Kaip ir kiekvienais metais grūdų supirkimo metu iškyla išaugintos žemės ūkio gaminių, tarp jų ir javų grūdų kokybės klausimų. Šiais metais grūdininkams aktuali grūdų užsikrėtimo Fusarium patogenais tema. Grūdai susitraukę, pakeitę spalvą, daug baltų grūdų, todėl kyla klausimų ar balti, rausvi, taškuoti raukšlėti grūdai yra pažeisti fuzariozės ar lemti kitų veiksnių, tame tarpe ir gamtinių sąlygų.
Grūdų augintojams ir supirkėjams svarbu žinoti, kad dėl varpų fuzariozės sumažėja ne tik grūdų masė ir netenkama dalies derliaus, bet ir šią ligą sukeliantys Fusarium genties grybai produkuoja mikotoksinus, kurie yra pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai. Superkant grūdus užsikrėtimas Fusarium spp. įvertinamas plika akimi pagal apibrėžtus požymius. Tačiau vizualūs požymiai nebūtinai yra esminis indikatorius mikotoksinų kiekiui grūduose. Juos produkuoja grūdai, kurie nesiskiria dydžiu ir spalva nuo sveikų, tačiau jau užsikrėtę. Šių metų sąlygomis mokslininkai rekomenduoja ne tik įvertinti javų grūdus vizualiai ir vertinti tik tipinius šiai ligai požymius, bet ir mikotoksinų tyrimus bent dalyje mėginių. Tikslinga įvertinti ir vyraujančias šiais metais Fusarium rūšis ant grūdų.
Kadangi klausimą, kaip atpažinti ligą, kelia visos pusės, tiek ūkininkai, tiek grūdus superkančios, perdirbančios, eksportuojančios įmonės, laboratorijos, skubiai suorganizuotas susitikimas su LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkais. Šio susitikimo metu kaip tik ir buvo pristatomos priežastys, kodėl atskirais metais išauginami vienokių ar kitokių kokybinių parametrų grūdai, į ką reiktų atkreipti dėmesį nustatant grūdų užkrėstumo lygį. Susitikimo metu patirtimi ir rekomendacijomis pasidalijo LAMMC Žemdirbystės instituto mikrobiologijos laboratorijos vedėja dr. Skaidrė Supronienė.
Šiemet palankios sąlygos varpų fuzariozei plisti
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sako, kad šiltėjantis klimatas vis dažniau suteikia naujų patirčių ir dažnesnio peržiūrėjimo reikalaujančių sprendimų.
Šie metai išsiskyrė gausiomis liūtimis, kurios buvo vienas iš lemiančių veiksnių ligų plitimui javų pasėliuose. Lietingi orai vyravo ir jautriausiu užsikrėtimui varpų fuzariozei tarpsniu – žydėjimo metu. Lietaus purslų pagalba ligos užkratas pakeliamas iki varpos. Varpų fuzariozė ypatingai pavojinga jautrioms javų veislėms. Atkreiptinas dėmesys, jog užkrato sankaupos yra gausesnės pasėliuose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas, sėta tiesiai į ražienas, po kukurūzų. Ankstyvas javų pasėlių išgulimas ir su vis pasikartojančiais lietumis, vėluojanti javapjūtė taip pat prisideda prie gausesnio grūdų užsikrėtimo miktoksinus produkuojančiomis Fusarium rūšimis.
Savalaikis užkrato įvertinimas – labai svarbu
Grūdų supirkėjai nerimauja, jog laiku ir atitinkamose grandyse nenustačius ligos, pažeisti grūdai gali patekti tarp sveikų, o tai neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Todėl, pasak grūdų supirkėjų, įmonės turi žinoti, kaip įvertinti, ar pristatytas derlius sveikas dar prieš už jį atsiskaitant su grūdų pardavėju. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, kiekvienam grūdus superkančiam ūkio subjektui ir grūdų pardavėjui svarbu teisingai ir kuo greičiau nustatyti kiekvienos grūdų partijos kokybę, todėl šiuo atveju aiškūs fuzariozės nustatymo kriterijai yra pagrindas, kokie grūdai bus pilami į aruodus.
„Kai kurios Fusarium rūšys produkuoja toksinus ir teisingai neįvertinus superkamų grūdų kokybės, bei nupirkus tokius grūdus, tai grūdų supirkėjui gali tapti didele problema. Fusarium grybų pažeisti grūdai yra kenksmingi, dažnai būna pažeistas grūdo baltymas, tokie grūdai netinka nei pašarų, nei kitų grūdų produktų gamybai. Tad Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijai priklausančios įmonės tampa tuo „sugertuku“, kuriam tenka spręsti dėl nesveikų grūdų iškilusias problemas“, – sako D. Ruščiauskienė.
Galima įvertinti patiems
Mokslininkai pataria ūkininkams, kaip patiems įvertinti, ar augalai neserga. Pasak, dr. R. Semaškienės, kviečių pasėlyje pažeistos varpos pasimato brandos metu. Matosi išbalę varpos segmentai ar net visa varpa, vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Vasarinių miežių ar avižų pasėliuose išbalusių varpų ar šluotelių dėl varpų fuzariozės pažeidimo taip aiškiai kaip kviečiuose nematyti. Brandai einant į pabaigą ir pakitus pasėlių spalvai, fuzariozės pažeistas varpas galima atpažinti iš rausvai oranžinės spalvos.
Fusarium užkrėsti kviečių grūdai gali būti susiraukšlėję, maži, rausvos ar baltos kalkingos spalvos. Jei fuzarioze užsikrečiama vėliau, grūdas daugeliu atveju išlieka normalaus dydžio, tik įgyja rausvą atspalvį. Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėją neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje auginant ligų sukėlėjus ant mitybinės terpės ir juos identifikuojant pagal morfologinius požymius. Analizė užtrunka 7-10 dienų. Varpų fuzariozės riziką galima pradėti prognozuoti nuo javų žydėjimo tarpsnio, kada užkratas patenka ant varpos ir vyrauja palankios ligai sąlygos – lietinga, šilta. Pieninės brandos antroje pusėje išryškėjus požymiams galime iš dalies įvertinti būsimus infekcijos mastus. Ir šiemet apie tai jau ne kartą kalbėta, raginta derliaus nuėmimo metu nepamiršti šios ligos keliamų rizikų ir po derliaus nuėmimo.
Patarimai ūkininkams, kaip sumažinti fuzariozės užsikrėtusių grūdų ir produkuojamų toksinų derliaus nuėmimo metu ir po jo:
- Nevėluoti su javapjūte;
- Stengtis pašalinti kuo daugiau smulkių grūdų javų kūlimo metu;
- Javų grūdus iš kart nuėmus derlių valyti ir džiovinti;
- Sekti grūdų drėgmę jų saugojimo vietose.
Pasak R.Semaškienės, užsikrėsti varpų fuzarioze rizika labai padidėja atsėliuojant javus ir ypač sėjant juos į ražienas. Kukurūzai taip pat yra netinkamas priešsėlis javams, nes juose daigų, burbuolių ir stiebų puvinius sukelia tie patys Fusarium grybai kaip ir varpų fuzariozę. Su šių augalų likučiais dirvoje varpų fuzariozės sukėlėjai gali išlikti gyvybingi net kelerius metus. Nustatyta, kad kukurūzų liekanos yra tinkamiausios Fusarium grybų infekcijai susidaryti, ypač jei jos nesusmulkinamos ir neužariamos. Ne tik kukurūzų, bet ir javų likučių susmulkinimas, skutimas ir užarimas sumažina užkrato kiekį pasėlyje.
