Ukrainos aktorius Daniilas Mireškinas tris savaites lydėjo Prancūzijos žurnalistus į fronto vietas Rytų Ukrainoje. Savo vaizdo medžiagoje jis užfiksavo siaubingą akimirką, galėjusią baigtis jo žūtimi.
Daniilas atvyko ten, kur jau buvo įsibrovusios priešo pajėgos. „Tai strategiškai labai svarbi teritorija“, – sako Daniilas Mireškinas.
Kalba eina apie Kokso ir chemijos gamykla Avdejevkos mieste, kuris yra rytų Ukrainoje, Donecko srities centrinėje dalyje, 22 km į šiaurę nuo Donecko, prie Kamenkos upės.
Ten šiuo metu vyksta intensyvūs mūšiai. Šioje gamykloje slepiasi apie tris tūkstančius civilių gyventojų. Daniilas su Prancūzijos žurnalistais lankėsi toje gamykloje, nes tikėjosi, kad vyks civilių gyventojų evakuacija.
Tačiau besirengiant evakuacijai, rusų okupantai paleido trys raketas, nuo kurių žuvo net dešimt žmonių ir apie dvidešimt žmonių buvo stipriai sužeista.
Kuomet Daniilas su Prancūzijos žurnalistais atvyko į šią gamyklą, jie vėl pateko po apšaudymu. Svarbiausia yra tai, kad ukrainiečiai nepaisant apšaudymų, ilgai dar vis dirbo toje gamykloje, išsaugodami gamybą, darbo vietas ir gamybą, kiek žinoma šiuo metu, deja jau darbai apstoja.
Rusų okupantai nuolatos apšaudo šią gamyklą ir neleidžia žmonėms nei akimirkai išeiti, civiliai gyventojai tapo įkaitais, patiria nuolatinį stresą ir didžiulę baimę dėl savo gyvybės ir ateities.
Ten humanitarinės sąlygos yra siaubingos, žmonėms trūksta vandens ir maisto, jie nemato dienos šviesos. Žmonės gyvena kankinio gyvenimus, neturi galimybės gydytis.
Evakuacija yra labai pavojinga, nes okupantai pastoviai apšaudo teritoriją. Kaip matome vaizdo įraše, tiesiog neįmanoma išeiti iš ten net trumpam, nes nuolat apšaudoma.
Drąsesni mėgina šiek tiek įkvėpti gryno oro, tačiau pagrinde visi lieka saugesnėje vietoje, nes bijo apšaudymų. Vienas autobusas mėgino evakuoti civilius gyventojus, bet buvo tragiškai susprogdintas.
Praktiškai visi žmonės žuvo, rusų okupantai negailestingai atėmė iš jų teisę gyventi. Daniilas atvažiavo į tą gamyklą ir kitą dieną, tačiau padėtis ten visai nepasikeitė, gaudė sirenos ir vyko apšaudymai, šiuo metu žmonių likimas ten kabo ant plauko.
Juos evakuoti galimybės menkos, nes nuolat vyksta apšaudymai ir surasti momentą ramybės labai sudėtinga. Pavieniai okupacijos atvejai vis tik būna, tačiau itin retai.
Kita užduoties akimirka, kuri iki gilumų sukrėtė Daniilą, įvyko tada, kai jis su Prancūzijos žurnalistais važiavo į Lysyčansko miestą Ukrainoje, Luhansko srityje.
Važiuoti buvo jau labai pavojinga – kelias į miestą buvo stipriai apšaudomas rusų okupantų artilerija. Tačiau Daniilas vis tiek vairavo ir įvažiavo į miestą.
Civilių gyventojų, ten buvo labai mažai; tie kas liko buvo pasislėpę rūsiuose. Daniilas nuvyko į humanitarinės pagalbos centrą, kuris jau deja buvo apleistas – liko tik provizijos ir vandens likučiai – žmonės vis dar tikėjosi atnaujinti gaminių dalinimą.
Daniilui besilankantis tame centre, jį stebino ten likusių civilių gyventojų sugebėjimas itin katastrofiškose sąlygose išlikti ramiems ir sugebėti gelbėti kitus.
Jis matė, kaip žmonės padeda vienas kitam, nors vaizdus ir padėtį šioje teritorijoje galima prilyginti tik poapokaliptiniams.
