Rugpjūčio 28 d. 16 val. Kauno tvirtovės VI forte, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje (K. Baršausko g. 100) vyks Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos dienos minėjimas „Visi kaip vienas į laisvės dieną“, skirtas 29-osioms Rusijos kariuomenės paskutinių dalinių išvedimo iš Lietuvos metinėms paminėti.
Renginyje ne tik bus pristatytas Lietuvos ryžtas pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių požiūrių, bet taip vyks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karinių vienetų veiklos, ginkluotės ir ekipuotės pristatymas.
Taip pat Lietuvos skalikų augintojų sąjungos kinologų ir jų augintinių lietuvių skalikų pristatymas bei „K-9 PAIEŠKA“ kinologų su šunimis-pėdsekiais parodomoji programa, bus pristatyta plk. Aleksiejaus Gaiževskio knyga „Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991–1992“.
Vyks koncertas „Lietuvos širdis“, skambės Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“, solistų Edgaro Davidovičiaus ir Justinos Tomkutės-Petraitienės kūriniai bei lauks mokomosios veiklos.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, jau kitą dieną, 1990 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
Kovo 13 d. kreipimusi į SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką buvo remiamasi tebegaliojančia 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos taikos sutartimi, raginama pradėti derybas dėl karinių dalinių išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai.
Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pabaiga.
Renginio dienotvarkė:
16.00–19.00 val.:
• Kauno įgulos karinių vienetų veiklos, ginkluotės, ekipuotės pristatymas, mokomieji užsiėmimai.
• plk. Aleksiejaus Gaiževskio knygos „Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991–1992“ pristatymas.
• Lietuvos skalikų augintojų sąjungos kinologų ir jų augintinių lietuvių skalikų pristatymas bei „K-9 PAIEŠKA“ kinologų su šunimis-pėdsekiais parodomoji programa.
17.00 val.:
Koncertas „Lietuvos širdis“. Atlikėjai: Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“, solistai Edgaras Davidovičius ir Justina Tomkutė-Petraitienė.
Renginys nemokamas
Vieta: Karo technikos ekspozicija, K. Baršausko g. 101, Kaunas.
Rengėjas: Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Dalyviai:
Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė.
Lietuvos kariuomenės daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Lietuvos kariuomenės Karo policija.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno padalinys, karių motociklininkų klubas „Perkūnas“.
Lietuvos skalikų augintojų sąjungos kinologai ir jų augintiniai lietuvių skalikai bei „K-9 PAIEŠKA“ kinologų su šunys-pėdsekiai, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, solistai Edgaras Davidovičius ir Justina Tomkutė-Petraitienė.
Apie Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos teritorijos
Vienas pirmųjų Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos reikalavimų Sovietų Sąjungai buvo jos karinių dalinių išvedimas iš Lietuvos teritorijos.
1992 m. sausio 1 d. Rusijos Federacijos Šiaurės Vakarų grupės duomenimis tuo metu Lietuvoje buvo 34,6 tūkstančiai karių.
Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkstančiai karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau nei 1,4 tūkst. kursantų, apie 1000 tankų, 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
Tačiau iš tikrųjų kariškių galėjo būti ir apie 10 tūkst. mažiau. Iš viso tai buvo 5 divizijos, 295 atskiri aptarnaujantys ir koviniai daliniai bei padaliniai.
Sovietiniai kariniai daliniai Lietuvoje užėmė 68 000 ha (1,2% Lietuvos teritorijos), daliniai buvo dislokuoti visuose didžiausiuose miestuose.
Vien Vilniuje tankiai apgyvendintuose rajonuose buvo dislokuoti 32 stambūs daliniai ir sprogmenų sandėliai.
Lietuva parodė, kad galima pasiekti sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę išskirtinai derybomis, tvirtai laikantis principinių požiūrių.
Kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta vieneriais metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos, o šios kariuomenės buvimas Lietuvoje iki pat išvedimo pabaigos nebuvo net laikinai įteisintas, taip pat nebuvo pripažintos jokios Rusijos pretenzijos į okupacijos būdu tariamai įgytas teises Lietuvoje.
