeulenu (David Vandermeulen) parengė grafinį pasakojimą, skirtą vaikams nuo 12 metų – „Sapiens. Žmonijos gimimas. Istorinis komiksas“.
Šiame leidinyje glaustai, bet suprantamai atpasakota visa žmonijos istorija nuo pat senovės iki moderniausių laikų.
Priešistorinis veikėjas Bilas, daktarė Fikcija ir detektyvė Lopez lydės skaitytojus kelione laiku per istorinius amžius.
O šiemet išleistame II-ajame knygos tome „Civilizacijos ramsčiai“ jaunieji skaitytojai sužinos, kaip pasaulį užkariavo kviečiai, kaip atsirado pirmosios imperijos ir kodėl karai, epidemijos ir badas tapo neatsiejama žmogiškosios būties dalimi.
Sutelkite dėmesį ne į vaiko pažymius, o į tai, ką išmoko
Užuot sutelkę dėmesį tik į dešimtukus, kartu su vaiku švęskite įgytas žinias ir mokslo laimėjimus – tiek didelius, tiek mažus.
Baigtas daug laiko ir pastangų kainavęs rašinėlis? Pavyko išspręsti sudėtingą matematikos uždavinį? O gal išmokta naujų užsienio kalbos žodžių?
Perjungiant dėmesį į mokymąsi ir įgytų žinių malonumą, o ne į galutinį rezultatą – pažymį – padės atžalai susikurti teigiamų jausmų mokantis, sustiprins jo pasitikėjimą savimi ir išaugins žinių troškimą.
Maži apdovanojimai ir įvertinimai suteiks motyvacijos siekti savo tikslų ir įkvėps judėti toliau.
Raskite būdų sumažinti nerimą
Daugybė namų darbų, kontroliniai, rašiniai ir egzaminai – kuo mokiniai vyresni ir išmokstamos informacijos kiekis didėja, tuo daugiau streso jiems tenka patirti.
O patiriant stresą, namų darbų ruoša tampa tikra kančia ir motyvacijos prie jų prisėsti atsiranda vis mažiau.
Tėveliams svarbu paskatinti savo vaiką kalbėtis apie patyrimus mokykloje, išreikšti, kur jaučiama įtampa, kokių pamokų metu susikaupti pavyksta sunkiau ir kas kelia daugiausiai nerimo.
Taip pat, intensyviai besimokant, svarbu paskatinti vaiką nepamiršti pertraukėlių– galima išeiti pasivaikščioti, pasportuoti, užsiimti menine veikla ar tiesiog klausytis muzikos.
Būtų naudinga, jei pertraukos nuo namų darbų ruošimo metu nebūtų jungiamas televizorius ar žiūrimi serialai – tai išblaško dėmesį ir vėliau grįžti prie mokslų būna dar sunkiau.
Be to, daugumai užduočių atlikti mokiniai dabar į pagalbą turi pasitelkti kompiuterius arba telefonus, tad jei ir pertraukos metu yra žiūrima į ekraną, akys taip pat nepailsi.
Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką mokymuisi
Mokymosi aplinka mokykloje rūpinasi mokytojai, tačiau tėveliai gali pagelbėti vaikams namuose susikurti patogią ir jaukią erdvę, kad namų darbų atlikimas ir privalomų knygų skaitymas netaptų kančia.
Vaikui skirtas darbo stalas neturėtų būti šalia tokių dirgiklių kaip televizorius, kuris nuolat viliotų mesti pamokas ir atsipalaiduoti prie ekrano.
Šviesus kambarys, gera stalinė lempa, patogus stalas – atrodo akivaizdūs, tačiau itin reikalingi daiktai patogiam savarankiškam mokymuisi.
Beje, teigiama, jog žalia spalva padeda geriau įsiminti informaciją ir mažina nerimą, tad pravartu mokymosi erdvėje pastatyti augalų, pakabinti paveikslų, kuriuose vyrautų žalia spalva, ar tiesiog priešais stalą pakabinti žalios spalvos lapą.
O kol už lango geras oras – namų darbų atlikimą namuose galima iškeisti į gamtą.
