Rugpjūčio 13 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, nepaprastu spektakliu atskleidė dramatiško likimo poeto Antano Kalanavičiaus (1945–1992) gyvenimą ir kūrybą.
Spektaklio „Nedingęs“ autorės ir aktorės Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė žiūrovus pakvietė į išskirtinį teatrinį pasivaikščiojimą – jaudinantį, jautrų, sukrečiantį. Skirtingose Kleboniškių kaimo vietose vėrėsi vis nauji Antano Kalanavičiaus gyvenimo ir kūrybos vaizdai, gabumų gelmė.
Nepaprastas spektaklio pavidalas žiūrovams buvo pirma tokia ypatinga patirtimi. Aktorių vaidyba – išgyventa, paliečianti iki širdies gelmių – jaudino, graudino, juokino. Viskas taip tikra ir gryna, išjausta, nesumeluota. Teatrinis pasivaikščiojimas atvėrė daugeliui tik dabar atrasto poeto kūrybos žavesį ir išskirtinumą.
Ko gero, ne vienas žiūrovas atsivers A. Kalanavičiaus poezijos rinkinį, kad dar kartą išgyventų spektaklio atmosferą bei patvirtintų – poetas išties nedingęs.
Šiuo metu išleistos dvi A. Kalanavičiaus kūrybos rinktinės: „Ne akmenys guli“ (1994) ir „Dvi saujos laiko“ (2015). Būdamas gyvas jis nesulaukė nė vienos savo knygos leidimo.
A. Kalanavičius tituluotas įvairiais vardais: paskutinis lietuvių poezijos pagonis, progiesmių perluotojas, kalbos alchemikas, dažninio laiko genijus.
Nepriklausė rašytojų elitui – atvirkščiai, visą brandžiausios kūrybos laikotarpį buvo izoliuotas nuo meno pasaulio, išstumtas į paraštes.
Poeto gimtinė – Dzūkijoje, Sapiegiškės kaime, šalia Nedzingės. Vilniuje studijavo lituanistiką, o nuo 1973-ųjų iki pat mirties, gyveno gimtajame vienkiemyje.
Dirbo šaltkalviu-suvirintoju, melioratoriumi ir kūrė savitą tikrovę nepakartojamose eilėse, kurios teatro „Labas“ aktorių dėka pasiekia klausytojų sielas.
Po teatrinio pasivaikščiojimo „Nedingęs“ Kleboniškių kaime aktorių ir žiūrovų bendrystė tęsėsi prie senojo klojimo – etnografinis ansamblis „Raskila“ mokė Aukštaitijos krašto dainų ir šokių.
Renginio dalyviai ragavo „Smėlinius“ sausainius, jų receptas buvo išspausdintas garsiojoje 1854 metais išleistoje V. A. L. Zavadskos receptų knygoje „Lietuvos virėja“, tapusioje XIX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos kulinarijos vadovėliu ir enciklopedija. Lankytojams patiekta ir Kleboniškių kaime išaugintų žolelių arbata.
„Šeštadienių popietės klojimo teatre“ renginių ratas baigsis rugpjūčio 27 dieną – Telšių Žemaitės dramos teatras vaidins spektaklį „Šventųjų gyvenimas“.
Šias veiklas iš dalies apmoka Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio pranešimą
Ačiū spektaklio „Nedingęs“ autorėms ir aktorėms Jurgai Kalvaitytei, Vitalijai Mockevičiūtei, Neringai Varnelytei. Nors pati nesu jo mačiusi, bet jaučiuosi lyg buvusi: įspūdžiais ir fotografijomis jau anksčiau dalinosi studijų draugė Leokadija Balkuvienė, ilgametė Senosios Varėnos lituanistė, Dzūkiją pamilusi aukštaitė. O šios publlikacijos žinia ir vaizdai tarsi tapo mūsų kurso (tuomečio Vilniaus pedagoginio instituto 1966–1970 metų lituanistų) susitikimo pokalbių tąsa: rugpjūčio 12 d. prisiminėme savo dėstytojus, kurso draugus, tarp kurių buvo ir Antanas Kalanavičius, skaitėme poeto eilėraščius. O štai kitą dieną – šis straipsnis! Ačiū!