Kaune paminėtos K. Škirpos 125-osios gimimo metinės (nuotraukos)

Vasario 18 d.. Kaune Petrašiūnų kapinėse  buvo paminėtos pirmojo Lietuvos savanorio, pulkininko Kazio Škirpos (1895 -1979)  gimino 125-osios metinės. Minėjime pranešimą skaitė K. Škirpos  įamžinimo iniciatorius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos kapitonas Algirdas Petrusevičius. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos bei Lietuvos sąjūdžio atstovai.

Kazys Škirpa  gimė 1895 02 18 Namajūnų kaime (Saločių vlsč.). Mirė 1979 08 18 Vašingtone (1995 perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse). 1916 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę baigė Petergofo karo mokyklą. 1917 m. lietuvių karinių dalinių Rusijoje vienas organizatorių. 1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės karo  kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais  ir Lenkijos kariuomene.

Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas (faktiškai ėjo komendanto pareigas) 1919 01 01 su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė tautinę vėliavą. 1920–21 Steigiamojo Seimo atstovas. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1925 – Belgijos karo akademiją. 1925 m. Generalinio štabo II-ojo skyriaus, 1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininkas. Pradėjo pertvarkyti kariuomenę, parengė mobilizacijos planą. Nuo 1927 dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–37 m. karo atašė. 1937–38 m. Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 03–12 nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. – Vokietijoje. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą Berlyne su kitais suorganizavo Lietuvių aktyvistų frontą.

1941 m. buvo vienas iš antisovietinio Birželio sukilimo rengėjų; jam prasidėjus Lietuvių aktyvistų fronto paskelbtas Lietuvos laikinosios vyriausybės  Ministru pirmininku (Vokietijos valdžia neleido išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą). 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 06 14 buvo suimtas ir internuotas. 1946 m. išvyko į Airiją, nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė lietuvių organizacijose, 1957–58 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto  komisijos pirmininkas.