Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos šventė „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Rengėjai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami.
Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje, šventė kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei įdomiausiomis apraiškomis. Gausi programa į amatų miestelį kvies tris dienas iš eilės.
Lankytojai galės sužinoti apie archajiškus gintaro apdirbimo, žvejybos būdus bei keramikos istoriją, prisiminti laiko skaičiavimo metodų įvairovę, pažinti istorines papuošalų, aprangos, žaislų kūrimo, vaistų, muilo gamybos subtilybes. Programoje laukia ir senųjų miestiečių amatų – batsiuvystės, knygrišystės, monetų kalimo ir kt. – pristatymai.
Tradiciškai ypač populiarūs yra kulinariniai užsiėmimai: svečių laukia ruginės duonos kepimas, vikingų laikotarpio patiekalų degustacijos, o desertui – tradiciniai Mažiosios Lietuvos vofeliai su kafija. Jeigu oras bus palankus, norintieji galės leistis į pažintines ekskursijas Kuršių mariomis iki Didžiosios kopos tradicine burine valtimi – kurėnu „Kuršiu“ (kpt. Aurelijus Armonavičius).
„Kai kurie iš šventėje pristatomų amatų šiandien gyvuoja tik entuziastų dirbtuvėse, mat nemaža dalis kūrybinių praktikų mums jau yra praeities dalis. Tad šis renginys – unikali galimybė susipažinti su atgijusia istorija bei sutikti tikrų jos aistruolių, randančių tradicijoms vietos savo darbe ir kasdienybėje.
Renginyje dalyvaujantys amatininkai, muziejininkai bei entuziastai į Nidą suvažiuos iš įvairių šalies kampelių. Mūsų šventė – puiki proga pamatyti daug įdomybių vienoje vietoje ir pasižvalgyti idėjų kelionėms po Lietuvą“, – pabrėžė istorikė dr. Lina Motuzienė, renginį organizuojančios BĮ Neringos muziejų direktorė.
Šventės svečių gretose – Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose (Molėtų raj.), Mažeikių muziejaus, Čekauskų etnografijos muziejaus Lekėčiuose (Šakių raj.), amatininkų klubo „Dvaro meistrai“ muziejininkai. Susigaudyti programoje padės ilgametė šventės vedėja – etnokultūros entuziastė Rovena Šerpetauskienė.
Įvairius istorijos tarpsnius atspindinti programa reikalauja išskirtinio muzikinio fono. Šeštadienio vakarą šventėje su koncertu pasirodys baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos“ – daugelį metų su tradiciniu ir elektroniniu skambesiu eksperimentuojantys Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas.
Sekmadienį programą „Pamarėse“ pristatys lietuvių liaudies dainų interpretacijas kuriantys atlikėjai: Lietuvos muzikos akademijos dėstytojas, kompozitorius Jan Maksimovič, liaudies dainų atlikėja, etnoprojektų sumanytoja Ineta Meduneckytė bei etnomuzikologė, seniausių kanklių savininkė Agota Zdanavičiūtė.
Šventės programoje taip pat pasirodys senojo šokio trupė „Festa Cortese“ su viduramžių šokių programomis, postfolkloro grupės „Rugiaveidė“, folkloro ansamblis „Giedružė“ ir kapela „Joldija“.
