Nuo karo Ukrainoje pradžios Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir sumanymus.
Universitetas rūpinasi galimybėmis pradėti ar tęsti studijas, sprendžia apgyvendinimo ir stipendijų klausimus, nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams rengiami nemokami lietuvių kalbos mokymai.
Be to, čia vyko „tandeminis“ kalbų mokymasis, kurio dalyviai mokėsi lietuvių ir ukrainiečių kalbų, o VDU Švietimo akademijoje įsteigtame pirmame pasaulyje tokio pobūdžio Ukrainos centre telkiamos įvairios kultūrinės ir švietimo veiklos ukrainiečių bendruomenei.
Rūpinasi psichologine ir fizine gerove
Dėl karinių veiksmų Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms skirtas Ukrainos centras leidžia greičiau apsiprasti Lietuvoje, užmegzti naujus ryšius ar ugdyti svarbius gebėjimus.
„Birželio mėnesį Vilniuje įsikūrusiame Ukrainos centre aktyviai vyksta pačios įvairiausios veiklos: nuo siuvinėjimo ar karoliukų vėrimo užsiėmimų iki psichologinių konsultacijų ar įtraukiųjų spektaklių.
Šį centrą jau aplankė 2 000 nuo 6 iki 70 metų ukrainiečių, čia vyko beveik 150 skirtingų renginių ir 50 meistrų užsiėmimų, kuriuos vedė ir ukrainiečiai.
Centre pradėjo veikti anglų ir lietuvių klubai, startavo „Ukrainiečių knygų lentyna“ – tarptautinis ukrainiečių literatūros sklaidos projektas.
Centras bendradarbiauja su vasaros stovykla Ukrainos vaikams, nuo pat centro įkūrimo Lietuvos organizacija Maltos ordino pagalbos tarnyba vykdo nemokamus užsiėmimus ukrainiečiams.
Aplankyti tautiečių į centrą atvyko ir 2016-ųjų „Eurovizijos“ dainų varžytuvių laimėtoja ukrainiečių dainininkė Jamala“, – teigė Ukrainos centro vadovas Algirdas Kumža.
Kviečia lietuvių kalbos ir kultūros mokymai
Nuo kovo pradžios prisitaikyti padedančiuose Lietuvių kalbos ir kultūros mokymuose užsiregistravo ir toliau registruojasi beveik 700 ukrainiečių.
Mokymams itin gelbėjo savanoriai, jų užsiregistravo beveik 250. Kaune buvo atidarytos 22, Vilniuje – 26 grupės.
Čia vyko įvairus darbas: kai kurie mokytojai mokė lietuvių kalbos pradmenų, kiti – komunikacinių frazių, dar kiti veiklas vykdė per teatro terapiją ir muziką.
VDU Menų galerijoje „101“ vyko integruotos lietuvių kalbos pamokos, kurių dalyviai ne tik mokėsi kalbos, bet ir gėrėjosi parodomis.
Reikalingą medžiagą rengia ir Ukrainos Baltistikos centrų dėstytojai: Černivcų Baltistikos centro vadovė Aliona Šyba (Alyona Shyba) ir Kijevo nacionalinio universiteto Baltistikos centro vadovas Igoris Koroliovas (Igor Koroliov), mokantis gausias grupes nuotoliu.
Aliona padeda sinchroniškai versti į ukrainiečių kalbą sociokultūrines paskaitas, dalyvauja vertinant studentus testo metu.
Nuo liepos 14 dienos prasidėjo ir intensyvūs pagal ŠMPF ir VLKK finansuojamas veiklas rengiami lietuvių kalbos mokymai ukrainiečiams – švietimo darbuotojams ir kitiems, panorusiems siekti lietuvių kalbos vartojimo lygio, leidžiančio darbuotis Lietuvoje.
Šiuo metu ir Kaune, ir Vilniuje 55 ukrainiečiai pradėjo mokytis kontaktiniu būdu pagal ŠMPF projektą, prisijungė dar 66 kitų profesijų ukrainiečiai kontaktiniam mokymuisi ir nuotoliu pagal VLKK finansuojamą projektą.
Reginiai bus tęsiami iki spalio pabaigos.
„Savanorystė, lietuvių kalbos mokymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams rengimas yra viena iš galimybių padėti, priimti, suprasti.
Šiame mokymų žingsnyje esu įkvėpta mūsų savanorių mokytojų, kurie skyrė savo laiką ir dalinosi žiniomis. Aš, kaip kitakalbių dėstytoja ir kursų organizatorė, visada mokausi: mokau kitus ir auginu save.
Džiaugiausi, jog ukrainiečiai pramokę kalbos, įsidarbino Lietuvoje, studijuoja universitetuose, eina į priekį“, – teigė Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Ukrainiečiai ir lietuviai mokė vieni kitus kalbų
VDU Užsienio kalbų institutas rengė ir sumanymą „Tandemas“, kurio dalyviai, lietuviai ir ukrainiečiai, mokė vieni kitus savo kalbų ir pažindino su kultūriniais Lietuvos ir Ukrainos ypatumais.
Sumanymui mokymo medžiagą ukrainiečių kalba parengė ukrainietė Oksana Makarova, dėl karo palikusi savo namus. Taip ji norėjo išreikšti pagarbą ir padėkoti lietuviams, padedantiems jos tėvynainiams.
„Tandeminis mokymasis sujungia žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis, nes juk šypsomės ta pačia kalba.
