Paskelbus galutinius bendrojo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tapo aišku, kad šiemet pirmosios pakopos (bakalauro) pedagogikos studijas rinkosi šimtu abiturientų daugiau negu pernai. Auga ir susidomėjimas profesinėmis studijomis, todėl valstybė didina ir šių studijų vietų skaičių.
Šiemet net 1 084 jaunuoliai (iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose) pasirinko universitetuose ir kolegijose studijuoti pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas. Tai yra lygiai šimtu daugiau nei pernai (984) ir 186 studentais daugiau nei užpernai (898).
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
Smarkiai auga pasirinkusiųjų Ugdymo mokslų studijų krypčių grupės valstybės finansuojamas profesines studijas. Šiandien Vyriausybė jų vietų skaičių didina nuo 240 iki 385. Palyginimui – pernai buvo skirta 200 vietų.
„Žinoma, ši tendencija mus džiugina ir nuteikia viltingai, kad susidomėjimas mokytojo profesija auga. Tačiau turime pripažinti, kad pirmojoje pakopoje dalis studijų krypčių norinčiųjų studijuoti vis dar sulaukia nepakankamai. Labai mažai norinčiųjų tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais. Tad šis klausimas lieka aštrus. Tikimės, kad šiose srityse bent profesinėse studijose šiais metais turėsime daugiau studentų“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi 8 studentai, biologiją – 13, fiziką – 2, chemiją – 1 studentas.
Stebime pokyčių ir kitose studijų kryptyse. Stipriai išaugo norinčių studijuoti informacines technologijas – 2 096 (pernai 1 856) ir matematiką 230 (pernai – 189). Palyginti su praėjusiais metais, auga pasirinkusių fizinius mokslus skaičius – 299 studentai (pernai – 259). Tačiau sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos (855, pernai – 882) bei inžinerijos ir technologijos studijų kryptis (2 425, pernai – 2 587).
Padidinus valstybės finansuojamų pedagogikos profesinių studijų vietų skaičių, bus parengta daugiau matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo, kalbų ir socialinio ugdymo sričių dalykų mokytojų, kurių poreikis mokyklose yra jaučiamas jau dabar ir ypač bus jaučiamas jau po kelerių metų.
Studentai, pasirašę sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla, jau po 1–1,5 metų galės pradėti darbą mokyklose – tiek laiko, priklausomai nuo studijų formos, trunka pedagogikos profesinės studijos.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį bus mokamos 299 Eur (6,5 BSI) dydžio stipendijos. Šių stipendijų kas mėnesį gali tikėtis 268 pirmakursiai.
specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 Eur (11 BSI). Padidintas stipendijas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Taip pat pratęsiamos tikslinės stipendijos studentams, iki 2020 metų įstojusiems į pedagogų rengimo programas aukštosiose mokyklose. Siekiant pritraukti gabius ir motyvuotus asmenis į pedagogines studijas, stipendijos skiriamos pagal 2018 metais prasidėjusį projektą „Tęsk“. Pasibaigus Europos socialinio fondo projektui, kuriuo finansuotos tikslinės 115 eurų dydžio stipendijos, jas būsimiems pedagogams padengs valstybė.