Čia nebeaišku kaip iš viso išgyventi, nėra jokios tvarkos ar įstatymų. Tiesiog siaubingai tragiška aplinka, iš kurios jau evakavosi kariškiai ir gelbėtojai.
Daniilas Mireškinas prie humanitarinės pagalbos dalinimo vietos sutiko vieną šeimą, nustebusią pamatyti čia žurnalistus, klausinėjančią kaip iš vis sugebėta čia atvažiuoti.
Šie žmonės susirūpinę teiravosi, ar galėtų išvažiuoti kartu su jais. Daniilas perspėjo, jog kelio ruožas yra apšaudomas, tačiau likti čia yra žymiai pavojingiau.
Tiesiog niekas jau nebežino, kas laukia miesto ryt, ten protu suvokiamų sąlygų išgyventi tiesiog nebeliko jokių. Daniilas pasakė, kad po valandos žmonės susiruoštų ir jis pasistengs juos išsivežti.
Ši du vaikus, išgyvenančius pastovią baimę, įtampą ir klaikią nežinomybę, turinti šeima, vietoje evakuacijos nusprendė likti nesaugioje aplinkoje.
Žmonės turėjo priimti sprendimą ar evakuotis visai šeimai su dviem vaikais, tačiau tuo pačiu palikti mamą, kuri negali savimi pasirūpinti.
Tačiau šiuo metu jiems važiuoti, pas neįgalią nevaikštančią mamą, kuri gyvena netoli miesto esančiame kaime galimybės nėra jokios, nes vyksta intensyvūs apšaudymai.
Daniilas matė šių žmonių pokalbį ir jų apsisprendimą. Matant jų pokalbį jam plyšo iš skausmo širdis, tiesiog žmogui tai matyti yra neįmanoma.
Šis pokalbis įstrigo aktoriui iiki pat širdies gelmių, kaupėsi ašaros ir stovėjo gumulas gerklėje. Ši padėtis buvo tokia beviltiška, tačiau nelaiminga šeima turėjo apsispręsti, kaip jiems pasielgti.
Barbariški rusų okupantai sunaikino žmonėms likimus ir net menkiausias sąlygas gyventi. Šie žmonės apsisuko ir tyliai iškeliavo. Daniilas liko stovėti ir žiūrėti, kaip jie tolsta nuo jo.
Jis dar kelis kartus garsiai sušuko, jog palauks, jog nori padėti ištrūkti iš čia. Tačiau šie žmonės nusprendė pasilikti. Jis matė šių žmonių akyse didžiulę nežinomybės baimę.
Kita vertus, čia krentant raketomis viskas jiems jau suprantama… čia jų žemė, viskas pažįstama ir brangu. O ten, „kur saugu“ visiška nežinia… kaip gyventi be pinigų?
Kur miegoti… ką valgyti? Ir iš viso, kam jie bus reikalingi, jeigu nėra pas ką važiuoti? Ir tai sunkiai suvokiama, kad žmonės pasirenka likti „suprantamame pavojuje“ nei „saugioje nežinomybėje“.
Daniilui ir dabar naktimis akyse stovi šios šeimos tragedija. Deja, per iš Rusijos atgabentus žmogžudžius, tokių šeimų Ukrainoje yra itin daug.
Šiandiena jau yra trys mėnesiai tragiškos ir kraupios rusų okupantų invazijos Ukrainoje. Žymus Ukrainos filmų, serialų ir teatro aktorius Daniilas Mireškinas drauge su Pancūzijos žurnalistais lankėsi Donecko ir Luhansko srityse, kur šiuo metu vyksta intensyvūs kariniai apšaudymai.
Daniilas Mireškinas pasidalino šią informaciją ir nori paskleisti Lietuvai, nes Ukrainos žmonės ir jis tame tarpe yra labai dėkingas Lietuvos piliečiams už didžiulę pagalbą jo Tėvynei.
Ukrainos žmonės jaučia moralinį, finansinį ir humanitarinį palaikymą iš Lietuvos. Mes esame broliškos tautos, petis petin kovojame su žiauriu priešu.
Mūsų abiejų tautos turėjo neatsiejamą ryšį nuo senovės ir turės tikrą draugystę ateityje. Ukraina vertina Lietuvos paramą!