Mokydami savo gimtosios kalbos, labiau į ją įsigiliname ir daugiau rūpinamės savo partneriu, kuris nori išmokti tą kalbą.
Mokydamiesi kalbos, tarsi keliaujame žemėlapiu po gimtąsias mūsų partnerio vietas ir pamatome kultūrą jo akimis“, – teigė „Tandemo“ rengėja, VDU Užsienio kalbų instituto lektorė Daiva Pundziuvienė.
Iš viso projekte dalyvavo daugiau nei 70 įvairaus amžiaus dalyvių – jie, pasidalinę į poras po du, mokė vieni kitus lietuvių ir ukrainiečių kalbų.
Neformalioje aplinkoje – kavinėse, parkuose, muziejuose – „Tandemo“ dalyviai mokydamiesi įgavo užsienio kalbos pradmenis, o mokydami turėjo galimybę geriau pasigilinti į savo gimtąją kalbą ir kultūrą.
Rengėjų teigimu, toks „tandeminis“ mokymasis, bendraujant su gimtakalbiu, leidžia veiksmingai tobulinti svarbiausią bendravimo gebėjimą – kalbėjimą.
Projektas svarbus ir tuo, kad padeda ukrainiečiams įsitraukti į vietinę bendruomenę Lietuvoje – ne tik mokantis kalbos, bet ir sprendžiant kasdienes problemas, susipažįstant su kultūriniais ypatumais.
Be to, dalyviai pripažino, kad jų „Tandemo“ partneriai tapo ne tik mokiniais ir mokytojais, bet ir draugais, su kuriais galima pasikalbėti, pasiguosti, pasidžiaugti.
„Šis kalbos mokymosi būdas – puikus mokymosi ir bendrystės derinys, kai ne tik išmoksti naujų žodžių, frazių, gali iškart jas išbandyti tikrame kontekste, bet ir leidi laiką kartu, susidraugauji.
Kalba – juk ne tik žodžiai ir gramatinės struktūros. Svarbiausia – tai bendravimas, ryšys, kuris suartina ir yra be galo svarbus“, – tikina VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė, dalyvavusi „Tandeme“.
Užsienio kalbų institutas taip pat rengė ir ukrainietiškų filmų peržiūras, tiek institute, tiek Menų galerijoje „101“ veikia ukrainiečių menininkių parodos, o nuo kovo pabaigos kasdien pinami maskuojamieji tinklai Ukrainos kovotojams.
Anot dr. Teresės Ringailienės, tai – tarsi tam tikra terapija, sutraukianti tiek ukrainiečius, tiek lietuvius, kurie ne tik palaiko kovotojus, bet ir bendrauja, mokosi vieni kitų kalbų.
Pavasarį į šias veiklas noriai jungėsi moksleiviai iš įvairių Kauno miesto bei rajono mokyklų, jie taip pat ne tik padėjo pinti tinklus, bet ir mokėsi ukrainiečių kalbos pradmenų.
Rūpinasi apgyvendinimu ir galimybėmis studijuoti
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Juozo Augučio, šiuo metu parama studijoms, apsigyvenimui ir pragyvenimui Lietuvoje yra reikalinga apie 200 jau priimtų ir apie 200 prašančių priėmimo studentų.
Iki šiol daliai studentų iš Ukrainos 300 eurų stipendijos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais ieško galimybių visiems studentams skirti panašią paramą.
Tam į pagalbą skuba „Norfos“ labdaros ir paramos fondas, kuris tikslinėms VDU fondo stipendijoms jau skyrė 10 tūkst. eurų. „Nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams Lietuvoje svarbu jaustis kaip namuose.
Nuolat siekiame padėti, todėl stebime, kokia pagalba reikalinga į mūsų šalį atvykstantiems ukrainiečiams. Studentai – ne išimtis.
Svarbu, kad jie galėtų tęsti studijas, nes būtent jie taps tais, kurie atstatys savo šalį. Neretai šie jaunuoliai tampa ir savo šeimų galvomis, kuriems tenka pasirūpinti ne tik savimi, bet ir jaunesniais broliais ir seserimis“, – sakė „Norfa“ direktorius Dainius Dundulis.
Atsiradus galimybei papildomą finansavimą skirti ukrainiečiams pagal „Erasmus+“ programą, VDU nuo gegužės mėn. taip pat priima besilankančius dėstytojus ir studentus iš partnerinių universitetų Ukrainoje.
Pagal pateiktą VDU pasiūlymą studentai iš Ukrainos universitetų teikė prašymus atlikti ERASMUS praktiką VDU padaliniuose. Vasaros metu atliko arba atlikinėja praktiką 16 studentų iš įvairių Ukrainos universitetų.
Iš jų daugiausia praktikantų priėmė VDU Švietimo akademija Vilniuje (6) ir Žemės ūkio akademija (3), dar po 2 studentus – Socialinių mokslų fakultetas ir Informatikos fakultetas, po vieną studentą – Muzikos akademija, Menų fakultetas ir Humanitarinių mokslų fakultetas.
Taip pat Erasmus trumpalaikiams apsilankymams VDU buvo atvykę 19 dėstytojų iš partnerinių Kijevo, Mariupolio, Lugansko, Černivcų ir Charkovo universitetų.
VDU įdarbinti 4 ukrainiečių mokslininkai su gautu LMT finansavimu. VDU sumanymu Mariupolio valstybinis universitetas tapo universitetų aljanso „Transform 4 Europe“ asocijuotais nariais.
