Baltijos jūros dugne po II-ojo pasaulinio karo nugulė cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena iš tokių medžiagų – baltasis fosforas
Šie nedideli gintarą primenantys fosforo gabalėliai yra užsideganti cheminė medžiaga, dažnai po audrų išmetama į Baltijos jūros pakrantes. Į jūrą baltasis fosforas pateko kuomet po II-ojo pasaulinio karo cheminiai ginklai (aviacinės bombos, artileriniai sviediniai, minos, dūminės granatos ir kt.) buvo kraunami į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetami iš laivų ar skandinami su visu laivu, taip atsikratant nereikalingos amunicijos.
Medžiaga jūroje galėjo atsirasti dėl iš lėktuvų išmestų bombų, taip pat karo arba pokario pratybų metu. Viena iš cheminio ginklo kapinyno vietų Baltijos jūroje – 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų nutolęs Gotlando įdaubos rajonas.
Baltasis fosforas yra pavojingas, kadangi dėl sąlyčio su oru jis pradeda rūkti, savaime užsidega ir gali įkaisti net iki 1000°C. Todėl reikėtų vengti jį liesti, nes taip galima stipriai nusideginti. Nusideginus, žaizda pasidengia rudos spalvos plutele ir gyja labai lėtai (iki 2-3 mėn.). O fosforui patekus į organizmo vidų galima smarkiai apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.
Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą (nepermatomas balkšvas akmenukas) ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga. Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje.
Jei radinys staiga pradėtų kaisti ar net degti – reaguokite greitai. Cheminės medžiagos pažeistą vietą kuo skubiau gausiai vėsinkite vandeniu ir kreipkitės į medikus. O jei įtariate, jog aptikote būtent į baltąjį fosforą panašią medžiagą, apie jį praneškite tel. 112.
